Kritinis mąstymas

Skiltis, skirta tėvams ir globėjams

Kritinis mąstymas yra įgūdis, leidžiantis įvertinti gaunamą informaciją ir spręsti, kas yra tiesa, o kas – melas, manipuliacija. Kritiškai mąstyti – tai stabtelėti prieš pradedant naudotis informacija, pagalvoti dar kartą, mokėti pasitikrinti informaciją, nagrinėti alternatyvas, faktus, prielaidas ir nesilaikyti išankstinių nuostatų.

Jauni žmonės dažniausiai nuo melagingų žinių nukenčia labiausiai. Jie turėtų itin rūpestingai vertinti juos pasiekiančią informaciją: atsižvelgti į šaltinį, gautas žinias palyginti su jau turimomis, kelti klausimus, vertinti  ir, kilus abejonėms, paklausti patikimo suaugusiojo. 

Į skaitmeninę erdvę šiuo metu persikelia beveik visa svarbiausia informacija, todėl gebėti atsirinkti tinkamą ir tikrą informaciją yra itin svarbu. Daugeliui jaunų žmonių tokie įgūdžiai – ne naujiena, tačiau juos būtina vystyti.

Kokias rizikas, siejamas su kritinio mąstymo trūkumu, svarbu suvokti

Kritinis mąstymas reikalingas internete esančios informacijos patikimumui įvertinti. Rizikos atsiranda tuomet, kai vartotojai klaidingai  pasitiki informacija ir dviprasmiškais, klaidinančiais ir apgaulingais šaltiniais internete.

Rizikos lygis kiekvienu atveju gali skirtis

Sukčių sukurtas elektroninis laiškas, atrodantis tarsi laiškas nuo jūsų banko, yra didelė apgaulė, nes ir pasitikėjimas tokia institucija yra didelis. Į jį atsakant paminėjus slaptus prisijungimo duomenis, apgavystės ar vagystės rizika taip pat yra didelė.

Socialinėje medijoje panaudotas pakeistas ar redaguotas netikras atvaizdas, kuris kviečia jus sekti paskyrą arba ją pamėgti, yra ne tokia didelė apgaulė ir kelia ne tokią didelę riziką. 

Tačiau netgi ir mažos rizikos atveju, jei ta klaidinanti informacija patenka į akiratį nuolat ir tai tęsiasi kurį laiką, tai gali daryti neigiamą poveikį.

Vaikų ir paauglių kritinio supratimo rodikliai auga

Jungtinės Karalystės organizacija „Ofcom“ ištyrė, kad 12–15 metų paaugliai vis atidžiau vertina vlogerių veiklą. 2015 m. 47 proc. šios amžiaus grupės paauglių manė, jog vlogeriams ar influenceriams prekės ženklai arba organizacijos sumoka už teigiamus įrašus apie jų produktus ar paslaugas. 2019 m. taip manančių šioje amžiaus grupėje – jau 63 proc.

Paieškos sistemų, tokių kaip „Google“, patikimumo suvokimas yra dar vienas kritinio supratimo elementas. Daugiau nei pusė 8–15 metų vaikų pateikia kritišką paieškos rezultatų, kuriuos gavo, vertinimą, sakydami, kad kai kurie jų gali būti patikimi, kai kurie – ne. Tarp 12–15 metų amžiaus paauglių toks kritiškas vertinimas dažnesnis (59 proc.), nei 8–11 metų grupėje (52 proc.). Ketvirtis 12–15 metų paauglių teigia nesvarstantys, ar informacija, kurią jie mato naujienų puslapiuose ar programėlėse, yra teisinga ir tiksli.

2015 m.  31 proc. 12–15 metų paauglių teisingai identifikavo pirmus keturis „Google“ paieškos rezultatus kaip reklamą arba informaciją, už kurios parodymą pirmoje vietoje kompanijos sumokėjo.

2019 m.  tokių paauglių skaičius siekė 34 proc.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Kokios dažniausios netikslios ar nepatikimos informacijos rūšys, kurias atpažinti internete gali padėti kritinis mąstymas?
  • Reklaminiai skelbimai. Jie išnyra  beveik visose internetinėse platformose. Siekiant paskatinti spustelėti reklamą internete naudojama daugybė įvairių taktikų: klausimai, interaktyvūs žaidimai, skandalingos „clickbait“ antraštės, apgaulingas turinys iš socialinės žiniasklaidos įžymybių ir pan. Išskirtinis visų jų bruožas – skatinti leisti pinigus.
  • Masinanti antraštė (angl. „Clickbait“). Tai akį traukiančios, šokiruojančios, iš kojų verčiančios ir neįtikėtinas naujienas žadančios antraštės,  skirtos atkreipti vartotojo dėmesį ir provokuojančios jas paspausti. „Clickbait“ turinys paprastai nepatenkina vartotojo lūkesčių – atsidarius puslapį, galite rasti visai ne tai, kas buvo žadama pavadinime. Po frazės „Nepatikėsite …“, deja, gali būti labai nuspėjamas ar menkas turinys.
  • Gilusis padirbinys (angl. „Deepfake“). Taip vadinama technologija, leidžianti itin kokybiškai sukeisti žmonių veidus vaizdo įrašuose ar fotografijose, sukuriant pribloškiančiai įtikinamą medžiagą apie veiksmus, kurie niekada nebuvo padaryti. Tampa beveik neįmanoma atskirti, kur yra tikras asmuo, o kur – sukurtas kompiuteriu. Ši klaidinančios informacijos rūšis naudojama apgaulės, šantažo tikslais. „Deepfake“ ypač išgarsėjo pasirodžius pornografiniams video su žymiais politikais, garsenybėmis.
  • Netikros naujienos (agl. „Fake News“). „Fake News“ arba netikros naujienos yra platus terminas, kuris iš pradžių reiškė melagingą, dažnai sensacingą informaciją, skleidžiamą naujienų reportažuose. Vis labiau pripažįstama, kad netikros naujienos yra skėtinis terminas ir gali reikšti sąmoningą melą, iš dalies netiesą skleidžiančias ar šališkas istorijas, propagandą ar net satyrą.
  • Elektroninis sukčiavimas ir apgavystės (angl. „Scams“, „Phishing“). Sukčiaujama tuomet, kai vartotojui pažadama ką nors suteikti ar duoti mainais už atskleidžiamą informaciją, pvz., atsiųsti suklastotus bilietus ar kitas neegzistuojančias prekes. Tai gali būti ir laiškas, kuriuo bandoma išgauti jūsų internetinius prisijungimus ar banko duomenis. Gudrūs sukčiai dažnai naudoja labai patikimai atrodančius el. laiškus, kuria tinklalapius ar žinutes, tarsi jie būtų nuo patikimų institucijų, tačiau taip nėra, todėl atpažinti klastotes yra svarbus įgūdis!
Kaip kritinio mąstymo elementus turėtų taikyti 7–11 metų vaikai?

Šio amžiaus vaikai jau suvokia, kad ne viskas internete yra patikima, tačiau jiems sunku šį suvokimą pritaikyti praktiškai ir kritiškai vertinti informaciją, kurią jie randa įvairiose interneto platformose. Būtina mokyti juos praktikuotis ir vystyti kritinio mąstymo įgūdžius bei įvertinti kontekstą, kada juos reikia taikyti. Tai leis jiems naviguoti internete vis labiau savimi pasitikint.

Kaip informaciją internete vertinti turėtų šio amžiaus vaikai?

– SUSTOK 
– ĮVERTINK ŠALTINĮ 
– ĮVERTINK SAVO PATIES JAU TURIMAS ŽINIAS 
– PAGALVOK DAR KARTĄ IR PAIEŠKOK PAPILDOMOS INFORMACIJOS

Daugeliui 7–11 metų vaikų skaitmeninis pasaulis yra labai patrauklus. Esant galimybei visus atsakymus pasiekti vienu spragtelėjimu, lengva pasiduoti momentui, vietoje to, kad sustotum ir pagalvotum apie ką tik naujai pamatytus dalykus.

Šio amžiaus vaikams itin svarbu mokytis galvoti apie šaltinį, kuris pateikia informaciją. Kas tai galėtų būti? Ir kas iš tiesų kuria ir publikuoja tai, ką matau? Kadangi šio amžiaus vaikai daug laiko internete praleidžia žiūrėdami video, diskusiją apie kritinį mąstymą galite pradėti surasdami video siužetų šia tema.

Pasikalbėkite apie tai, kas juos sukūrė. Ar vieni yra labiau patikimi, nei kiti? Ar visų pateikiama informacija – tokia pati? Gal jie vieni kitiems prieštarauja? Ar informaciją pateikia ekspertas ar žmogus, kuris kažką gauna už tai, kad mes patikėtume tuo, ką jis sako? Pvz.: reklamos siužetas visuomet produktą ar paslaugą pristatys teigiamai, nes norės įtikinti mus tai nupirkti.

Šio amžiaus vaikai jau turi pradėti lyginti savo atradimus internete su tuo, ką jie jau žino iš anksčiau. Galite peržiūrėti video, kuriais jūsų vaikas domisi. Paklauskite jo: „Ar ši informacija sutampa su tuo, ką tu žinojai jau anksčiau? Ar pakankamai žinome, kad nuspręstume, ar šis video yra patikimas, ar ne?“

Be viso to, šio amžiaus vaikai turi pripažinti, kad jei jie nėra tikri dėl šaltinio arba informacija, kurią jie atrado, prieštarauja tam, ką jie žinojo jau anksčiau, jie turi pagalvoti dar kartą prieš nuspręsdami, kiek ta informacija jiems naudinga. Apgalvotą sprendimą priimti padėti gali ir tolesnės informacijos paieškos arba suaugusiojo, kuriuo vaikas pasitiki,  pagalba. Verta patikrinti dar vieną svetainę, peržiūrėti dar vieną video, o gal netgi susirasti knygą ta tema. Kuo daugiau šaltinių sakys tą patį, tuo labiau galėsime būti užtikrinti, kad ta informacija galima pasitikėti.

Kaip kritinio mąstymo elementus turėtų taikyti 11–14 metų vaikai?

Organizacijos „Ofcom“ teigimu, Jungtinėje Karalystėje 83 proc. 12–15 metų paauglių turi išmaniuosius telefonus ir naudojasi socialiniais tinklais, paieškos sistemomis, skaito naujienas ir visą informaciją gali pasiekti vienu spragtelėjimu.

Įvertinant informacijos kiekį, prie kurio jie prieina, būtų neprotinga tikėtis, kad šio amžiaus paaugliai apie randamą informaciją galvos kritiškai. Jie greičiau atpažins, kad ne viskas, ką mato ar girdi internete, yra tiesa, tačiau jiems pritrūks laiko, apsisprendimo ir intuicijos suvokti, kada ir kur būtina sustoti ir kritiškai įvertinti tai, ką atrado. Ir nuo šio amžiaus paaugliai turi suprasti, kokiose situacijose kritiškai mąstyti yra itin svarbu ir ką jie gali padaryti, kai pamato ar išgirsta dalykus, kurie neatrodo patikimi.

Kaip informaciją internete vertinti turėtų šio amžiaus paaugliai?

– KOKIU TIKSLU NAUDOJU ŠIĄ INFORMACIJĄ
– AR TURIU PAGALVOTI APIE JĄ DAR KARTĄ
– GALVOJU KRITIŠKAI APIE ŠALTINĮ, ŽINUTĘ IR TURINIO TIKSLĄ
– IEŠKAU PAPILDOMŲ ŠALTINIŲ, KAD GALĖČIAU TARPUSAVYJE JUOS PALYGINTI IR NUSPRĘSTI, KIEK GALIMA JAIS PASITIKĖTI
– IMUOSI ATITINKAMŲ VEIKSMŲ

Siekdami padėti identifikuoti situacijas, kuriose kritinis mąstymas yra itin svarbus, padrąsinkime šio amžiaus jaunuolius pagalvoti, kokiu tikslu jie naudoja informaciją. Ar ketina ja toliau dalintis? Ar tai, ką pamatė, turės įtakos jų elgesiui? Šiais atvejais jie turi įvertinti, kokia šios informacijos kilmė, kokias žinutes ji siunčia, koks jos tikslas, ar ji atitinka jau turimas žinias ir ar kiti šaltiniai sako tą patį, ar pateikia kitą perspektyvą?

Pamatę, kad kažkas netikslu ir nepatikima, 11–14 metų paaugliai gali imtis įvairių veiksmų, siekiant neleisti plisti tokiai informacijai: ja nesidalinti, pranešti apie ją, pasikalbėti su suaugusiuoju arba paskleisti žinią tarp artimųjų, kad ja negalima pasitikėti.

Svarbu suprasti

  1. Ne viskas internete yra „tiesa“ arba „melas“. Faktas ar nuomonė? Gal tai abiejų mišinys? Daugybė įrašų prasideda patikima informacija, kuri vėliau internete būna papildoma, perkuriama ar iškraipoma. O ir patikimame turinyje gali būti nedidelių klaidelių ar netikslumų, įsivėlusių atsitiktinai arba tyčia.
  2. Įvertink šaltinį ir tikslą.  Iš kur ši informacija atsirado ir ar turime pagrindo ja pasitikėti? Ar tai eksperto pateikiama informacija ar asmens, kuris kažką gauna už tai, kad mes tikėtume tuo, ką jis teigia? Pvz. reklama apie parduodamą produktą visuomet atsilieps pozityviai, siekiant mus įtikinti jį nupirkti.
  3. Įvertink savo jau turimas žinias. Ką jau žinai apie tai? Ar tai, ką matome internete, sutampa su jau žinomais dalykais? O gal pamatei kažką naujo ir netikėto? Ar pakankamai žinome apie tą dalyką, kad galėtume nuspręsti, ar tai – patikima informacija?
  4. Patyrinėk daugiau. Aplinkoje itin daug informacijos, tad patyrinėkime, ką dar galima surasti apie tą ar kitą dalyką. Verta patikrinti dar vieną svetainę, peržiūrėti dar vieną video, o gal netgi susirasti knygą ta tema. Kuo daugiau šaltinių sakys tą patį, tuo labiau galėsime būti užtikrinti, kad ta informacija pasitikėti galima.
  5. Pranešk apie internete esančią nepatikimą informaciją. Gali būti sudėtinga žinoti, kuo galima pasitikėti internete, ypač kai ten tiek daug dezinformacijos. Suradus kažką nepatikimo, mažiausia ką norime padaryti – tai paskleisti tokią informaciją toliau. Draugams bei šeimai galima pasakyti, kad šia informacija tikėti negalima. Galbūt verta palikti komentarą, bet jokiu būdu nesidalinti ja.

Idėjos pokalbio pradžiai

  1. Kokiu tikslu naudoji internetą ir kur randi reikiamą informaciją jame?
  2. Kaip nusprendi, kad informacija internete yra patikima?
  3. Ką gali padaryti, kad surastum internete patikimą informaciją?
  4. Ką darytum, jei pamatytum kažką dalinantis nepatikima informacija internete?
  5. Kas tau gali padėti, jei pamatai internete kažką neaiškaus, nepatikimo?
Kaip kritinio mąstymo elementus turėtų taikyti vyresni nei 14 metų vaikai?

Daugeliu atvejų 14–18 metų jaunuoliai internetu naudojasi taip, kaip suaugę žmonės. Išmanieji telefonai ir technologijos yra jų antroji prigimtis – juos naudoja norėdami sužinoti naujienas, naršydami socialinėje medijoje, mokydamiesi naujų dalykų ar bendraudami su mokyklos bendruomene.

Šio amžiaus jaunimas yra, ko gero, geriausiai įvaldęs interneto pasaulį ir labiausiai savimi pasitikintis jame. Tačiau visuomet yra kur tobulėti.

Diskusijos apie dezinformaciją ir informacijos patikimumą yra puikus priminimas, kad ne viskas internete yra taip, kaip atrodo. Skaitmeninis pasaulis keičiasi nuolat ir 14–18 metų amžiaus žmonės turi tobulinti savo kritinio mąstymo įgūdžius prisitaikydami prie pokyčių.

Kaip informaciją internete vertinti turėtų šio amžiaus jaunuoliai?

– KOKIU TIKSLU NAUDOJU ŠIĄ INFORMACIJĄ
– AR TURIU PAGALVOTI APIE JĄ DAR KARTĄ 
– GALVOJU KRITIŠKAI APIE ŠALTINĮ, ŽINUTĘ IR TURINIO TIKSLĄ
– KODĖL JI PATEIKIAMA TAIP, KAIP PATEIKIAMA
– KIEK TOKIU TURINIU GALIMA PASITIKĖTI
– AR TURIU PADARYTI KAŽKĄ TOLIAU

14–18 m. jaunuoliai turi gerai pagalvoti apie internete matomą turinį, kuriuo ketina dalintis arba kuris gali turėti įtakos jų elgesiui. Jei kyla abejonė apie informacijos patikimumą, galima savęs paklausti:

  • Ką jau žinau apie tai?
  • Kaip tai dera su mano jau turimomis žiniomis?
  • Kokia yra mano surastos informacijos žinutė?
  • Koks yra jos tikslas?
  • Kas ją sukūrė / parašė?
  • Kokie jų motyvai?

Tai gali padėti apibrėžti, kiek kažkuo internete galime ar negalime pasitikėti. Prisiminkite, kad ne visada tai būna pakankamai aišku. Ne viskas internete yra tikra tiesa arba grynas melas. Daugelis netikrų istorijų ir įrašų prasideda patikima informacija, kuri perdaroma arba iškraipoma internete. Lygiai kaip ir, regis, patikimas ir tikslus turinys gali turėti klaidelių, nuomones ir faktus atskirti gali būti sunku.

Jei atrasta informacija neatrodo patikima, jei dalinantis ja galima pakenkti sau ar kitiems, reiktų pagalvoti:

  • Sustoti ir nebesidalinti tuo turiniu
  • Pranešti apie jį internete
  • Pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki
  • Pasakyti artimiems žmonėms, kad tai nepatikima

14–18 m. jaunuoliai turi remtis jau turimais kritinio mąstymo įgūdžiais ir juos stiprinti ugdant patirtį, remiantis intuicija ir sveiku protu. Tačiau galima jiems priminti, kad visuomet yra žmonių ir vietų, kur galima nueiti ar į kuriuos prireikus galima kreiptis išsamesnės informacijos arba pagalbos.

Svarbiausi patarimai, kuriais galima pasidalyti su 14–18 metų jaunuoliais:

  • Svarbu pagalvoti, kas yra tikrasis informacijos šaltinis, nors kartais tai nustatyti gali būti sunku. Ypač socialiniuose tinkluose, kur pranešimai gali būti perduodami daug kartų, o pirminis šaltinis neaiškus ar paslėptas, tačiau visada verta pabandyti jį atsekti.
  • Visada pagalvokime, koks motyvas to, ką matome: ar kažkas bando atkreipti mūsų dėmesį, kad gautų pinigų ar įtikinti dėl kokios nors informacijos, sąmoningai išprovokuoti emocinę reakciją ar tai yra tiesiog pokštas.
  • Pažiūrėkime, ką dar galime rasti internete šia tema. Peržiūrėkime komentarus, kitų žmonių nuomones, patikrinkime kitas svetaines. Kuo daugiau patikimų šaltinių, sakančių tą patį dalyką, tuo labiau įtikina, kad informacija galima pasitikėti!
  • Internetinis pasaulis gali būti žavus, daug atskleidžiantis, bet drauge ir painus, klaidinantis. Jei manote, kad kažkas neatrodo teisinga, pasitikėkite savo instinktais ir kvestionuokite toliau.
  • Internete yra be galo daug dezinformacijos… Imkimės veiksmų: kai randame ką nors netikslaus – neskleiskime žinios toliau. Draugus ar šeimos narius informuokime, kad informacija melaginga, galbūt palikime komentarą, bet tik nesidalykime ja!
  • Visada prisiminkime, kad yra daugybė žmonių ir vietų, kur galime kreiptis pagalbos!

Idėjos pokalbio pradžiai

  • Kokią informaciją radai internete? Kam planuoji ją naudoti?
  • Ar esi matęs nepatikimo ar netikro turinio internete? Kaip jį atpažinai?
  • Kaip manai, iš kur atsiranda netikras ir nepatikimas turinys? Koks jo tikslas?
  • Ką galima padaryti, jei internete randi ką nors netikro ar nepatikimo? Ką tu turėtum daryti?
  • Kur galima kreiptis, jei internete matai tai, dėl ko nesi tikras?
Kaip atpažinti gilųjį vaizdo padirbinį?

Keli aspektai, į ką turėtumėte atkreipti dėmesį žiūrėdami vaizdo įrašą:

  1. Garsas ir vaizdas: ar tiksliai juda lūpos, ar atitinka garsus? Esant klastotei, dažnai vaizdas vėluoja arba kalbantis asmuo apskritai nepataiko, klaidingai artikuliuoja žodžius. 
  2. Dažnai ir vaizdas, ir garsas būna prastesnės kokybės.
  3. Atkreipkite dėmesį, ar tikslūs šešėliai, ar šviesa vienodai gerai atsispindi ir ant kalbančio asmens ir ant daiktų aplink jį.
  4. Prastesnės kokybės klastotėse dažniau pasitaiko vaizdo trūkčiojimų, peršokimų, vaizdo su skirtingu apšvietimu.
  5. Pastebėkite, ar vaizde nėra kokių keistų dalykų, pavyzdžiui, nenatūrali kūno ar kūno dalių padėtis (galva neįprastai „kabo“ ant kaklo, ties smakro linija mirguliuoja šešėlis, vaizdo išskydimas ar pan.).
  6. Kartais, gali ir niekas neužkliūti, tačiau jei kažkodėl susidaro įspūdis, kad kažkas yra ne taip – verta pasikliauti: mes taip reaguojame, kai žmogaus emocijas netiksliai atspindi kūno kalba.   

Egzistuoja itin kokybiškai padarytų klastočių, čia galite susipažinti su keliais pavyzdžiais Youtube:

(Apibendrinta pagal skirtingų skiltyje „Giliau besidomintiems“ esančių šaltinių inf.). 

Giliau besidomintiems

Turite klausimų?

Užpildykite formą ir mes atsakysime į jūsų klausimus: spauskite čia norėdami susisiekti

Informacija parengta pagal www.childnet.com, naudojama su portalo leidimu.