Atkryčio prevencijos metodikos dirbant su PIN
Atkrytis yra simptomų ir / ar probleminio elgesio pasikartojimas, kai dėl buvusių pastangų tie simptomai ir / ar probleminis elgesys buvo išnykę arba reikšmingai sumažėję. Atkryčio prevencija yra kognityvinių ir elgesio priemonių, skirtų sumažinti atkryčio riziką ir jo sunkumą, rinkinys / strategija / sistema.
Atkryčio prevencija apima „paslydimo“ [angl. lapse] prevenciją, išlaikant norimą sveiką / funkcionalų elgesį ir „paslydimo“ suvaldymą (jeigu „paslydimas“ įvyksta tam, klientas skatinamas nesugrįžti prie disfunkcinio elgesio, o toliau dėti pastangas sveikti).
Atkryčio prevenciją sudaro šios pagrindinės strategijos:
- Kognityviniai ir elgesio metodai, skirti stiprinti kontrolę ir mažinti potraukį PIN, skatinti susilaikymą bei analizuoti ir vertinti buvusius atkryčius, kad galima būtų jų išvengti ateityje;
- Socialinių, aplinkos, emocinių, kognityvinių faktorių bei antecedentų mažinimas;
- Gyvenimo būdo keitimas.
Siekiant padėti asmeniui, pasižyminčiam PIN, labai svarbi pagalbos dalis yra atkryčio prevencija. Todėl KET skiria daug dėmesio atkrytį skatinančių procesų analizei ir prevencinių priemonių kūrimui. KET modeliai, apibūdinantys atkryčio vystymosi procesą, pateikti žemiau esančiame paveikslėlyje.
Absoliuti dauguma lėtinių ligų, reikalaujančių ilgalaikio gydymo ir priežiūros, turi atkryčio riziką. Atkrytis yra ligos simptomų pasikartojimas po tam tikrą laiką trukusio palengvėjimo arba net simptomų išnykimo (remisijos). Ne išimtis yra ir psichikos, elgesio sutrikimai, ypač probleminis elgesys ir priklausomybės. Daugelis tyrimų rodo, kad net gavus struktūrinę terapijos programą, apie 40-60 proc. priklausomybes turinčių asmenų patiria atkrytį.
Tačiau, klinikinė patirtis rodo, kad savarankiški bandymai nutraukti probleminį elgesį, ypač jam įsigalėjus, atkryčiu baigiasi dažniausiai. Todėl dirbant su probleminiu elgesiu pasižyminčiais asmenimis arba ieškant savipagalbos priemonių, būtina iš anksto ruoštis atkryčiui ir imtis priemonių jo prevencijai.
Atkryčio prevencija (AP) yra kognityvinis ir elgsenos metodas, kuriuo siekiama nustatyti ir užkirsti kelią didelės rizikos atkryčiui, visų pirma naudojant dvi strategijas:
- atpažinti riziką atkryčiui keliančias situacijas, kuriose gali padidėti impulsai probleminiam elgesiui ar svarbūs artėjantį atkrytį identifikuojantys simptomai;
- turėti iš anksto parengtą atkryčio prevencijos planą, apimantį aiškius žingsnius ir priemones, kurių reikia imtis numatant didelę atkryčio riziką.
Šiuo metu vis geriau suprantama, kad esant PIN, taip pat kaip ir priklausomybių atveju, atkryčio prevencijos priemonės yra būtinos (Hennemann et al, 2018).
Šiame skyrelyje pateiksime atkryčio prevencijos priemones, kurios gali padėti ir specialistams ir patiems paslaugos vartotojams, asmenims, pasižymintiems PIN.