Ekrano laikas

Tėveliams, mamoms, globėjams ir globėjoms 

„Kiek laiko galiu leisti savo vaikui būti prie ekranų?“ – tai klausimas, kurį užduoda daugelis.

Į pagalbą su naujausiomis gairėmis ateina Pasaulinė Sveikatos organizacija (PSO), sakanti, jog vaikams iki penkerių – geriau jokio ekrano laiko arba daugiausia – 1 valanda per dieną. 


Ekranų laiko formulė, kurią naudoja Vilniaus universiteto mokslininkai, tyrinėjantys ekranų poveikį vaikų sveikatai yra paprasta – 0–1–2–3: 0 valandų – iki dvejų metų, iki vienos valandos – 2-5 m. vaikai, iki 2 val. – ikimokyklinukai ir pradinukai, iki 3-4 valandų – nuo 10 m. ir toliau.
4 valandos laisvalaikiui ir pramogoms – riba, kurią peržengus – galimas žalojantis poveikis. Yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką. 
 
Paauglių atveju svarbu, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan.

Rekomendacijas tėvams, vaikams ir specialistams 2020–22 pateikė Lietuvoje vykdyto tyrimo mokslininkai, nagrinėję ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai  (daugiau nei 900 vaikų (jų tėvų), daugiau nei 400 sveikatos priežiūros specialistų):

REKOMENDACIJOS – ką GALI TĖVAI, kad ekranų laikas nežlugdytų 
REKOMENDACIJOS – ką GALI vaikai ir paaugliai 

Lietuvoje 2018 m. ITC užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, daugiau nei pusė paauglių internete praleidžia 2–5 valandas, kas penktas paauglys – daugiau nei 5 valandas kasdien. 1–2 val. internete praleidžia ketvirtadalis paauglių.

Solidus Jean M. Twenge tyrimas (40 tūkst. tiriamųjų, 2–17 m.) atskleidžia ryšį tarp ekrano laiko ir psichologinės savijautos – laikui ilgėjant, savijauta blogėja. Pokyčiai atsiranda ir savijauta nuosekliai blogėja ekranais naudojantis ilgiau nei 1 valandą. To paties Twenge kito tyrimo duomenimis (2019), paaugliai, naudojantys skaitmeninius prietaisus iki 1 val. per dieną yra geresnės psichologinės būklės nei paaugliai, naudojantys juos 4 valandas ir ilgiau. Pastarieji – labiau linkę į depresiją, 2 kartus daugiau turėjo suicidinių bandymų ir svarstė apie savižudybę.


Pasitikrinkime: KLAUSIMYNAI KIEKVIENAM, skirti pasitikrinti savo (ar savo vaiko) rizikos lygį, ar gali tapti priklausomas nuo interneto. 

Ką vadiname ekrano laiku?

  • Pasyvus ekrano laikas. Video ar TV žiūrėjimas, e. knygų skaitymas, video ir mobilieji žaidimai, soc. tinklų naršymas, muzikos klausymas. Trumpi pasyvaus ekrano laiko epizodai padeda atsijungti nuo kitų dienos veiklų.
  • Komunikacija. Bendravimas su šeimos nariais ar draugais socialiniuose tinkluose, amžių atitinkantys žaidimai, kuriuose dalyvauja daugiau žaidėjų, vienijantys šeimą ir kuriantys šeimos laiką filmų ar žaidimų vakarai. Padeda vystyti komunikacinius ir socialinius įgūdžius.
  • Mokymasis ir kūryba. Namų darbai, turinio kūrimas, lavinamieji žaidimai, mokyklos projektų koordinavimas. Naudinga išsilavinimui, asmeninių interesų bei gyvenimiškų įgūdžių vystymui.

Prieš vertindami savo vaikų ekrano laiko ribas, užduokite sau keletą klausimų:

  • Ar mano šeimoje ekrano laikas kontroliuojamas? Kalbame apie VISUS šeimos narius – vaikus, paauglius IR suaugusiuosius.
  • Ar naudojimasis ekranais trukdo veikloms, kuriomis norėtų užsiimti šeimos nariai drauge? Kiekvienos šeimos atsakymai bus labai skirtingi, tačiau atminkite, bendravimas su mažais vaikais akis į akį yra būtinas jų vystymuisi ir ekranai to neatstoja.
  • Ar ekranai trukdo miegui? Rekomenduojama nesinaudoti ekranais likus valandai (geriau – dviem) iki miego.
  • Kaip įvertinti, ar ekranų laikas pernelyg neužvaldo, o gal viskas yra gerai? Galima pasitikrinti: čia yra pateikiami KLAUSIMYNAI KIEKVIENAM – patikrinti savo ar savo vaikų rizikos lygį, ar netampame priklausomi nuo interneto. 

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Kada ekrano laiko yra per daug?
  • Daug kas priklauso nuo to, kaip vaiko naudojami ekranai veikia jo veiklas realiame gyvenime.
  • Įvertinkite, kaip vaikas paskirsto prioritetus tarp to, kas turi būti nuveikta kasdieną ir kelių valandų su ekranais.
  • Ženklas, kad ekranų yra per daug – vaiko nerimas ar stresas likus be telefono ar atsijungus.
  • Atsiradus bet kokiems fiziniams pokyčiams – nuovargiui, akių, galvos, kaklo, nugaros skausmams, pradėkite pokalbį apie atsijungimą nuo ekranų arba ieškokite profesionalios pagalbos.
  • Miego, fizinės veiklos trūkumas arba nenoras aplankyti draugų – taip pat gali būti ženklas, jog ekrano laiko yra per daug.

Kiekviena šeima praeis etapus, kai ekrano laiko šeimoje bus daugiau ar mažiau. Be to, kiekvienos šeimos ar vaiko ekrano laikas gali skirtis. Tai priklauso nuo:

  • Vaiko amžiaus ir brandos
  • Bet kokių papildomų vaiko poreikių, kurie gali turėti įtakos vaiko gebėjimui reguliuoti ekrano laiką savarankiškai
  • Ekrano laiko kokybės
  • Balanso su kitomis veiklomis, nesusijusiomis su technologijomis
  • Iki dabar buvusio ekrano laiko įtaka vaiko nuotaikai, miegui ir elgesiui
Kaip galiu sumažinti ekrano laiką šeimoje?
  1. Turėkite planą ir laikykitės jo. Patariama ramioje aplinkoje su šeimos nariais padiskutuoti apie šeimai tinkančias ekrano laiko ribas. Ypač svarbu, kad kiekvienas tas ribas vienodai suprastų. Gerbiančius ekrano laiko ribas šeimos narius pagirkite ar apdovanokite. Aptarkite ir pasekmes, kokios nutiks ribų nesilaikant.
  2. Kalbant apie paauglių naudojimąsi internetu, būkite atidus, net ne įkyrus ar smerkiantis.
  3. Pagalvokite apie asmeninį naudojimąsi telefonu. Greičiausiai tai, ką su juo darote, yra labai svarbu, bet galbūt tai gali palaukti?
  4. Prioritetą teikite bendravimui akis į akį. Šaunu bendrauti internetu, bet tai nepakeičia realaus bendravimo.
  5. Apginkite miegą. Jokių ekranų likus valandai iki miego – itin svarbi taisyklė.
Šeimos susitarimas

Skaičiuoti vaikų laiką, praleidžiamą prie ekranų gali būti sudėtinga, o kartais tai gali sukelti bereikalingo streso. Čia padėti gali šeimos susitarimas, kuriame galite kiekvienas pažymėti, kiek laiko prie ekrano praleisite, kur ir kada įrenginiais naudositės bei kokį turinį vartosite – svarbu, kad visa tai būtų naudinga mūsų šeimai.

Patarkite vaikams išmėginti sveiką skaitmeninę dietą:

  1. Būkite pavyzdžiu. Vaikai jus kopijuoja, tad jeigu savo ekranų laiką ribojate, vaikams bus lengviau padaryti tą patį.
  2. Ribas nustatykite DRAUGE su vaikais. Įtraukite juos planuojant, kiek laiko galima praleisti internete, kokiu dienos metu ir kokiose platformose. Nustatykite laiką „be ekranų“ ir vietas namuose, kur ekranais nesinaudojama. Augant vaikams peržiūrėkite šiuos sprendimus ir suteikite vis daugiau atsakomybės reguliuoti ekranų laiką savarankiškai.
  3. Venkite ekrano laiką naudoti kaip apdovanojimą. Tai tik sureikšmina ekrano laiką ir padaro jį siekiamu, svarbesniu už bet kokią kitą veiklą.
  4. Fizinis aktyvumas ir miegas – absoliutūs prioritetai. Užtikrinkite, kad ekrano laikas į juos nesikėsintų, miegui skirtu metu visus ekranus išneškite iš miegamųjų ir pasirūpinkite, kad vaikas kasdien būtų fiziškai aktyvus.

Jūs galite sukurti savo šeimos media planą (anglų kalba, šaltinis – healthychildren.org)

Susikuti planą
Rekomenduojamos miego dozės pagal amžių
  • 4–12 mėnesių kūdikiai: 12–16 val. (įskaitant pietų miegą)
  • 1–2 m. vaikai: 11–14 val. (įskaitant pietų miegą)
  • 3–5 m. vaikai: 10–13 val. (įskaitant pietų miegą)
  • 6–12 m. vaikai: 9–12 val.
  • 13–18 m. paaugliai: 8–10 val.
  • Suaugę: 7 val. ar daugiau.
Tyrimas, atskleidžiantis, kaip mažai apie apie vaikų naudojimąsi internetu žino tėvai kaimyninėje Lenkijoje

Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, susijęs su vaikų internete praleidžiamu laiku, Lenkijoje buvo atliktas 2018 m. Paaiškėjo, kad, tėvų nuomone, jų vaikai internete praleidžia vidutiniškai 2,5 val. kasdien. Paaugliai teigia internete praleidžiantys vidutiniškai 4 valandas.

Didžioji dauguma tėvų (91 proc.) yra įsitikinę, kad vaikai internetu naudojasi po pietų ir vakare iki 22 valandos. Tik 2 proc. tėvų sako, jog vaikai internetu naudojasi po 22 val. Beveik 8 proc. paauglių teigia besinaudojantys internetu ir po 22 val., kartais iki ankstyvo ryto. Daugiau informacijos (anglų kalba). Išsamiai apie tyrimą (lenkų kalba).

Kur kreiptis pagalbos?
Giliau besidomintiems

Informacija parengta naudojantis www.childnet.com, www.internetmatters.com, www.commonsensemedia.org, www.mediavaikai.lt informacija bei Lietuvos mokslinių tyrimų duomenimis.