Savarankiškos veiklos planas svarbus ne tik terapiniam procesui, bet ir įvertinimui (ypač asmenybinių ypatumų, pvz., gali pademonstruoti obsesyvumą-kompulsyvumą, perfekcionizmą, bejėgiškumo įsitikinimus ar pan.).
Pradiniame terapijos etape svarbu užmegzti terapinį aljansą, susitarti dėl sesijų struktūrų ir gauti iš kliento įsipareigojimą atlikti savarankišką darbą (praktikas) namuose tarp sesijų.
Bendradarbiavimą tarp specialisto užtikrina geras darbinis aljansas kai veiklos plano užduotys yra aiškiai susijusios su abipusiai sutartų tikslu ir kai tiek terapeutas, tiek klientas dalyvauja sudarant veiklos planą.
Terapeutui yra svarbu aktyviai skatinti ir vertinti kliento indėlį į darbotvarkės sudarymą, terapijos tikslų iškėlimą ir veiklos plano sudarymą.
Tai yra ypač svarbu, jei klientui sunku apginti savo poziciją. Taip pat klientas gali turėti tam tikrus įsitikinimus, kurie gali trukdyti terapiniam procesui. Svarbu juos suprasti ir su jais dirbti.
Norėdamas užtikrinti bendradarbiavimą, terapeutas turi įsitikinti, kad klientas jį supranta, nuolatos klausti grįžtamojo ryšio iš kliento, skatinti klientą išreikšti kylančias abejones ar prieštaravimus.
Taip klientas ir terapeutas gali suformuoti bendrą kliento problemų supratimą, kuris suteikia pagrindą bendradarbiavimui.
Namų užduotys – labai svarbios.
Tačiau kartais klientams jas atliekant kyla sunkumų.
Namų savipagalbos užduoties neatlikimo priežastimis gali būti:
a) bendradarbiavimo stoka,
b) nesėkmės laukimas,
c) kliento įgūdžių trūkumas,
d) kliento motyvacijos trūkumas,
e) bandymai daryti pažangą per greitai,
f) susirūpinimas dėl pokyčio pasekmių,
g) kliūtys pokyčiui, kilusios dėl aplinkos,
h) neatpažintos problemos,
j) terapeuto nesuprasti terapinio santykio aspektai,
i) terapeuto emocinės reakcijos.