LRT.lt žurnalistė Emilija Pociūtė kalbino Rasą Jauniškienę, Skaitmeninės etikos cento vadovę.
Visą tekstą rasite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2101999/internete-vis-daugiau-nepilnameciams-zalingo-turinio-taciau-tevai-jauciasi-prarade-savo-galias-patiria-spaudima
Dėl nekontroliuojamo laiko prie ekranų – skaitmeninės „pagirios“
Europoje 96 proc. jaunų (16–29 m.) žmonių kasdien naudojasi internetu, o 84 proc. iš jų laiką praleidžia socialiniuose tinkluose, rodo 2022 m. „Eurostat“ duomenys. Lietuviai šiuo atžvilgiu pirmauja – 99 proc. jaunuolių nepraleidžia nė dienos be interneto.
Skaitmeninės etikos centro direktorė Rasa Jauniškienė atkreipia dėmesį, kad tai yra visiškai normalu, turint omenyje, kad dabartinė karta nežino, koks gali būti gyvenimas be technologijų. Be to, technologijų naudojimas turi ir savų privalumų.
„Technologijos atnešė į mūsų gyvenimus labai daug teigiamų dalykų ir vaikai turi daugybę galimybių praplėsti akiratį, pažinti pasaulį, bendrauti, visa tai gali labai stipriai praturtinti jų gyvenimą“, – komentuoja R. Jauniškienė.
Visgi ekspertė pabrėžia, kad suprasdami technologijų privalumus, turime nepamiršti kalbėti ir apie skaitmeninėje erdvėje esančias grėsmes.
„Mes turime telefoną kišenėje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl mes visi turime potencialą susidurti su aibe rizikų. Kalbu ne tik apie internetinius sukčius, neapykantos kalbą, kibernetines grėsmes. Yra rizikos ir mūsų fizinei bei psichikos sveikatai, atsirandančios iš mūsų santykio su technologijomis“, – teigia Skaitmeninės etikos centro direktorė.
Anot jos, dėl ilgų valandų, praleidžiamų prie ekranų pramogaujant, gali tapti sunku save kontroliuoti, laiku sustoti naršyti, kasdienėje veikloje gali kilti iššūkių susikaupti, pakankamai miegoti bei judėti, palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Tai ypač aktualu vaikams, kurių savireguliacijos mechanizmai dar tik formuojasi.
R. Jauniškienė pasakoja, kad jai tenka bendrauti su vaikais, kurie eilinę dieną pramogoms ar laisvalaikiui prie ekranų praleidžia po 7 val. ir daugiau. Tai dažnai vyksta miego laiko sąskaita.
„Mokytojai tada jau skundžiasi, kad vaikai ateina į pamokas tarsi po skaitmeninių „pagirių“. Matosi, kad vaikas yra mieguistas, akys raudonos, susikaupti nepavyksta. Tada paaiškėja, kad jis visą naktį žaidė ar naršė“, – sako ekspertė.
„Riboti laiką prie ekranų vienareikšmiai būtina“
Kontroliuoti vaikų laiką skaitmeninėje erdvėje turi padėti tėvai. R. Jauniškienės teigimu, draudimai ir griežta kontrolė ne visada pasiteisina – kur kas efektyviau patiems būti pavyzdžiu ir siekti susitarimų su savo atžalomis.
„Mes stebime tokią tendenciją, kad tėvai jaučiasi praradę savo galias, jaučia spaudimą, kad jie turi duoti vaikui telefoną ir kuo greičiau, nes štai jau visos klasės vaikai turi. Tėvams kyla klausimų, o kaip čia tą laiką riboti, ar galima vaiko klausti, ką jis ten prisijungęs veikia, ar galima prisijungti prie jo socialinės paskyros.
Visų pirma, tai jie gali parodyti tinkamą pavyzdį: nenaršyti prieš miegą ir valgant, neturėti žadintuvo telefone, nesinešti telefono į miegamąjį. Susitarti dėl tvarkos ir taisyklių namuose. Riboti laiką prie ekranų vienareikšmiai būtina“, – pataria skaitmeninės etikos centro direktorė.
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nerekomenduojama leisti naudotis technologijomis, 2–5 metų amžiaus vaikams patariama prie įvairaus tipo ekranų per dieną praleisti iki valandos, o pradinio mokyklinio amžiaus vaikams (6–10 metų) – ne daugiau nei 2 val. per dieną, jaunesniems paaugliams (11–14 metų) – iki 3 val. per dieną. Tokias rekomendacijas parengė prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė kartu su mokslininkų komanda, tyrinėjančia ilgalaikį ekranų poveikį vaikams*.
Daugumą socialinių tinklų galima pradėti naudoti nuo 13 metų. Jeigu, meluodami apie savo amžių, profilį susikuria jaunesni vaikai, platformose įdiegti saugikliai paprasčiausiai nesuveikia ir juos gali pasiekti nederamas turinys.
R. Jauniškienė priduria, kad tėvams svarbu nepavargti tartis su vaikais ir reguliariai kalbėtis apie ekranų daromą įtaką, rizikas. Taip pat negalima pamiršti, kad vaikams augant, keičiasi ir jų poreikiai, norai, naudojamos programėlės. (…)
Kelią žalingam turiniui užkerta specialios programos
(…) Pagal RRT skelbiamą informaciją, 91 proc. įstaigų Lietuvoje naudoja turinio filtravimo priemones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pateikiami 811 įstaigų duomenys iš 2293 – didžioji dalis institucijų informacijos nepateikė.
Vis dėlto R. Jauniškienė rekomenduoja nepasikliauti tik technologijomis.
„Galbūt aš savo vaikui apsaugą sudėjau, bet jis nueis pas klasioką ar klasiokę, kurio tėvai dar to nepadarė ir vaikams bus galimybė pamatyti kažką, ko negalės „atmatyti“, įsivelti į kažką, iš ko bus labai sunku išlipti. Yra daugybė pavojų, todėl labai svarbus geras ryšys su vaikais, kad ištikus bėdai vaikai pas jus galėtų ateiti pasikalbėti“, – sako Skaitmeninės etikos centro direktorė.
Jeigu visgi yra susiduriama su žalingu turiniu internete, specialistai rekomenduoja pranešti atsakingoms institucijoms: registruoti pranešimą interneto karštojoje linijoje „Švarus internetas“, paskambinti į Vaikų arba Jaunimo liniją. Be to, tėvai gali sulaukti pagalbos Tėvų linijoje, konsultacijas teikia Skaitmeninės etikos centras ir RRT.
Visą tekstą rasite čia: https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2101999/internete-vis-daugiau-nepilnameciams-zalingo-turinio-taciau-tevai-jauciasi-prarade-savo-galias-patiria-spaudima
R. Jauniškienės foto – asm. archyvas.
*- Rekomendacijų nuoroda: Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai. REKOMENDACIJOS IR PRIEMONĖS PREVENCIJAI BEI ŽALAI MAŽINTI
**- Gali būti naudinga parsisiųsti Skaitmeninės etikos centro drauge su Paramos vaikams centro psichologais parengtą Šeimos susitarimo šabloną. Galite jį nemokamai parsisiųsti ir naudoti nuolat atnaujinant.