Neretai PIN pasireiškia kartu su kitais psichikos ir elgesio sutrikimais (žr. skyrių PIN ir gretutiniai sutrikimai), todėl specialistams būtina įvertinti ir kitas galimas rizikas, tokias kaip žalingas alkoholio naudojimas.

AUDIT – sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, nustatymo testas (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test). Šis testas dažniausiai naudojamas ankstyvajai alkoholio vartojimo rizikai atpažinti.

Klausimyną 1995 m. išleido ir sukūrė Pasaulios sveikatos organizacijos (PSO) tyrėjų grupė (Bohn, Babor,  & Kranzler, 1995). Lietuvoje šis klausimynas adaptuotas asmenų, sergančių nerimo ir afektiniais sutrikimais, imtyje (Gecaite-Stonciene et al, 2021).  

Dešimties klausimų AUDIT testas tinka įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. AUDIT klausimyną galima pildyti asmens interviu metu arba asmuo gali pildyti savarankiškai.

Kiekvienas klausimas turi kelis atsakymus, kurie vertinami nuo 0 iki 4 balų. Visų klausimų vertės sumuojamos ir apskaičiuojamas bendras balas. Slenkstinis 8 ir daugiau balų suminis rodiklis laikomas teigiamu testo rezultatu (testo jautrumas siekia 92 proc., specifiškumas – 94 proc.) 

Taupant laiką, galima naudoti klausimyno trumpąją versiją AUDIT-C, kuri apima tik pirmus 3 AUDIT klausimyno klausimus.

AUDIT-C padeda identifikuoti žalingai alkoholį vartojančius arba galimai nuo alkoholio priklausomus asmenis. Slenkstinis suminis balas 4 ir daugiau rodo teigiamą testo rezultatą (testo jautrumas 86 proc., o specifiškumas – 72 proc.). Slenkstinis suminis balas 3 ir daugiau pasižymi 90 proc. jautrumu, bet  specifiškumas – tik 60 proc.

Šaltiniai:

• Bohn, M. J., Babor, T. F., & Kranzler, H. R. (1995). The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT): validation of a screening instrument for use in medical settings. Journal of studies on alcohol, 56(4), 423-432.
• Gecaite-Stonciene, J., Steibliene, V., Fineberg, N. A., Podlipskyte, A., Bunevicius, A., Liaugaudaite, V., … & Burkauskas, J. (2021). Multidimensional Structure of the Alcohol Use Disorders Identification Test: Factorial Validity and Reliability in Patients With Anxiety and Mood Disorders in Lithuania. Alcohol and Alcoholism, 56(1), 109-115.

Šis klausimynas (angl. Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9) yra skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui (Kroenke, Spitzer, & Williams, 2001).

Dėl nedidelio diagnostinio jautrumo PHQ-9 rekomenduojame naudoti kaip atrankos, bet ne kaip diagnostinį instrumentą. Bendro suminio balo ribos svyruoja nuo 0 iki 27. Aukštesni balai rodo ryškesnius depresiškumo ir bendro psichologinio distreso simptomus.

Ribinė reikšmė reikšmingiems simptomams nustatyti – 10 balų. Aukštesnius balus surinkusiems studentams gali būti rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija, siekiant nustatyti klinikinį depresijos simptomų išreikštumą.

Klausimyną galima parsisiųsti iš čia: https://www.phqscreeners.com/images/sites/g/files/g10060481/f/201412/PHQ9_Lithuanian%20for%20Lithuania.pdf

Šaltiniai:

• Kroenke, K., Spitzer, R. L., & Williams, J. B. (2001). The PHQ-9: validity of a brief depression severity measure. J Gen Intern Med, 16(9), 606-613.
• Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17 (1), e0263027.

Kaip minėta, lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai (Pranckeviciene et al., 2022) atskleidė, PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių asmenų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai. Aukštesnius balus surinkę asmenys turėtų būti papildomai vertinami kitais metodais, siekiant objektyviau nustatyti patiriamų psichologinių sunkumų lygį.

1. Alavi, S. S., Jannatifard, F., Eslami, M., & Rezapour, H. (2011). Validity, reliability and factor analysis of compulsive internet use scale in students of Isfahan’s universities.Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
2. Bohn, M. J., Babor, T. F., & Kranzler, H. R. (1995). The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT): validation of a screening instrument for use in medical settings. Journal of studies on alcohol, 56(4), 423-432.
3. Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
4. Demetrovics, Z., Szeredi, B., & Rózsa, S. (2008). The three-factor model of Internet addiction: The development of the Problematic Internet Use Questionnaire. Behavior Research Methods, 40(2), 563-574. 
5. Gecaite-Stonciene, J., Steibliene, V., Fineberg, N. A., Podlipskyte, A., Bunevicius, A., Liaugaudaite, V., … & Burkauskas, J. (2021). Multidimensional Structure of the Alcohol Use Disorders Identification Test: Factorial Validity and Reliability in Patients With Anxiety and Mood Disorders in Lithuania. Alcohol and Alcoholism, 56(1), 109-115.
6. Griffiths, M. (1999). Internet addiction: Fact or fiction? The psychologist.
7. Guertler, D., Broda, A., Bischof, A., Kastirke, N., Meerkerk, G.-J., John, U., . . . Rumpf, H.-J. (2014). Factor structure of the compulsive internet use scale. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 17(1), 46-51.
8. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., & Pakalniškienė, V. (2020). The psychosocial factors of elementary school-aged children’s compulsive internet use as reported by children and parents. Psichologija, 61, 51-67.
9. Khazaal, Y., Chatton, A., Horn, A., Achab, S., Thorens, G., Zullino, D., & Billieux, J. (2012). French validation of the compulsive internet use scale (CIUS). Psychiatric Quarterly, 83(4), 397-405.
10. Kroenke, K., Spitzer, R. L., & Williams, J. B. (2001). The PHQ-9: validity of a brief depression severity measure. J Gen Intern Med, 16(9), 606-613.
11. Laconi, S., Rodgers, R. F., & Chabrol, H. (2014). The measurement of Internet addiction: A critical review of existing scales and their psychometric properties. Computers in Human Behavior, 41, 190-202.
12. Laconi, S., Urbán, R., Kaliszewska-Czeremska, K., Kuss, D. J., Gnisci, A., Sergi, I., … & Király, O. (2019). Psychometric evaluation of the nine-item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in nine European samples of internet users. Frontiers in psychiatry, 136.
13. Lopez-Fernandez, O., Griffiths, M. D., Kuss, D. J., Dawes, C., Pontes, H. M., Justice, L., . . . Suryani, E. (2019). Cross-cultural validation of the compulsive internet use scale in four forms and eight languages. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 22(7), 451-464.
14. Meerkerk, G.-J., Van Den Eijnden, R. J., Vermulst, A. A., & Garretsen, H. F. (2009). The compulsive internet use scale (CIUS): some psychometric properties. Cyberpsychology & behavior, 12(1), 1-6.
15. Meerkerk, G., Laluan, A., & van den Eijnden, R. (2003). Internetverslaving: hoax of serieuze bedreiging voorde geestelijke volksgezondheid?[Internet addiction: hoax or a serious threath to mental health]. Rotterdam: Instituut voor Onderzoek naar Leefwijzen &Verslaving (IVO).
16. Milasauskiene, E., Burkauskas, J., Podlipskyte, A., Király, O., Demetrovics, Z., Ambrasas, L., & Steibliene, V. (2021). Compulsive internet use scale: psychometric properties and associations with sleeping patterns, mental health, and well-being in Lithuanian medical students during the coronavirus disease 2019 pandemic. Front Psychol, 12.
17. Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.
18. Spitzer, R. L., Kroenke, K., Williams, J. B., & Lowe, B. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Arch Intern Med, 166(10), 1092-1097. doi:10.1001/archinte.166.10.1092
19. Yong, R. K. F., Inoue, A., & Kawakami, N. (2017). The validity and psychometric properties of the Japanese version of the Compulsive Internet Use Scale (CIUS). BMC psychiatry, 17(1), 1-12.

Šis klausimynas (angl. Generalized Anxiety Disorder Questionnaire, GAD-7) yra skirtas įvertinti nerimo simptomų sunkumą  (Spitzer, Kroenke, Williams, & Lowe, 2006).

Dėl nedidelio diagnostinio jautrumo GAD-7 rekomenduojama naudoti kaip atrankos, bet ne kaip diagnostinį instrumentą.

Bendro suminio balo ribos svyruoja nuo 0 iki 21. Aukštesni balai rodo labiau išreikštus nerimo simptomus.

Ribinė reikšmė reikšmingiems simptomams nustatyti – 9 balai. Aukštesnius balus surinkusiems asmenims gali būti rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija, siekiant objektyviau nustatyti patiriamų nerimo simptomų išreikštumą. 

Klausimyną galima parsisiųsti iš čia: https://www.phqscreeners.com/images/sites/g/files/g10060481/f/201412/GAD7_Lithuanian%20for%20Lithuania.pdf 

Šaltiniai:

• Spitzer, R. L., Kroenke, K., Williams, J. B., & Lowe, B. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Arch Intern Med, 166(10), 1092-1097. doi:10.1001/archinte.166.10.1092
• Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.

Kaip minėta, lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai (Pranckeviciene et al., 2022) atskleidė, PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių asmenų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai. Aukštesnius balus surinkę asmenys turėtų būti papildomai vertinami kitais metodais, siekiant objektyviau nustatyti patiriamų psichologinių sunkumų lygį.