Žaidimai

Skiltis tėvams ir globėjams

Nors ir yra naudų, siejamų su interneto žaidimais, neribojant šios veiklos, ji gali per daug įtraukti, pareikalauti daug laiko ir pažeidžiamam žmogui gali grėsti priklausomybe.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2018 m. „žaidimų sutrikimą“ įtraukė į Tarptautinę ligų klasifikaciją. Nuo žaidimų priklausomo asmens gyvenimas pasižymi tam tikrais simptomais:

  • Nepavyksta kontroliuoti žaidimų laiko, žaidžia ilgiau, nei buvo planuota.
  • Pirmenybė teikiama žaidimams, o ne kitiems gyvenimo interesams ar kasdienei veiklai.
  • Laikas, skiriamas žaidimams, vis ilgėja nepaisant atsirandančių negatyvių pasekmių.
  • Reikšmingai pablogėja asmeninių, šeimyninių, socialinių, edukacinių, darbinių ir kitų sričių funkcijos.
  • Liga paprastai diagnozuojama, jeigu šie simptomai išlieka ilgiau nei 12 mėnesių.

Šimtamilijardinė interneto žaidimų industrija nuosekliai diegia naujoves ir plečiasi pasauliniu mastu. Įvairaus amžiaus interneto vartotojai motyvuojami žaisti siekiant atsipalaidavimo, iššūkių ar socializacijos.

Ką tėvai ir globėjai turi žinoti apie žaidimus?

  1. Žaidimai, kaip ir filmai, turi amžiaus reitingus, kuriuos reguliuoja PEGI (Pan European Game Information). Tai video žaidimų reitingavimo sistema, apimanti 38 Europos šalis, įskaitant Lietuvą. Reitingai nurodo, kokio amžiaus turi būti žmogus, norintis legaliai įsigyti žaidimą. Be to, PEGI siūlo žaidimo turinio aprašymus ir paaiškina, kodėl žaidimui priskirtas toks reitingas. „Common sense media“ taip pat pateikia žaidimų reitingus ir apžvalgas. Čia galima rasti žaidimų vertinimus tam tikrais aspektais (kiek žaidime naudojama necenzūrinės kalbos, seksualizuotų elementų, žiaurumo, vartotojiškumo ir t. t.).  
  2. Daugelis žaidimų turi pasikalbėjimų (chat’ų) galimybę, leidžiančią geimeriams bendrauti su kitais žaidėjais. Pasikalbėjimas gali tapti viešu, kad kiti žaidėjai galėtų jį pamatyti ir reaguoti, arba galima privati versija, kai siunčiamos asmeninės žinutės. Daugelis žaidimų siūlo galimybę bendrauti balsu ausinių ir mirkofono pagalba.
  3. Internetinės patyčios gali vykti ir žaidžiant žaidimus, ir socialiniuose tinkluose, ir tam tikrose programėlėse. Daugelis žaidimų turi pranešimo arba blokavimo galimybę, ja reiktų pasinaudoti asmeniui, patiriančiam patyčias.
  4. Skirtingo laiko gali reikėti sužaisti žaidimą, kai kuriuos žaidimus reikia pabaigti, kitaip žaidėjas praras surinktus taškus, kitus žaidimus galima sustabdyti ir išsaugoti esamą žaidimo situaciją. Šiuos dalykus svarbu žinoti planuojant laiko, skirto žaisti, ribas.

Atsakykite į šiuos klausimus – tai padės įvertinti, ar vaikas priklausomas nuo žaidimų:

  • Ar mano vaikas fiziškai sveikas ir pakankamai miega?
  • Ar mano vaikas bendrauja su šeima ir draugais?
  • Ar jis turi realių draugų, ne tik internete?
  • Ar jam rūpi pasiekimai mokykloje ir ar jis yra įsitraukęs į mokymosi procesą?
  • Ar turi kokių nors hobių ar kitokių interesų ne internete?
  • Ar mano vaikui smagu ir ar jis išmoksta naujų dalykų naudodamasis skaitmenine medija?
  • Ar jis turi svajonių?

Jei į visus šiuos klausimus atsakėte „ne“, reikėtų kreiptis pagalbos į „Paramos vaikams centrą“, „Tėvų liniją“,  „Vaikų liniją“, „Jaunimo liniją“ arba į šeimos gydytoją.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Kaip dažnai vaikai ir jaunimas žaidžia skaitmeninius žaidimus?

Organizacijos „OFCOM“ atlikto tyrimo „Tėvais ir vaikai: medijos naudojimas ir požiūris 2019” duomenys teigia, jog:

  • 5–15 metų vaikų, žaidžiančių internetinius žaidimus, skaičius auga: 2015 m. – 45 proc., 2019 m. – 59 proc.
  • 5–15 metų vaikai žaidžia vidutiniškai 9 val. 30 min per savaitę.
  • Stebimi aiškūs skirtumai tarp lyčių: 12-15 metų berniukai praleidžia dvigubai daugiau laiko žaisdami internete, lyginant su mergaitėmis (14 val. 36 min vs 7 val. 30 min). 35 proc. berniukų teigia, jog jiems sunku kontroliuoti ekrano laiką, taip sako 27 proc. mergaičių.
  • Visų amžiaus grupių berniukai dažniau nei mergaitės žaidžia žaidimus internete (41 proc. vs 29 proc. 5–7 m. amžiaus grupėje, 77 proc. vs 55 proc. 8–11 m. amžiaus grupėje ir 87 proc. vs 56 proc. tarp 12–15 m. paauglių). Tačiau žaidimai populiarėja ir tarp mergaičių. 5–15 m. grupėje 2018 m. buvo 39 proc., o 2019 m. – 48 proc. Tuo tapu berniukų proporcija išliko stabili – 71 proc.
  • Du iš penkių 5–15 metų vaikus auginančių tėvų sako, jog jiems kelia rūpestį laikas, vaikų praleidžiamas žaidžiant internete. Beveik trečdalį neramina žaidimų turinys. Tiek pat tėvų teigia nerimaujantys ir dėl to, su kuo jų vaikas žaidžia internete. Šis rūpestis nėra be pagrindo. Ketvirtis 12–15 metų paauglių teigia internete žaidžiantys su nepažįstamais žmonėmis. Berniukai tai daro dažniau nei mergaitės (atitinkamai, 31 proc. ir 17 proc.).
Kaip užtikrinti, kad vaikas netaptų priklausomas nuo žaidimų?
  • Nuolatos domėkitės tuo, ką vaikai veikia internete, reguliariai apie tai kalbėkitės ar žaiskite drauge.
  • Nustatykite taisykles ir realistiškas laiko, praleidžiamo žaidžiant, ribas ir jų griežtai laikykitės.
  • Paraginkite vaikus praleisti daugiau laiko be ekranų, užsiimant aktyvia fizine veikla.
  • Apsvarstykite technines galimybes stebėti vaikų internete išleidžiamas pinigų sumas.
  • Rodykite tinkamą pavyzdį naudodamiesi savo įrenginiais, kad vaikai turėtų į ką lygiuotis.

Jeigu jūsų vaikas – aktyvus žaidėjas, peržvelkite www.internetmatters.org siūlomą konsolių, platformų ir žaidimų programėlių sąrašą, susijusį su tėvų kontrolės galimybėmis, leisiančiomis pritaikyti tinkamą saugumo lygį ir suteikti smagių ir saugių patirčių.

www.commonsensemedia.org siūlo žaidimų apžvalgas ir geriausių žaidimų rekomendacijas (anglų kalba).

www.auguinternete.lt siūlo susipažinti su atmintine tėvams: vaikai ir kompiuteriniai žaidimai ir kada ir ką leisti vaikams žaisti kompiuteriu?

Kur kreiptis pagalbos?
Giliau besidomintiems

Turite klausimų?

Užpildykite formą ir mes atsakysime į jūsų klausimus: spauskite čia norėdami susisiekti