Saugumas

Skaitmeninis raštingumas

Internetu naudojantis kasdien, saugaus elgesio elektroninėje erdvėje taisyklės turi būti tokios pat svarbios, kaip ir prieš vartojant plauti vaisius ar daržoves. Tačiau dažnas apie elektroninį saugumą susimąsto tik tada, kai nukenčia asmeniškai.

Esame įsitikinę, kad saugumas internete yra bendra – verslo, Vyriausybės ir jo vartotojų – atsakomybė.

Siekiant saugesnės ir geresnės skaitmeninės aplinkos, svarbus kiekvieno mūsų indėlis. Susidūrus su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija, nedelskite – praneškite interneto karštąja linija.

Skaitmeninė erdvė žada daugybę galimybių ir tuo pat metu pažeria aibę rizikų. Temą apie galimybes atidėkime ir panagrinėkime rizikas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kiekvieną dieną internetu naudojasi 73 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų. Didžiausias kasdien besinaudojančių internetu skaičius – 98 proc. – yra 16–24 m. amžiaus grupėje.

Rizikos internetinėje erdvėje

Internete gausu netikros informacijos, kuriai atpažinti būtini kritinio mąstymo įgūdžiai, be to, skaitmeninėje erdvėje veikiantys piktavaliai gali išradingai pasiekti konfidencialią informaciją, ją nutekinti, pasisavinti ar už ją pareikalauti atlygio.

Asmeninė vartotojų informacija gali būti parduota vadinamajame tamsiajame internete (angl. Dark Web), slepiančiame nusikalstamas veiklas vykdančias arba reklamuojančias svetaines, kur siūloma ginklų, narkotikų bei įvairiausių kitų paslaugų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę. Asmeninius jūsų duomenis nusipirkę piktavaliai pasistengę gali ištuštinti jūsų banko sąskaitą, o tamsiajame internete juos susekti bus beveik neįmanoma misija.

Kitos rizikos

Jūs galite būti stebimi trečiųjų asmenų.
Jūsų kompiuteris gali tapti „zombiu“ ir vykdyti atakas prieš kitas sistemas jums nežinant.
Jūsų kompiuterio resursais gali būti pasinaudota siekiant pasipelnyti. Atsiųsta programėlė jūsų kompiuteryje paleidžia kenkėjišką kodą, kuris, naudodamasis kompiuterio resursais padeda nusikaltėliams pasipelnyti, tarkime, kuriant kriptovaliutas.
Išpirkos reikalaujančios programos. Atsisiųsta iš pirmo žvilgsnio nekalta programėlė gali jūsų paties kompiuteryje esančius duomenis užšifruoti ir įsilaužėliai reikalauja išpirkos už tos informacijos grąžinimą.
Grėsmė asmeninei reputacijai.
Ir t. t. …

Visų rizikų išvardinti neįmanoma. Interneto saugumo ekspertas Andrius Ribinskas laidoje „Mokslo sriuba“ sakė, kad kuo daugiau technologijų naudojame, tuo daugiau potencialių prieigos taškų suteikiame potencialiam įsilaužėliui.

Naudodami neatnaujintą operacinę sistemą arba įsirašydami programą, kuri turi tinklo prieigą bet yra seniai neatnaujinta, taip pat padidiname riziką, nes kiekvienas pasenęs prieigos taškas gali būti įsilaužėlių panaudotas piktiems tikslams.

Paprastai vartotojai skeptiškai žiūri į priminimus įdiegti atnaujinimus. Nors tokie priminimai gali erzinti, reikia suprasti, kad taip sistema primena apie saugumą, mat viena iš atnaujinimų funkcijų – operacinės sistemos apsauga.

Svarbiausi klausimai ir atsakymai

Kaip įsilaužiama į elektroninį paštą?

Gali būti pasinaudojama tiesiog žmogiškuoju faktoriumi, tai vadinamoji socialinė inžinerija. Žmogui atsiunčiamas laiškas su nuorodomis ir jis raginamas kažką parsisiųsti arba atidaryti laiško prisegtukus. Pasinaudojama žmogiškosiomis savybėmis, tikintis, kad žmogus paspaus ant nuorodos arba atsidarys prisegtuką ir tuomet duomenys bus pasisavinti.

Kitas būdas – kai prieigą prie duomenų suteikiame patys, naudodamiesi technologijomis, tarkime, prisijungdami prie belaidžio tinklo (Wi-Fi) viešose vietose mieste ar kavinėje.

Šimtaprocentinio saugumo pasiekti neįmanoma. Jeigu įsilaužėlis motyvuotas, jis gerai atliks namų darbus, susirinks informaciją, suplanuos ir pritaikys savo ataką būtent tam vartotojui. Neretai vartotojui net nereikia įvesti slaptažodžio, kad jis pakliūtų ant kabliuko – vien tik asmeninis el. pašto adresas įsilaužėliui suteikia daug informacijos. Pagal el. pašto adresą, jei šis kada nors buvo patekęs tarp nutekintų duomenų, galima sužinoti ir slaptažodį, o kadangi žmonės linkę tą patį slaptažodį naudoti keletą kartų, tai potencialus įsilaužėlis pamėgins su tuo pačiu slaptažodžiu jungtis prie įvairių jūsų paskyrų.

Čia galite pasitikrinti, ar kada nors nebuvo nutekintas jūsų el. pašto adresas.

Kaip gali apsisaugoti paprasti interneto vartotojai?

Reikia laikytis keleto taisyklių:

Informaciją internete kritiškai vertinti būtina visada, niekuo nepasitikėkite tol, kol nepatikrinote, kas yra šaltinis, ar jis patikimas, ar ir kiti šaltiniai praneša tą pačią informaciją.
Neskelbkite asmeninės informacijos.
Naudokite skirtingus unikalius slaptažodžius ir tinkamai juos saugokite. Į pagalbą pasitelkite slaptažodžių tvarkymo programas, tokias kaip „KeePass“, „1password“ arba „LastPass“. Jos yra tarsi slaptažodžių saugyklos, užteks atsiminti vieną pagrindinį slaptažodį, atrakinantį saugyklą.
Neignoruokite klaidų pranešimų, pasirodančių ekrane, perskaitykite ir supraskite, ką jie reiškia.
Viešoje erdvėje, kavinėje ar parduotuvėje būkite itin budrūs, ten, kur internetas viešai prieinamas, įsilaužėliai turi daugiausia galimybių savo veiklai.
Kontroliuokite skelbiamą informaciją – viešinant ar talpinant duomenis apie save socialiniame tinkle reikia suprasti, jog informacija tampa prieinama praktiškai visiems. Susireguliuokite socialinio tinklo nustatymus – kiekvienas tinklas siūlo įvairius profilio nustatymus, apibrėžiančius, kas ir kokia apimtimi gali matyti jūsų viešinamą informaciją.
Pasinaudoję internetu viešuosiuose kompiuteriuose, baigę darbą atsijunkite nuo visų naudotų interneto paslaugų ir uždarykite naršyklę, išvalę naršyklės žurnalą bei įrašytus slaptažodžius.
Prieš parsisiųsdami programėlę į įrenginį, ja ir jos leidėjais būtina pasidomėti. Būkite atsargūs su nuorodomis, kurias gaunate el. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis. Jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.

Informacija apie kenksmingą programinę įrangą, nepageidaujamą elektroninį paštą, sukčiavimo būdus internete ir kitas vartotojų saugumui kylančias grėsmes išsamiai pristatoma ir svetainėje www.esaugumas.lt. Čia rasite rekomendacijų, kurių laikydamiesi galėsite išvengti incidentų ir patarimų, ką daryti, jei supratote, kad jūsų saugumas buvo pažeistas.

Kodėl reikia budrumo?

Migruodami į skaitmeninę erdvę, žmonės ten nusineša ir daug konfidencialios informacijos, kuria pasinaudodami piktavaliai gali pasipelnyti. Drauge su naujausiomis technologijomis sparčiai tobulėja ir kibernetiniai nusikaltėliai. Nepavykus įveikti technologinių apsaugų, pasinaudojama silpna vieta – žmogaus psichologija… būtent ji ir yra socialinės inžinerijos sėkmės pagrindas.

Kas yra socialinė inžinerija?

Tai psichologinė manipuliacija žmogumi, siekiant priversti jį atlikti tam tikrus veiksmus arba išvilioti konfidencialią informaciją. Pagal griežtus algoritmus veikiančios kompiuterinės sistemos nėra linkusios klysti ar apsigalvoti. Tačiau žmogui įgimta pasitikėti kitais ir dažnai tai priverčia suabejoti savo pasirinkimu.

Kokios populiariausios socialinės inžinerijos atakos?

Fišingas (angl. Phishing). Dažniausia socialinės inžinerijos ataka, kai dideliam kiekiui gavėjų išsiunčiami laiškai iš neva patikimų siuntėjų, pvz., bankų, įrangos gamintojų, paslaugų teikėjų ir t. t. Tai gali būti suklastotos sąskaitos, raginančios kuo greičiau apmokėti tam tikras išlaidas ar suklastoti laiškai, pranešantys apie jūsų kompiuterio ar programinės įrangos veikimo problemas, virusų atakas ar netikėtą loterijos laimėjimą. Kenksmingas programinis kodas atsiunčiamas laiško nuorodoje arba prisegtuke. Trumpai tariant, fišingo atakos metu piktavaliai siekia priversti potencialią auką sunerimti, skubiai imtis veiksmų ir pateikti konfidencialią informaciją kenkėjiškuose tinklalapiuose, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo patikimai.

Prisidengimas pretekstu (angl. Pretexting). Naudodami šią socialinės inžinerijos formą, sukčiai sugalvoja rimtų pretekstų, kurie padeda pagrobti asmeninę informaciją. Jie įtikina, jog auka turi padėti patvirtinti savo tapatybę ir, pasinaudoję šiais duomenimis, pasisavina skaitmeninę tapatybę.

Sudėtingesnių atakų metu auka verčiama atlikti tam tikrus darbovietei kenkiančius veiksmus. Tarkime, apsimetę išoriniais IT paslaugų auditoriais, nusikaltėliai gali būti įleisti į organizacijos patalpas.

Jei fišingo atakos naudoja baime ir skubių sprendimų reikalavimu pasižyminčius veiksmus, tai prisidengdami pretekstu nusikaltėliai kuria itin patikimai skambančias istorijas, kuriomis žmogus nesuabejoja.

Masalas (angl. Baiting). Šis atakų tipas primena fišingą, tačiau esminis skiriamasis jo bruožas yra daikto ar kokio nors gėrio pažadas, kurį piktavaliai naudoja siekdami privilioti aukas. Tarkime, gavę nemokamo muzikos ar filmo atsisiuntimo pažadą, vartotojai į sukčių rankas atiduoda asmeninius duomenis.

Kartais tokios atakos įvyksta ir fizinėje erdvėje, kai piktavaliai pasinaudoja žmogaus smalsumu, tarkime, atsiųsdami voke ar palikdami matomoje vietoje USB raktą su kenkėjiška programa.

Kokios NKSC saugumo rekomendacijos, susijusios su socialinės inžinerijos atakomis?

Užveskite ant nuorodos pelės žymeklį ir patikrinkite, ar interneto svetainės adresas yra tikras, ar jame nėra gramatinių klaidų, ar logiškas ir lengvai perskaitomas jo pavadinimas.
Įsitikinkite, kad interneto svetainės adresas prasideda „https“ žyma (t. y. sesija su interneto svetaine yra šifruojama, naudojamas SSL sertifikatas), naudokite kelių faktorių autentifikavimo įrankius (pavyzdžiui, slaptažodis, mobilusis įrenginys, piršto antspaudas).
Saugokite savo prisijungimo slaptažodžius, jokiu būdu nelaikykite jų atvirai darbo vietoje, tekstu kompiuteryje ar mobiliajame telefone.
Kritiškai vertinkite reklamas internete ir el. pašte, ypač siūlomas dideles nuolaidas. Prašymus atlikti pinigines perlaidas tikrinkite kitais būdais, pavyzdžiui, pasitikslinant aplinkybes paskambinus telefonu.
Neatidarinėkite dokumentų turinio, siunčiamų failų ir programinės įrangos, kurie yra atsiųsti ar parsisiųsti iš nepatikimo šaltinio.
Neskubėkite, nepasiduokite emocijoms ir išsiaiškinkite veiksmų, kuriuos prašoma atlikti, būtinumą.

Kokios NKSC saugumo rekomendacijos, susijusios su kenkimo programine įranga?

Naudokite legalią operacinę sistemą ir programinę įrangą, antivirusinę programą, ja profilaktiškai skenuokite duomenis įrenginyje, nedelsiant įdiekite gamintojo siunčiamus atnaujinimus.
Nesisiųskite failų iš nepatikimų šaltinių, naršyklėje įdiekite įskiepius kenkėjiškoms interneto svetainėms atpažinti, parsisiųstus įtartinus failus skenuokite antivirusine programa ir patikrinkite juos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomenduojamomis priemonėmis.
Nesinaudokite nepatikimomis, nepatikrintomis atminties laikmenomis. Nuolat jas formatuokite, išjunkite automatinį failų paleidimą.
Periodiškai darykite atsargines duomenų kopijas, jas saugokite atskirai ir kitoje vietoje, nei jos buvo padarytos. Svarbią informaciją laikykite atskiroje laikmenoje ar laikmenose, neturinčiose tiesioginės sąsajos su internetu, pavyzdžiui, išorinėje laikmenoje.
Šifruokite konfidencialią informaciją, jeigu būtina, apsaugokite ją saugiu slaptažodžiu. Informacijai perduoti naudokite kriptografines priemones, pavyzdžiui, elektroninių laiškų šifravimą.

Kur kreiptis pagalbos?

Tai priklauso nuo asmens duomenų vagystės priežasties ir pasekmių:

Susidūrus su elektroniniu nusikaltimu ir norint, kad būtų atlyginta padaryta žala bei surastas kaltininkas, reikėtų kreiptis į policiją.
Jeigu įvyko kibernetinis incidentas, praneškite apie jį Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC).
Kai kuriais atvejais reikėtų kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.

Tiriant incidentus, šios institucijos bendradarbiauja pagal Kibernetinio saugumo įstatymą.

Giliau besidomintiems

Turite klausimų?

Užpildykite formą ir mes atsakysime į jūsų klausimus: spauskite čia norėdami susisiekti