Elektroninės patyčios

Skiltis skirta tėvams ir globėjams

Patyčios nutinka socialinių tinklų, žaidimų, susirašinėjimo platformose. Tyčiojamasi įvairiai – siunčiamos įžeidžiančios, šmeižiančios žinutės, žmogus išmetamas iš susirašinėjimo grupių, įsilaužiama į jo paskyrą ir apsimetant juo publikuojamos netinkamo turinio nuotraukos ar tekstai, vaikas gali būti nufilmuojamas ir vaizdas išplatinamas internete.

Netiesioginės patyčios vyksta tuomet, kai asmuo neįvardijamas, tačiau visiems, su kuriais bendraujama, aišku, kas tai per žmogus: „Visi žinome, kieno suknelė yra šlykšti, ar ne?“

Elektroninių patyčių auka išgyvena didelį stresą, kartais žinutės būna siunčiamos anonimiškai ir sudėtinga nustatyti skriaudėją. Be to, patyčios nepasibaigia net ir išėjus iš ten, kur yra skriaudėjas. Internete jos gali tęstis kiaurą parą, kol nebus sustabdytos.

Dažnai tėvai neįtaria, kokią gilią neviltį išgyvena vaikas ar jaunuolis, patiriantis patyčias. Patyčios žlugdo. Kai jos vyksta kieme, yra tikimybė, kad jas kažkas pamatys. Internetas ir socialinė medija atkeliauja tiesiai į vaikų kambarį, į delną, ir emociniai patyčių aspektai išlieka dramatiški.

Netinkamo turinio sklaida internete

Kai žinutėmis ar trikdančiomis nuotraukomis pasidalinama internete, bet ne tiesiogiai su žmogumi, iš kurio tyčiojamasi, labai greitai daug pašalinių žmonių pamato tą informaciją ir patyčių aukai itin sunku matant, kaip greitai ta nuotrauka ar gandai sklinda.

Kodėl vaikai nelinkę pasisakyti, kad iš jų tyčiojamasi?

Bijoma skriaudėjo, arba to, kad patyčios padidės; nenoras būti skundiku; pasakymas kažkam bus priimtas kaip silpnumo ženklas; jausmas, kad kitiems tai nerūpi; grasinimai ir šantažas verčiant tylėti; jausmas, jog pats esi atsakingas, kad su tavimi tai vyksta; įsitikinimas, kad suaugusieji nepatikės arba nesupras; baimė, kad tėvai uždraus naudotis technologijomis.

Kaip jauni žmonės kalba apie pagalbą tam, kuris patiria elektronines patyčias?

Svarbu žinoti apie rizikas ir jas valdyti (draugauti tik su patikimais žmonėmis, saugoti asmeninę informaciją, naudoti privatumo nustatymus); pasakyti patikimam suaugusiajam; palaikyti auką (pabūti drauge, pralinksminti, padėti pranešti apie tai, kas nutiko, duoti patarimų, pvz.: kaip naudotis privatumo nustatymais ar blokavimo galimybe). Visi šie išvardinti dalykai – pozityvaus požiūrio pavyzdys. Yra ir kiek kitoks požiūris: jaunuoliai minėjo, jog pasikliautų tik draugais ar giminaičiais; užstotų auką net ir rizikuodami įsivelti į incidentą; pasitrauktų iš situacijos pasikeisdami vartotojo vardus ar pereidami į kitą programėlę. Ir dar rizikingesnis požiūris: supyktų ant skriaudėjo ir imtų tyčiotis iš jo internete ar realiame gyvenime; nieko nedarytų ir patarų kitiems ignoruoti tai, kas vyksta.

Daug informacijos patyčių prevencijos klausimais yra „Vaikų linijos“ svetainėje www.bepatyciu.lt. Rekomenduojame padrąsinti vaikus parsisiųsti ir elektronių patyčių pirmosios pagalbos programėlę.

Susipažinkite ir su patarimų suaugusiesiems rinkiniu „Kaip išgyvendinti patyčias?“, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Ką pasakoja jaunimas?

Childnet International pakalbino penkias 12–17 m. amžiaus Jungtinės Karalystės jaunuolių grupes apie tai, kaip galima kovoti su patyčiomis, kokios strategijos veikia, kaip efektyviau padėti jauniems žmonėms.

Jaunimas teigė, jog priežastys, kodėl žmonės tyčiojasi, yra nuobodulys, pavydas, noras veikti slapta, nuoskaudos ar nesutarimai, dėmesio stoka, bendraamžių spaudimas arba patyrusieji patyčias gali norėti taip elgtis su kitais, kad jie pajustų, ką tai reiškia.

Kartais elektroninės patyčios nebūna itin žiaurios, tačiau joms tęsiantis ilgesnį laiką ir vykstant reguliariai, tai tampa rimta problema. Galima stebėti tendenciją vieną ar kitą žmogų priskirti patyčių aukos arba skriaudėjo vaidmeniui.

Patarimai tėvams ir globėjams
  1. Neuždrauskite vaikui naudotis technologijomis. Tai gali paskatinti vaiką nesidalinti su jumis apie galimai patiriamas patyčias. Childnet International komanda paklausė vaikų, kodėl jie nelinkę pasakyti apie tai, kad iš jų yra tyčiojamasi. Dažniausiai vaikai teigė, jog jie pergyvena, kad iš jų bus atimtos technologijos, kuriomis jie naudojasi kasdien. 
  2. Pasikalbėkite apie elektronines patyčias su vaiku. Kaip jis supranta, kas tai yra? Kuo elektroninės patyčios skiriasi nuo fizinių patyčių akis į akį? Jauni žmonės gali neskirti pajuokavimo nuo patyčių ir nenori apie tai kalbėtis, kad nebūtų laikomi nesuprantančiais juokų. Paklauskite vaiko, kaip jis reaguotų, jeigu kažkas pasityčiotų iš jo arba iš jo draugo. Aptarkite būdus, kur ir kaip galima pranešti apie pastebėtas ar išgyvenamas patyčias.
  3. Išsaugokite įrodymus. Padrąsinkite vaiką išsaugoti bet kokį patyčių įrodymą. Galima tiesiog nufotografuoti ekraną (screenshot) ar išsaugoti gaunamas žinutes. Didžiosios dalies išmaniųjų telefonų ir planšečių galimybė nufotografuoti ekraną veikia vienu metu paspaudžiant porą mygtukų (pvz.: pagrindinį mygtuką ir įjungimo mygtuką). Tai padaręs, vaikas turės įrodymą, kuris reikalingas pranešant apie patyčias.
  4. Neatsakinėkite. Daugeliu atvejų erzinantys ir pravardžiuojantys skriaudėjai nori sulaukti reakcijos. Pasakykite vaikui, kad neatsakytų, nes priešingu atveju suteiktų jiems ko jie nori. Vietoje to, apie tai, ką patyrė, vaikas turėtų pasakyti suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Patikinkite vaiką, kad būtinai kreiptųsi į jus ar kitą patikimą suaugusįjį, net jeigu ir pats vaikas jaučiasi kaltas. Drauge jūs nuspręsite, kaip geriausiai išspręsti situaciją.
Idėjos pokalbio pradžiai su 7–11 m. vaiku

Prieš pradedant pokalbį

  • Pagalvokite, kada ir kur geriausia apie tai kalbėtis – automobilyje ar neutralioje vietoje, kur vaikas jausis saugus.
  • Užsirašykite, ką norite aptarti, taip sukoncentruosite mintis ir pokalbį pritaikysite vaiko amžiui.
  • Būkite atviras ir padrąsinantis, kad vaikas jaustų palaikymą.
  • Pokalbį padalinkite į kelias dalis, kad suteiktumėte laiko vaikui suprasti informaciją.

Ką turite žinoti?

  • Atidžiai apgalvokite savo sprendimą leisti vaikui prisijungti prie socialinių tinklų, nes dažniausiai amžiaus riba ten – 13 metų.
  • Elektroninės patyčios gali vykti reguliariai ir tęstis 24/7 įvairiose programėlėse, žaidimuose ir įrenginiuose.
  • Mažesni vaikai gali bet kokį nemalonų komentarą ar nuomonę painioti su patyčiomis, jų supratimas apie patyčias gali skirtis nuo suaugusiojo supratimo.
  • Patyčios – išmokstamas elgesys – todėl svarbu būti tinkamu pavyzdžiu, kaip elgiamasi skaitmeninėje erdvėje.

Kaip išvengti patyčių?

  • Būkite įsitraukęs, reguliariai kalbėkitės su vaiku apie tai, ką jis mėgsta veikti internete ir ką jis žino apie saugumą jame.
  • Internete elkitės pagarbiai ir maloniai – taip, kaip elgtumėtės ir realiame gyvenime. Pozityvumas ir pagarba leis naudotis internetu saugiau.
  • Turite žinoti, kaip pranešti apie netinkamą turinį ar patyčias, jei jas patirtumėte pats ar kažkas kitas.

Kaip su jomis tvarkytis?

  • Užtikrinkite, kad vaikas žinotų, jog nuliūdus dėl bet ko internete, visada gali apie tai pasidalinti su patikimu suaugusiuoju.
  • Priminkite vaikui nekerštauti – skriaudėjui pasakydamas nemalonius dalykus, situaciją gali tik pabloginti.
  • Išsaugokite įrodymus – padrąsinkite vaiką išsaugoti žinutes, nuotraukas ar ekrano vaizdus, įrodančius elektronines patyčias ir tą informaciją parodyti suaugusiajam.
  • Patyrinėkite kartu su vaiku jo mėgiamus žaidimus ir programėles ir suraskite mygtukus, skirtus pranešti apie netinkamą turinį. Įsitikinkite, kad vaikas žino, kaip tai padaryti.

Kaip palaikyti vaiką?

  • Išklausykite ir padėkite – leiskite vaikui paaiškinti, kas nutiko ir pasikalbėkite prieš imdami vertinti ar teisti.
  • Neuždrauskite vaikui naudotis technologijomis. Jums gali norėtis neleisti vaikui prisijungti prie interneto, siekiant išvengti patyčių, bet vaiko savijautą tai gali tik pabloginti.
  • Žinokite, kaip gauti pagalbą – padėkite vaikui įsiminti „Vaikų linijos“ telefoną, padėti gali ir mokykla, o jei jaučiate, kad galėjo būti pažeistas įstatymas, praneškite apie patyčias čia.
Idėjos pokalbio pradžiai su 11–14 m. vaiku

Prieš pradedant pokalbį

  • Pagalvokite, kada ir kur geriausia apie tai kalbėtis – automobilyje ar neutralioje vietoje, kur vaikas jausis saugus.
  • Užsirašykite, ką norite aptarti, taip sukoncentruosite mintis ir pokalbį pritaikysite vaiko amžiui.
  • Būkite atviras ir padrąsinantis, kad vaikas jaustų palaikymą.
  • Pokalbį padalinkite į kelias dalis, kad suteiktumėte laiko vaikui suprasti informaciją.

Ką turite žinoti?

  • Šio amžiaus vaikai telefonu ar planšete naudojasi žaisdami žaidimus, atlikdami namų darbus, žiūrėdami video „Youtube“ kanale ar bendraudami su draugais.
  • Stebimas didelis 11–14 m. amžiaus vaikų skaičiaus socialiniuose tinkluose augimas, dažnai jie turi paskyras įvairiuose socialiniuose tinkluose.
  • Vienuolikmečiai „postina“ vidutiniškai 26 kartus per parą, turi apie 100 kiekvienos paskyros sekėjų.

Kaip išvengti patyčių?

  • Naudokite tėvų kontrolės funkciją įreginiuose, kuriais naudojasi jūsų vaikas. Išsamias instrukcijas anglų kalba rasite čia.
  • Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką reiškia internete turėtų draugų ir sekėjų. Ar jie tikri draugai? Kiek jais galima pasitikėti?
  • Žinokite, kad vaikas gali imti puoselėti romantiškus santykius internete. Pasikalbėkite su juo apie tai, kuo dalintis yra saugu ir kuo galima pasitikėti.
  • Paraginkite vaiką maloniai elgtis internete ir galvoti apie savo žodžių ir veiksmų pasekmes.
  • Aptarkite, kas tai yra patyčios (įskaudinimas tyčia, keletą kartų) ir kaip žmonės gali tyčiotis internete.
  • Padrąsinkite vaiką kreiptis į jus pamačius ar patyrus patyčias.
  • Pasikalbėkite apie tai, kaip vaikas naudojasi internetu ir kas jam ten patinka.
  • Pasakykite vaikui, kad jei jis dėl kokių nors priežasčių negalės pasikalbėti su jumis, tegu pasikalba su mokytoju ar kreipiasi į tokias organizacijas kaip „Vaikų linija“.

Kaip su jomis tvarkytis?

  • Nedarykite skubotų išvadų. Ramiai išsiaiškinkite su vaiku, kas vyko dar prieš žinutę ar įrašą.
  • Išlikite ramūs sužinoję, kad jūsų vaikas patyrė patyčias arba tyčiojosi iš kitų.
  • Žinokite, kad patyčios gali būti atsakas į mokykloje ar kitur jau vykstančias patyčias arba jų tęsinys.
  • Neskatinkite vaiko kerštauti jokiu piktu ar grasinančiu būdu.
  • Žinokite, kad visos patyčių formos gali liūdinti, sukelti baimę ar vienišumo jausmą. Patikinkite vaiką, kad drauge tai išspręsite.
  • Gerai pagalvokite prieš atimdami vaiko galimybę prisijungti prie interneto, tai gali padidinti jo vienišumo jausmą.
  • Padėkite vaikui apie netinkamą turinį pranešti socialinės platformos tiekėjams.
  • Padrąsinkite vaiką išplėsti draugų ratą ir įsitraukti į veiklas, kuriose jis jaučiasi gerai.
  • Ieškokite pagalbos. Pasikalbėkite su vaiko mokykla, o jei jaučiate, kad vaikui grasinama – ir su policija. Tokios organizacijos kaip „Vaikų linija“ ar „Paramos vaikams centras“ taip pat gali patarti.
  • Pasikalbėkite su vaiko mokytojais.
Idėjos pokalbio pradžiai su vyresniu nei 14 m. vaiku

Prieš pradedant pokalbį

  • Pagalvokite, kada ir kur geriausia apie tai kalbėtis – automobilyje ar neutralioje vietoje, kur vaikas jausis saugus.
  • Užsirašykite, ką norite aptarti, taip sukoncentruosite mintis ir pokalbį pritaikysite vaiko amžiui.
  • Būkite atviras ir padrąsinantis, kad vaikas jaustų palaikymą.
  • Pokalbį padalinkite į kelias dalis, kad suteiktumėte laiko vaikui suprasti informaciją.

Ką turite žinoti?

  • Artimo ryšio puoselėjimas yra itin svarbus siekiant įveikti elektronines patyčias.
  • Kalbėkitės apie vaiko skaitmeninį gyvenimą lygiai taip pat, kaip kalbatės apie jo fizinį gyvenimą.
  • Didžioji dauguma patyčias patyrusių jaunų žmonių niekuomet nepasakytų apie tai kitiems dėl baimės, kad viskas tik pablogės, kad juos vadins skundikais ir kad į tai nebus žiūrima rimtai.
  • „Ditch the Label“ tyrimas teigia, jog patyrusieji patyčias dvigubai dažniau patys ima tyčiotis ir tampa skriaudėjais.
  • Patyčios yra išmokstamas elgesys. Todėl svarbu rodyti tinkamą pavyzdį ir internete elgtis etiškai.

Į ką atkreipti dėmesį?

  • Agresyvus elgesys.
  • Atsiskyrimas, užsidarymas savyje.
  • Apetito stoka.
  • Nenoras eiti į mokyklą.
  • Įnikimas į internetą ar vaizdo žaidimus.
  • Staigūs elgesio pokyčiai.
  • Savęs žalojimo žymės.

Kaip išvengti patyčių?

  • Tegu skaitmeninės patirtys tampa kasdienių pokalbių dalimi.
  • Atminkite, kad skaitmeniniame ir fiziniame gyvenime vaikų veikla dažniausiai mažai skiriasi.
  • Priminkite vaikui, kad visada su kitais elgtųsi taip, kaip norėtų, kad su juo būtų elgiamasi.
  • Kalbėkites su vaiku apie bet kokius patyčių atvejus, aptariamus žiniasklaidoje ar kitur.
  • Padiskutuokite apie galimas veiksmų ar žodžių internete pasekmes akcentuojant tai, jog turiniui atsiradus internete, jį pašalinti yra itin sudėtinga.
  • Pakalbėkite apie žingsnius, kurių vaikas imtųsi, jei pastebėtų, kad iš kažko yra tyčiojamasi internete.
  • Padėkite vaikui suprasti, kad elgesys skaitmeninėje erdvėje neturėtų skirtis nuo to, kaip elgiamasi fiziniame gyvenime.
  • Įsitikinkite, ar vaikas žino, kaip pranešti apie netinkamą turinį arba kaip blokuoti asmenį programėlėse.
  • Priminkite, kur vaikas gali kreiptis pagalbos. Tokios organizacijos kaip „Vaikų linija“ ar „Paramos vaikams centras“ taip pat gali patarti.
  • Patarkite vaikui naudoti aukštus privatumo nustatymus ir nebendrauti internete su nepažįstamais žmonėmis.
  • Padėkite įgyti kritinio mąstymo įgūdžių, būtinų skaitmeniniame pasaulyje.

Kaip su jomis tvarkytis?

  • Išklausykite vaiko ir užtikrinkite, kad į viską žiūrite rimtai.
  • Padėkite vaikui pajusti, kad jis turi pilną jūsų supratimą ir palaikymą.
  • Paklauskite, kaip galite vaikui padėti ir ko jis ketina imtis toliau.
  • Surinkite patyčių įrodymus ir drauge įvertinkite, koks jų poveikis vaiko savijautai.
  • Praneškite apie skriaudėją socialinės platformos tiekėjams / moderatoriams ir blokuokite jį.

Ką galite padaryti?

  • Būkite įsitraukęs į skaitmeninį vaiko gyvenimą, paprašykite parodyti jums programėles ar mėgiamus žaidimus.
  • Žinokite, kokie yra patyčių ženklai ir stebėkite vaiko elgesį.
  • Sukurkite saugią aplinką, kurioje vaikas apie savo patirtis internete gali pasikalbėti su jumis ar kitu patikimu suaugusiuoju.
Kur kreiptis pagalbos?

Informacija parengta pagal www.childnet.com, www.internetmatters.com