D. U. K.

Žmogui jaučiant nenumaldomą ir nevaldomą potraukį būti internete, naršyti, nuolat tikrinti savo socialinių tinklų paskyras, peržiūrinėti elektronines parduotuves, žaisti žaidimus ar kitaip leisti laiką prisijungus prie skaitmeninės erdvės – galima sakyti, jog tai priklausomybė nuo interneto, mokslininkų ir tyrėjų gretose vadinama probleminiu interneto naudojimu (PIN).

Toks naudojimas ima trukdyti kasdieniam žmogaus gyvenimui – laisvalaikiui, poilsiui, ryšiams ir santykiams su kitais bei sukelia įvairius psichinės sveikatos sutrikimus. Nors PIN dar nėra įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos ligų klasifikatorių ir nėra visuotinai priimto gydymo, tyrimai šioje srityje vyksta įvairiose šalyse.

PIN prilyginamas įprastinėms – alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų – priklausomybėms. Daugiau apie tai pasakojame skiltyje Probleminis interneto naudojimas.

Telefone vyksta didelė dalis vaikų gyvenimo. Gimusieji naujųjų technologijų laikais kartais net vadinami skaitmeniniais čiabuviais (digital natives), o skaitmeninis pasaulis yra integrali jų gyvenimo dalis.

Rekomenduojame pradžioje sužinoti, kas vaikui taip patinka internete. Svarbus ne tik prie ekrano praleidžiamas laikas, bet ir veikla, kuria vaikas užsiima internete: tai gali būti pasyvus naršymas, video žiūrėjimas, o gali būti bendravimas arba kūryba.

Paskirkite daugiau laiko pokalbiams su vaiku apie tai, kas jam patinka skaitmeniniame pasaulyje, su kokiomis rizikomis galima susidurti.

Nenaudokite ekrano laiko kaip apdovanojimo, leiskite sutartą laiko kiekį vaikui panaudoti savo nuožiūra dienos eigoje. Skatinkite patį vaiką sekti laiką, kurį jis praleidžia prie ekrano. Būkite pavyzdžiu, pamatęs, kad ir jūs ribojate savo laiką prie ekrano, jis lengviau padarys tą patį. Na ir užtikrinkite, kad fizinis aktyvumas ir miegas būtų absoliutūs prioritetai. Miegui skirtu metu visus ekranus išneškite iš miegamųjų ir pasirūpinkite, kad vaikas kasdien būtų fiziškai aktyvus.

Daugiau informacijos rasite svetainės skiltyse Tėvams ir globėjams, Ekrano laikas, Saugumas, Kritinis mąstymas. Prireikus, pagalbos ieškokite „Vaikų linija“ – 116 111, kasdien 11-23 val.; „Jaunimo linija“ – 8-800-28888 (visą parą); „Tėvų linija“ – 8-800 90012 darbo dienomis 11-13 ir 17-21 val.

Nuo žaidimų priklausomo asmens gyvenimas pasižymi tam tikrais simptomais: nepavyksta kontroliuoti žaidimų laiko, žaidžia ilgiau, nei buvo planuota. Pirmenybė teikiama žaidimams, o ne kitiems gyvenimo interesams ar kasdienei veiklai. Laikas, skiriamas žaidimams, vis ilgėja nepaisant atsirandančių negatyvių pasekmių. Reikšmingai pablogėja asmeninių, šeimyninių, socialinių, edukacinių, darbinių ir kitų sričių funkcijos. Liga paprastai diagnozuojama, jeigu šie simptomai išlieka ilgiau nei 12 mėnesių. Daugiau informacijos rasite svetainės skiltyje Žaidimai.

Prireikus, pagalbos ieškokite „Vaikų linija“ – 116 111, kasdien 11-23 val.; „Jaunimo linija“ – 8-800-28888 (visą parą); „Tėvų linija“ – 8-800 90012 darbo dienomis 11-13 ir 17-21 val.

Reguliariai kalbėkitės su vaikais apie jų visus jų gyvenimo internete aspektus. Domėkitės, kas jiems ten patinka, ką jie ten veikia, ir visgi palikite tam tikrą privatumo lygį, tenkinantį ir jus, ir vaiką. Jei vaikais jaus jūsų susidomėjimą ir norą jį palaikyti, labiau tikėtina, kad tuomet jūs ir būsite tas, kurio patarimo prireikus vaikas ieškos.

Patikinkite vaiką, kad nepriklausomai nuo to, ką jis yra padaręs, niekuomet nebus vėlu pasikalbėti apie sunkumus, užklupusius internete, kiek laiko jie besitęstų.

Pokalbio pradžiai tiktų ir tokie klausimai: „Kaip manai, kokio pobūdžio elgesys internete yra (ne)tinkamas, jeigu kalbame apie sveikus santykius?“, „Kaip manai, kiek jauniems žmonėms įtakos turi tai, kuo žinomi žmonės / influenceriai / vlogeriai dalinasi internete?“, „Kaip tu atsilaikytum spaudimui pasidalinti intymia nuotrauka?“, „Ką galėtum padaryti, kad padėtum kažkam, kieno nuogo nuotrauka pasidalinta internete?“ Daugiau idėjų rasite svetainės skiltyje apie sekstingą.

Turėkite planą ir laikykitės jo. Patariama ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuoti apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas vienodai suprastų. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite. Aptarkite ir pasekmes, kokios nutiks ribų nesilaikant.

Kalbant apie paauglių naudojimąsi internetu, būkite atidus, net ne įkyrus ar smerkiantis. Be to, pagalvokite apie asmeninį naudojimąsi telefonu. Greičiausiai tai, ką su juo veikiate, yra labai svarbu, bet galbūt tai gali palaukti? Prioritetą teikite bendravimui akis į akį. Šaunu bendrauti internetu, bet tai nepakeičia realaus bendravimo. Ir būtinai apginkite miegą. Jokių ekranų likus valandai iki miego – itin svarbi taisyklė. Daugiau sužinosite skiltyje Ekrano laikas.

Dažnai tėvai neįtaria, kokią neviltį išgyvena vaikas, patiriantis patyčias. Pirmiausia – išklausykite. Padėkite – leiskite vaikui paaiškinti, kas nutiko ir pasikalbėkite prieš imdami vertinti ar teisti. Neuždrauskite vaikui naudotis technologijomis. Jums gali norėtis neleisti vaikui prisijungti prie interneto saugantis patyčių, bet vaiko savijautą tai gali tik pabloginti. Žinokite, kaip gauti skubią pagalbą – padėkite vaikui įsiminti „Vaikų linijos“ telefoną, padėti gali ir mokykla.

Padrąsinkite vaiką išsaugoti bet kokį patyčių įrodymą. Galima tiesiog nufotografuoti ekraną (screenshot) ar išsaugoti gaunamas žinutes, taip turėsite įrodymą, kuris reikalingas pranešant apie patyčias.

Daugeliu atvejų erzinantys ir pravardžiuojantys skriaudėjai nori sulaukti reakcijos. Pasakykite vaikui, kad neatsakytų, nes priešingu atveju suteiktų jiems, ko jie nori.

Patikinkite vaiką, kad būtinai kreiptųsi į jus ar kitą patikimą suaugusįjį, net jeigu ir pats vaikas jaučiasi kaltas. Drauge jūs nuspręsite, kaip geriausiai išspręsti situaciją.

Plačiau apie tai, kaip ir ką kalbėtis su vaiku – Svarbiausi klausimai ir atsakymai. 

Nepriimkite sprendimo uždrausti vaikui naudotis technologijomis, tai gali paskatinti nesidalinti ar netgi slėpti tai, kas vyksta svarbaus ir nemalonaus – ar internete, ar realiame gyvenime. Dažniausiai vaikai bijo, kad situacija dar pablogės ir kad suaugusieji pyks, baus ar uždraus naudotis telefonu ar planšete.

Vaikas gali jaustis taip, kad kitiems visa tai nerūpi. Jis gali manyti, jog jis pats yra atsakingas už tai, kas su juo vyksta, o suaugusieji nepatikės ar nesupras.

Be to, vaikas nenori pasirodyti silpnu, jis gali būti sulaukęs grasinimo tylėti.

Idėjos nelengvo pokalbio pradžiai – skiltyje Elektroninės patyčios.

Svarbiausia, leiskite vaikui žinoti, kad jis visuomet gali kreiptis į jus, jeigu jam kas nors nutiktų internete. Tam nutikus, iškart patikinkite, kad pasidalindamas su jumis, vaikas pasielgė teisingai.