Motyvacijos POKYČIAMS sustiprinimas naudojant motyvuojančio pokalbio (MP) metodiką
Motyvacijos teoriją praktiniams terapiniams poreikiams puikiai panaudojo motyvuojančio pokalbio metodikos kūrėjai W. R. Miller ir S. Rollnick (Miller, W. R., Rollnick, S. 2002).
Svarbūs šios metodikos ypatumai:
a) ji sukurta dirbant su priklausomais nuo cheminių medžiagų asmenimis,
b) MP gali mokytis ir jį taikyti įvairų pasirengimą turintys asmenys,
c) MP yra efektyvus įvairiose kultūrose ir kalbose,
d) kaip ir visos terapinės technikos, MP reikalauja nuolat vykstančio mokymosi, praktikos, grįžtamojo ryšio ir supervizijos, kad visiškai taptų darbo įgūdžiu.
Teisingai atliekamas motyvuojantis pokalbis gali padėti ne tik susitvarkyti su iššūkiais, bet ir stiprėti terapiniam aljansui (sveikimą užtikrinančiam ryšiui tarp asmens ir specialisto), kurį skatina tai, kad dažnai asmenys:
a) dėl probleminio elgesio kreipiasi ne savo iniciatyva,
b) jiems gali būti sunku atsiverti svetimam žmogui,
c) jiems gali būti sunku patikėti, kad specialistui tikrai rūpi ir svarbu padėti (nes specialistas tokios problemos neturi ir jo gyvenimo situacija kita).
Motyvuojantis pokalbis gali būti apibrėžiamas kaip bendradarbiaujanti, į asmenį orientuota komunikavimo forma, leidžianti iššaukti ir sustiprinti pokyčių motyvaciją. Tai bendradarbiaujantis, į tikslą orientuotas komunikacijos stilius, ypatingą dėmesį nukreipiant į pokyčių kalbą. Jis sukurtas priėmimo ir atjautos dvasioje sustiprinti asmens motyvaciją įsipareigoti konkrečiam tikslui, iškeliant ir tyrinėjant paties asmens vidines priežastis daryti pokyčius (Rollnick, S., Miller, W. R., 2011).
Motyvuojančio pokalbio ypatumai:
a) MP – tai ne technikų ar frazių rinkinys, jame svarbu specifinė „dvasia“ ir atmosfera,
b) specialistas / terapeutas yra smalsus ir palaikantis,
c) ne specialistas / terapeutas, o pats su PIN susiduriantis asmuo suformuluoja, kodėl svarbu keistis, ir tvarkosi su ambivalencija,
d) asmuo suvokiamas kaip užstrigęs, o ne nemotyvuotas ar besipriešinantis,
e) reikia paskirti laiko ir apsišarvuoti kantrybe, f) specialistas / terapeutas turi gebėti išklausyti, kodėl asmuo iš dalies nenori keistis (t. y. kokie esamos padėties privalumai ir pokyčių minusai), nes tik taip gali padėti asmeniui suprasti ir perdirbti šią informaciją.
Motyvuojantis pokalbis – tai asmens autonomija, jo išklausymas ir bendradarbiavimas, o ne vadovavimas, mokymas ar jėgos / autoriteto naudojimas.