Karantino poveikis vaikų savijautai ištirtas. Mokslininkų rekomendacijos

Mokslininkai tyrinėjo Lietuvos vaikų savijautą karantino metu. Pasirodo, jog trečdalis vaikų, kurių emocinė būsena karantino metu pablogėjo, leido prie ekranų daugiau laiko, mažiau buvo lauke, neturėjo nuoseklios dienotvarkės ir miego režimo, o jų tėvai jautė didesnę įtampą.

Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos mokslininkų rekomendacijos:


Vaikų sveikata. Tyrimo metu nustatyta, kad įvedus nuotolinį ugdymą, žymiai pailgėjo ekranų laikas ir mokymosi tikslais, ir laisvalaikiui bei pramogoms, kas siejasi su prastesne vaikų emocine savijauta ir didina probleminio naudojimosi internetu (priklausomybės) riziką.

Dėl to daugėja vaikų galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio bei mažėja miego trukmė ir jo kokybė. Nepaisant galimybės pamiegoti ilgiau rytais, bendra miego trukmė trumpėja. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo atvejų.

Pandemijos metu pagerėję vaikų ir tėvų santykiai siejosi su mažesniu tėvų užimtumu ir galimybe daugiau laiko leisti drauge su vaikais. Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys. 

Tėvų įsitraukimas, apimantis ne tik pagalbą vaikui namuose, bet ir tėvų bendradarbiavimą su mokytojais, mokyklos administracija bei švietimo pagalbos specialistais, buvo pagrindinis veiksnys turintis įtakos pradinukų nuotolinio mokymosi sėkmei karantino metu.

Nuotolinis ugdymas: vieniems pliusai, kitiems – minusai. Vaikų rezultatai priklausė nuo to, kiek į jų nuotolinį mokymąsi įsitraukė tėvai ir kiek tėvai (daugiausia mamos) sulaukė pagalbos iš kitų šeimos narių. 

Sprendžiant su nuotoliniu mokymusi susijusias technologines problemas, stiprėjo bendruomeniškumas, padidėjo visų mokyklos bendruomenės narių skaitmeninis raštingumas. Tačiau liko neišspręstų akademinės etikos ir skaitmeninio etiketo problemų. 

Nuotolinis mokymasis kaip ugdymo forma patrauklesnė vyresnių klasių mokinių tėvams ir patiems vyresniems mokiniams. 

Mokiniai ir mokytojai kaip ypač vertingą ir efektyvų nuotolinio ugdymo metodą nurodė individualius mokinio ir mokytojo pokalbius užduotims aptarti, grįžtamajam ryšiui suteikti ar mokymuisi.

Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, kuo geresnis mokyklos administracijos bendravimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė. Visgi tėvų pagalbos ir tėvų bendradarbiavimo su mokykla  nepakako vaikams, kuriems nustatyti specialūs ugdymosi poreikiai bei vaikams, kurie auga šeimose, patiriančiose socialinės rizikos veiksnius.

Skaičiai. Tyrimo laikotarpis: 2020 m. birželis, 2020 m. gruodis. Tyrimo dalyviai: > 1500 tėvų, turinčių 6-14 amžiaus vaikus, > 300 11-14 amžiaus mokinių, 300 mokytojų.

Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos mokslininkų rekomendacijos
– tėvams
– 10-14 metų vaikams
– mokytojams
– mokyklų administracijoms


Skaitmeninės etikos centras dalijasi atrinkta, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatų pagrindu parengta informacija, suderinęs su tyrėjų komandavadovaujama prof. dr. Romos Jusienės.

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamas LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11)Daugiau informacijos apie tyrimą ir visa mokslo studijos elektroninė versija skelbiama www.mediavaikai.ltwww.fsf.vu.lt.

Foto: Unsplash, Kelly Sikkema