Technologijų naudojimo valdymas ugdymo įstaigose pasaulyje
Išmanieji telefonai ir technologijos daro įtaką mokinių darbui mokykloje, tačiau ne visiems vienodai.
Tyrimai[1] rodo, kad teigiamas poveikis ribojant naudojimąsi išmaniaisiais telefonais pastebimas prasčiau besimokančių (dažniau iš socialinės rizikos šeimų) moksleivių atžvilgiu (nagrinėti Jungtinės Karalystės rezultatai vidurinėse mokyklose, kur buvo įvestas visiškas mobiliųjų telefonų draudimas, lyginami su rezultatais mokyklose, kuriose apribojimų nebuvo).
Prieiga prie technologijų grįsta švietimo lygybė dažnai yra minima kaip argumentas naudoti mobiliuosius telefonus ugdymo procese.
Kita vertus, lygybė švietime nėra vien prieiga prie technologijų: tai taip pat gebėjimas naudoti technologijas taip, kad jos būtų naudingos mokymosi procese[2]. Naudojantis technologijų galimybėmis galima žymiai patobulinti mokymosi procesus.
Ugdymo įstaigos skiria dėmesio ir investicijų, siekiant aprūpinti mokinius skaitmeninėmis technologijomis, nešiojamaisiais arba planšetiniais kompiuteriais, o drauge su sparčia technologijų plėtra didėja ir neigiamas jų poveikis: tai atitraukia vaikų dėmesį ir trukdo mokytis.
Todėl nenuostabu, kad kai kurios šalys imasi veiksmų, siekdamos padėti kontroliuoti technologijų naudojimą mokyklose.
Visgi šiuo metu vieningos pasaulinės politikos, uždrausti ar leisti naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose, dar nėra.