Pornografija

Skiltis skirta tėvams ir globėjams

Įvairios institucijos siekia apsaugoti vaikus nuo pornografijos internete, bet čia svarbus ir tėvų vaidmuo. Geriau suprasdami, kokiu būdu vaikas gali prieiti prie internete esančio pornografinio turinio ir kaip tai gali paveikti jo emocinę būklę, tėvai gali padėti vaikui nesutrikti, jei taip nutiktų.

  • 3 iš 10 11-12 metų paauglių,
  • 5 iš 10 13-14 metų paauglių,
  • 7 iš 10 15-16 metų paauglių,

teigia, kad yra matę pornografijos internete, sako Kate Edwards atstovaujanti www.childet.com organizaciją.

44 proc. vaikinų ir 29 proc. merginų teigia, kad matytos pornografijos scenos suteikė idėjų, kokias sekso rūšis jie norėtų išmėginti.

Kalbant apie amžių, labiau tikėtina, kad iki 15-tojo gimtadienio vaikas su pornografija internete susidurs, nei kad taip neįvyks, rodo NSPCC ir Children Commissioner jaunimo tyrimas.

Smalsaudami arba visai atsitiktinai pornografiją internete aptikti vaikai gali labai lengvai. Tai gali paveikti vaiko mąstymą ir savijautą, nes pornografija kuria nerealų sekso ir santykių įvaizdį.

Kokius jausmus sukelia pornografijos žiūrėjimas vaikams?

Jaunimas teigia, jog pirmą kartą žiūrint pornografiją jie jautė įvairių emocijų mišinį: smalsumas, šokas, sumišimas. Pastarosios emocijos praeina pakartotinai žiūrint pornografiją, nesvarbu, ar atsitiktinai aptikus, ar ieškant sąmoningai. Jaunesni vaikai internetinę pornografiją vertino mažiau kritiškai nei vyresni ir dažniau teigė apie dėl matytų dalykų sumišusius jausmus.

Pornografija – tai įstatymo pažeidimas?

Lietuvoje pornografija draudžiama.

Svarbu paaugliams padėti suprasti, kokia pornografija yra nelegali ir pasirūpinti, kad jie žinotų, kaip apie tokį turinį pranešti atitinkamoms institucijoms. Paaiškinkite, kad tokio turinio žiūrėjimas gali turėti rimtų pasekmių – žmogus gali būti suimtas, jam gali būti uždrausta dirbti su vaikais.

Tas, kas turėdamas tikslą platinti, pagamino, įgijo, laikė ar demonstravo pornografinį turinį, juo pasidalino ar suteikė prieigą – pažeidė įstatymą.

Apie aptiktą pornografinį, pedofilinį, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete pranešti galima užpildant anoniminę pranešimų anketą. Jūsų pranešimas bus patikrintas, ir, pasitvirtinus jame esančiai informacijai, perduotas atitinkamai: Policijos departamentui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, INHOPE kitų šalių karštosioms linijoms, informacijos prieglobos paslaugų teikėjams. 

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Ką apie savo savijautą susidūrus su pornografija pirmą kartą, sako vaikai?

Jaunimas teigia, jog pirmą kartą žiūrint pornografiją jie jautė įvairių emocijų mišinį: smalsumas, šokas, sumišimas. Pastarosios emocijos praeina pakartotinai žiūrint pornografiją, nesvarbu, ar atsitiktinai aptikus, ar ieškant sąmoningai. Jaunesni vaikai internetinę pornografiją vertino mažiau kritiškai nei vyresni ir dažniau teigė apie dėl matytų dalykų sumišusius jausmus.

Priklausomybė nuo pornografijos

Pornografijos žiūrėjimas gali tapti kompulsyviu elgesiu dėl patiriamo malonumo ir atpildo, šį įprotį gali būti sunku įveikti, panašiai kaip ir lošimą ar psichoaktyvių medžiagų vartojimą.

Jei turite nuogąstavimų, kad jūsų vaiko gyvenimui kenkia pornografijos žiūrėjimas, pasikalbėkite apie tai su pvz., šeimos gydytoju ar psichologu ir sumažinkite galimybę žiūrėti įvesdami tam tikras šeimos taisykles. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, jog šeimos nariai nesėda prie interneto vieni. Tai reikštų, kad vaikas turėtų būti svetainėje arba palikti miegamojo duris atviras.

Kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie netinkamą turinį internete?
  1. Išklausykite, ką jie galvoja ir prisiminkite, kad jaunimas internetu naudojasi kitaip, nei suaugusieji.
  2. Pasidalinkite savo nuomone ir vertybėmis atitinkamu tonu (ne teisiančiu).
  3. Geriau reguliarūs trumpi pokalbiai, negu mėginti viską pasakyti vienu ypu. Tokie trumpi pokalbiai gali įvykti bendro užsiėmimo metu, kai drauge kažką veikiate, tarkime, pakeliui į mokyklą, arba tvarkantis namuose. Tuomet vaikas nesijaus spaudžiamas išlaikyti akių kontaktą arba atsakyti greitai.
  4. Ieškokite momentų, kurie natūraliai leistų pradėti pokalbį šia tema, tarkime, išgirdus dainos žodžius, TV istoriją ar naujienų reportažą.
  5. Užduokite klausimus, kurie skatina diskusiją, bet netardykite vaiko. Gali būti paranku paklausti apie vaiko draugus, o ne tiesiogiai apie jo paties patirtis.
  6. Nemanykite, kad tik berniukai galėjo žiūrėti pornografiją.
  7. Jei jums nejauku kalbėti apie pornografiją, galite aptarti seksualizavimą medijoje – TV laidose, žurnaluose, reklamose. Galite tiesiog paklausti, kaip, jo nuomone, parodomas artistas „Ką manai apie jo aprangą? Kaip manai, kodėl jis / ji elgiasi štai taip?“
Ką daryti sužinojus, kad mano vaikas žiūri porno?

Visų svarbiausia – nepersistengti su reakcija. Pyktis gali tik sustabdyti juos prireikus kreiptis pagalbos, jei kažkas negero nutiktų internete. Ramiai pasikalbėkite apie tai, ko jie ieško. Tarkime, jei vaikas staiga nusuka ekraną nuo jūsų, paklauskite, kodėl taip pasielgė? Paklauskite, kodėl jis mano, kad jūs būtumėte prieš tą turinį, kurį jis slepia. Šie klausimai gali padėti atverti pokalbį apie amžiui tinkamą turinį internete ir apie tai, kaip pornografija gali neigiamai paveikti sveikus santykius. Gali būti, kad vaikas domisi lytiškumu, tad padėkite jam sužinoti daugiau papasakodami arba nukreipdami į tokius informacijos šaltinius kaip, pvz., „Įvairovės ir edukacijos namai“.

Idėjos pokalbio pradžiai su vaiku
  • Pasikalbėkite apie televizijoje ar per žinių laidą matomus dalykus. „Ar su tuo sutinki?“, „Ar manai, kad tai gali būti būdinga jūsų klasei?“, „Ką darytum, jei draugas į tave kreiptųsi su tokia problema?“
  • Pasikalbėkite apie vaiko draugus. „Ar manai, kad kažkas iš tavo draugų žiūri pornografiją?”, „Kaip manai, ar tavo draugai gali iš pornografijos žiūrėjimo pasimokyti, kaip mylėtis?“ arba „Kokio amžiaus didžioji dauguma tavo draugų pamatė pornografiją pirmą kartą? Ar tokiame amžiuje tai galėjo juos šokiruoti?“
  • Pakalbėkite apie jaunesnius brolius arba seseris. „Nerimauju, kad tavo jaunesnis brolis/sesuo aptiko kažkokį pornografinį turinį internete. Kaip manai, kada vaikai pamato tai pirmą kartą? Ar jie dėl to gali jaustis blogai?“
  • Kalbėkite apie asmeninę patirtį. „Kai buvau jaunesnis, tebuvo tik žurnalai suaugusiems, dabar viskas labai pasikeitė. Kaip manai, ar tavo amžiaus žmonės dėl taip paprastai pasiekiamos pornografijos gali jaustis blogai?“
  • Pasidalinkite savo vertybėmis. Kiekvienoje šeimoje jos gali skirtis, tačiau galima pasakyti maždaug taip: „Aš galiu suprasti, kodėl žmonės žiūri pronografiją, bet manau, jog svarbu suprasti, kad tai nepanašu į tikrą seksą“. Arba „Labai lengva priprasti vaizdus matyti seksualius visur, bet tai sustiprina tam tikrą įvaizdį, kaip moterys ir vyrai turi elgtis, ir nemanau, kad tai atitinka realybę“.
Patarimai tėvams ir globėjams

Paaiškinkite, kad yra normalu, jog seksualūs vaizdai jaudina, normalu jausti potraukį ir smalsauti apie seksą.

Pasikalbėkite apie nerealų sekso vaizdavimą pornografijoje. Pabrėžkite, kad tai, ką jie mato, dažnai yra sekso ir smurto kombinacija, kuri diktuojama saujelės pornografų, siekiančių šokiruoti žmones ekstremaliais vaizdais ir paskatinti žiūrėti, nors tai neturi nieko bendro su realybe.

Paaiškinkite, kad jie neturi savęs lyginti su porno aktoriais ir priminkite, kad jie neturi tikėtis, kad jų mergina / vaikainas / sekso partneris darys tai, ką jie matė pornografijoje.

Pasikalbėkite apie nerealų kūno vaizdavimą pornografijoje. Kūno vaizdavimas svarbus tiek berniukams, tiek mergaitėms – jie mato kūnus be plaukų arba netikras krūtis. Pasikalbėkite apie klaidingą tikrovės vaizdavimą.

Aptarkite seksualizavimo poveikį jauniems žmonėms. Atkreipkite dėmesį į jį, kai tik pastebėsite aplinkoje – ženklai, muzika, žurnalai.

Padėkite jiems kritiškai vertinti tai, ką pamato. Neleiskite jiems būti pasyviais stebėtojais, pakvieskite pagalvoti, ką reiškia lūkesčiams ir santykiams toks moterų vaizdavimas, kokį jie mato.

Neleiskite pornorgafams pirmiems kalbėti jūsų vaikams. Turite šansą daryti įtaką vaikų supratimui apie tai, ką jie gali pamatyti, tad ir pasinaudokite juo!

Neverskite vaikų jausti kaltę dėl to, ką pamatė. Jei norite, kad vaikai kreiptųsi į jus, turite būti jų pusėje.

Pasikalbėkite apie tai reguliariai.  Tai nėra vienkartinio pokalbio tema. Kalbėjimas apie pornografiją yra kartu ir galimybė aptarti sveikų santykių sampratą, jausmus, intymumą, pagarbą, abipusį malonumą, sutikimą ir ribas.

Neapsunkinkite vaiko galimybių kreiptis į jus. Laikykitės atvirų durų politikos, būkite kantrūs, būkite jų pusėje.

Paaiškinkite, kad pornografija siejama su priklausomybe ir daug jos žiūrėti gali būti žalinga. Įveikti norą negrįžti prie to vėl ir vėl gali tapti labai sunku.

Kur kreiptis pagalbos?