Socialiniai tinklai

Skiltis skirta tėvams ir globėjams

Socialiniai tinklai, kaip ir kitos viešosios komunikacijos formos, kelia ir tam tikrų rizikų. Žinoma, ne visos rizikos pavirs realiomis problemomis, o nesusidūręs su rizikomis, jaunimas neišmoktų jų įveikti.

Ką vaikai gali pamatyti ar padaryti internete? Rizikos:

  • Netiksli ar melaginga informacija, radikalūs požiūriai.
  • Galimybė pamatyti ar pasidalinti smurtiniu, seksualiniu ar pornografiniu turiniu.
  • Pasidalinimas asmenine informacija.
  • Pasidavimas žalingo elgesio, įskaitant savęs žalojimą, anoreksiją ir savižudybę, skatinimui.
  • Aktyvus ar netyčinis įsitraukimas į patyčias ar žalojantį elgesį.

Socialiniai tinklai yra itin populiarūs. Daugelis jaunų žmonių jais naudojasi moderniai, skirtingoms programėlėms ir auditorijoms konstruodami skirtingas žinutes ir bendraudami įvairiausių prietaisų – išmaniųjų telefonų, planšečių, žaidimo konsolių – pagalba.

Kaip socialinių tinklų rizikos gali paveikti vaikus?

  • Baimė praleisti praleisti įvykį ar naujieną tinkle (FOMO, angl. FOMO, Fear of Missing Out) gali skatinti internetu naudotis per daug ir perdėtai sureikšminti internetą.
  • Internete pamatyti dalykai gali trikdyti, liūdinti bei kelti neužtikrintumo jausmą.
  • Įsitraukimas į rizikingo elgesio modelius netyčia arba planuotai, spaudimo įsitraukti į tokį elgesį patyrimas.
  • Nerealių ir depresyvių idealų, susijusių su kūno įvaizdžiu, puoselėjimas.
  • Bendraamžių spaudimas, kurį per sunku pakelti.
  • Skaitmeninės reputacijos, ateityje galinčios sukelti problemų, kūrimas.

Internete galima sutikti žmonių, siekiančių įbauginti ar tyčiotis. Kai kurie gali prisidengti netikrais profiliais tam, kad klaidintų, viliotų, persekiotų, šantažuotų, prievartautų turtą ar pavogtų tapatybę.

Kaip tokias rizikas įveikti?

Pasinaudokite visais programėlių ar svetainių siūlomais saugumo ir privatumo įrankiais. Neskubėkite tikėti, kad vaikas geriau už jus žino, kaip jais naudotis, padarykite tai ir patys.

Pasiteiraukite vaikų, kokie socialiniai tinklai jiems patinka labiausiai ir kas juose tokio įtraukiančio.

Paaiškinkite, kaip naudotis privatumo nustatymais, kad tik patvirtinti draugai galėtų matyti jų įrašus ir vaizdus. Patikrinkite, ar kuri nors iš vaikų naudojamų programėlių neturi įjungtos vietos nustatymo funkcijos, kad nebūtų dalinamasi vaiko buvimo vieta to nenorint.

Būtina naudotis blokavimo ar pranešimo apie netinkamą turinį įrankiais, jeigu atsiranda koks nors įžeidžiantis komentaras. Blokavimo funkcija yra kiekvienoje programėlėje. Patikrinkite „taginimo“ nustatymus, kad kiti, besidalindami nuotraukomis, neatskleistų jūsų vaiko tapatybės. Ir patys visuomet gaukite sutikimą prieš pasidalindami nuotraukomis.    

Sugrupuokime rizikas į tris kategorijas: interneto turinys, bendravimas ir elgesys.

Interneto turinys

Rizikos. Socialiniai tinklai suteikia fantastišką platformą laisvalaikiui, bendravimui ir mokymuisi. Tačiau negalite kontroliuoti, kuo dalintis nusprendžia kiti socialinių tinklų naudotojai. Kartais tai gali būti trikdantis turinys (įrašai, komentarai, nuotraukos, video ir t. t.). Jį pamatyti galima arba netyčia paspaudus nuorodą, ieškant kokios nors informacijos arba toks turinys gali būti ir atsiunčiamas tiesiogiai.

Jaunimas turėtų prisiminti, kad turinys, kuriuo jie dalinasi, vėliau gali būti pasidalintas dar plačiau ir jį panaikinti gali būti labai sunku. Vaikai, kurie kuria netinkamą ar nelegalų turinį, įžeidžiančius įrašus savo ar kitų profiliuose, gali turėti nemalonumų su mokyklos bendruomene, draugais ir netgi policija.

Patarimas. Geriausia, ką vaikas gali padaryti – ugdyti skaitmeniniam pasauliui būtinus įgūdžius. Paraginkite vaiką visuomet pagalvoti prieš kuriant bet kokį įrašą ar keliant nuotrauką internete. Kaip jis jaustųsi, jei tai, ką įkėlė, taptų vieša? Aptarkite planą, ką reikėtų daryti, pamačius ką nors liūdinančio internete, pvz.: pasidėti telefoną į šalį, pasakyti suaugusiajam, pasinaudoti blokavimo ar pranešimo apie netinkamą turinį galimybe.   

Bendravimas

Rizikos. Socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti su žmonėmis pasaulyje be ribų. Šaunu, kad jauni žmonės gali susirasti panašių į save ar patiriančių panašius dalykus draugų, kurių kitų atveju nebūtų pažinę. Tačiau netinkamų ar žalingų kontaktų rizika išlieka. Ir ji dažnai susijusi su suaugusiųjų, besinaudojančių anoniminiais profiliais ir  / ar apsimetančių vaiku, veikla.  

Patarimas. Įsitikinkite, ar vaiko socialinių tinklų paskyros apsaugotos pačių platformų palaikomais privatumo nustatymais, leidžiančiais kontroliuoti, kam vaiko kuriama informacija bus rodoma, kas galės su juo susisiekti.

Priminkite vaikui, kad ir koks malonus būtų internetinis draugas (ar draugė), jis gali būti visai ne tas, kuo dedasi. Geras draugas nei internete, nei realiame pasaulyje nedarys spaudimo, kad vaikas darytų ką nors, dėl ko kyla negeras jausmas.

Jeigu internetinis draugas prašo kokios nors asmeninės informacijos, kviečia susitikti, atsiunčia netinkamo ar trikdančio turinio nuotrauką, vaikas išsyk privalo pasakyti apie tai jums ar kitam patikimam suaugusiajam. Jeigu jus neramina vaiko internetinio pažįstamojo motyvai arba įtariate, kad tai gali būti suaugęs žmogus, praneškite apie tai.

Elgesys

Rizikos. Vaikui įsitraukus į socialinius tinklus, jo internetinių draugų ratas gali būti didesnis nei draugų ratas realiame gyvenime, todėl prižiūrėti, su kuo ir kaip vaikas bendrauja internete, sudėtinga.

Kiekvienas internete turi bendrauti pagarbiai ir maloniai. Deja, anonimiškumas dažnai lemia žmogui jausmą, kad jo niekas nemato, neatpažįsta ir jis gali elgtis kaip nori ar pasakyti bet ką.

Patarimas. Leiskite vaikui žinoti, kad jis visuomet gali kreiptis į jus, jeigu jam kas nors nutiktų internete. Tam nutikus, iškart patikinkite, kad pasidalindamas su jumis, vaikas pasielgė labai teisingai.

Padrąsinkite vaiką niekada nekeršyti, jei kas nors pradėjo, pasakė ar padarė negerus dalykus internete. Tuomet svarbiausia pasinaudoti blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį galimybėmis, tiesiog užkertant tam kelią. Ekrano vaizdą, kaip įrodymą, visuomet rekomenduojama išsaugoti. Greita reakcija šiuo atveju gali padėti išvengti situacijos pablogėjimo.

Kur kreiptis pagalbos?

Pagalba tėvams ir globėjams

Vaikai iki 13 metų

Didžioji dauguma socialinių tinklų platformų nėra skirtos vaikams, neturintiems 13 metų. Tačiau paskutinių pagrindinės mokyklos klasių moksleiviai aktyviai domisi galimybėmis naudotis tomis platformomis ar programėlėmis ir apeiti apribojimus.

Mūsų apklaustų tėvų teigimu, didžioji dauguma vaikų susikuria bent vieną socialinių tinklų paskyrą dar neturėdami 13-kos metų.

Visgi labai svarbu gerbti vartotojo taisykles ir registruotis tik tada, kai tai daryti leidžiama, nes jaunesniems vartotojams būtinos didesnės apsaugos. Aptikę, jog vartotojas iš tiesų nėra leistino amžiaus, platformos administratoriai paskyrą ištrins. Be to, sužinojus apie netinkamo amžiaus vartotoją, daugeliu atvejų yra galimybė pranešti apie tai administratoriams.

Labai svarbu, kad prieš pradėdami naudotis socialiniais tinklais vaikai turėtų įgūdžių, kurie leistų internetu naudotis saugiai ir atsakingai.

Jeigu jūsų vaikas neturi 13-kos metų ir domisi socialiniais tinklais (arba jais jau naudojasi), peržvelkite šiuos patarimus. Bendraukite su vaiku nuoširdžiai ir domėkitės jo veikla internete – prireikus pagalbos, tai padės jam drąsiau kreiptis į jus.  

SVARBU

  1. Paklauskite, kokios programėlės labiausiai patinka jūsų vaikui ir sužinokite, kokios yra jų amžiaus rekomendacijos. Pakalbėkite, kodėl svarbus yra amžiaus apribojimas – tarkime, kad tomis programėlėmis / puslapiais naudojasi ir suaugusieji, nes vartotojai gali vienas su kitu kontaktuoti, dėl turinio, kuriuo gali būti pasidalinta ir t. t. Jeigu vaikas jau naudojasi socialiniais tinklais, tapkite draugais toje platformoje, kad galėtumėte prireikus palaikyti vaiką.
  2. Kad galėtumėte modeliuoti atsakingą naudojimąsi socialine platforma, kol jūsų vaikas pasieks reikiamą leistiną amžių, galite sukurti šeimos paskyrą. Tai galbūt sustabdytų vaiką nuo idėjos susikurti sau kitą slaptą paskyrą ir suteiktų jums ramybės, kad vaikas mokosi, kaip tinkamai naudotis platforma.
  3. Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, kokia asmenine informacija internete dalintis (ne)galima. Pvz.: rekomenduojama naudoti slapyvardį (angl. nick’ą) vietoje tikro vardo.
  4. Savo lūkesčius, kaip naudositės internetu, kaip elgsitės jame, išsakykite kuo anksčiau. Pvz., sutarkite: „mes turėsime bendrą slaptažodį ir atnaujinsime jį nuolat“, „pagelbėsiu tau pridedant naujus draugus ir peržiūrėsiu draugų ratą“ ir t. t. Šios nuostatos gali tapti Šeimos susitarimo dalimi.
  5. Drauge susėdę įsitikinkite, kad visi žinote, kaip naudotis platformos saugumo įrankiais. Suraskite platformos siūlomus blokavimo ir pranešimo apie netinkamą turinį įrankius ir susipažinkite, kaip jais naudotis. Naudodamiesi atitinkamais paskyros privatumo nustatymais galite išvengti nemalonių ir pavojingų situacijų, kai vaikas atiduotų asmeninę informaciją nepažįstamiesiems.
13 metų ir vyresni vaikai

Kai sukanka 13 metų ir vaikas ima naudotis socialiniais tinklais savarankiškai, labai svarbu, kad jis nurodytų teisingą savo amžių. Socialinių tinklų platformos 13–18 metų vartotojams dažnai taiko papildomas apsaugas, kurios būna susiję su galimybe peržiūrėti vaiko profilį, kviesti draugauti ir t. t. Jeigu vaikas užsiregistravo kaip 20-metis, šios galimybės jam pritaikytos nebus. Verta pradėti nuo Šeimos susitarimo, jame įvardijant lūkesčius, kaip bus elgiamasi socialiniuose tinkluose. Svarbu nepamesti minties, kad atviras dialogas tarp jūsų ir vaiko yra neįkainojamas ir gali padėti vaikui kreiptis į jus prireikus pagalbos.  

Ką būtina žinoti, kad 13–18 metų jaunimas socialiniuose tinkluose jaustųsi gerai?
  1. Saugokime skaitmeninę reputaciją. Paraginkite vaiką kaskart, prieš bet ką publikuojant, pagalvoti dar kartą ir naudotis platformų siūlomais saugumo nustatymais. Vaikas yra tik tiek privatus, kiek privatus jo aktyvus internetinis draugas. Internete paskelbtas turinys gali likti ten amžiams ir juo gali pasidalinti bet kas, kas tik jį pamatys.
  2. Pažinokime savo auditoriją. Profilių nustatymai leidžia pasirinkti tik draugams skirtą ar privačią profilio versiją, leidžiančią jūsų turinį matyti tik tiems, kam toks leidimas suteiktas. Viešą profilį gali matyti bet kas. Kiekvienos programėlės ar platformos privatumo nustatymai skiriasi, todėl svarbu juos patikrinti, nes nutylėjimo būdu pasirenkami nustatymai dažniausiai suteikia profiliui viešą statusą. Pasidomėkite ir tais profilio nustatymais, kurie leidžia nerodyti profilio viešos paieškos rezultatuose.
  3. Atsilaikykime prieš spaudimą. Jeigu jūsų vaikas patiria spaudimą daryti ką nors, ko nenori ar dėl ko abejoja, paraginkite vaiką pasikalbėti su jumis ir užtikrinkite, kad prašydamas pagalbos jis nepatirs jokių blogų pasekmių. Jeigu internete nutinka kas nors negero, pagalbos kreiptis ir apie tai papasakoti patikimam suaugusiajam nėra vėlu niekada.
  4. Apsaugokite asmeninę informaciją. Nuo pat pradžių užtikrinkite, kad vaikas žino, kas yra asmeninė informacija ir kokia informacija internete dalintis (ne)galima. Asmeninė informacija – tai vardas, pavardė, namų, mokyklos adresas, elektroninis paštas, slaptažodžiai ir t. t. Tai padės vaikui apsaugoti save ir savo draugus internete. Jeigu manote, kad kas nors (ypač – sugaugęs) netinkamai kontaktuoja su vaiku, praneškite apie tai.
  5. Praneškime apie netinkamą turinį (funkcija „Report“). Socialinių tinklų platformos turi turėti aiškius ir lengvai pasiekiamus būdus pranešti apie netinkamą turinį. Platformos kūrėjai turi greitai reaguoti į naudotojų pranešimus – kai kurie iš jų operatyviai praneša, kad jūsų pranešimas gautas ir per kiek laiko į jį bus sureaguota. Būtinai pasikalbėkite su vaiku apie šias priemones ir būdus bei aplinkybes jomis pasinaudoti.
  6. Įvairių platformų pranešimo (Report) galimybes pristato Childnet International (anglų kalba).
Kur kreiptis pagalbos?

Informacija parengta pagal www.childnet.com, www.internetmatters.com