Galimas pagalbos kursas, esant PIN (remiantis KET)
Žemiau pateikiamas demonstracinis terapijos kursas (2-6 mėnesiai ir ilgiau), sudarytas iš trijų etapų:
- Motyvacijos stiprinimo etapas (1 savaitė);
- Aktyvios terapijos etapas (4-8 savaitės, konsultacijos ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę);
- Palaikomojo gydymo etapas (4-12 savaičių, ne rečiau kaip 1 kartą per dvi savaites).
1. Motyvacijos stiprinimo etapas. Jį sudaro pradinė konsultacija su klientu / pacientu bei (esant galimybei) jo artimaisiais. Pirmosios konsultacijos tikslai yra: informacijos surinkimas, diagnozės nustatymas, terapijos plano sudarymas.
Pirminės konsultacijos metu svarbu:
- Išsiaiškinti, kas paskatino ateiti į terapiją, nes tai padeda numatyti kliento motyvaciją ir susidaryti pradinę nuomonę apie kliento aplinką (santykius šeimoje);
- Pradinis ligos ir gyvenimo objektyvios ir subjektyvios anamnezės surinkimas;
- Paties kliento savo problemos vertinimas;
- Paties kliento mintys apie terapiją;
- Kliento mintys apie galimus terapijos rezultatus;
- Vertinant kliento skundus jau galima identifikuoti kliento disfunkcinius įsitikinimus (pvz., gali būti kliento išsireiškimai pvz., „mano silpnavališkumas“, „mano nesėkmingas gyvenimas“);
- Naudoti motyvuojančio pokalbio principus ir metodikas.
2. Aktyvios terapijos etapas. Prasideda po psichoterapinio kontrakto sudarymo.
Tikslai:
- Paciento adekvataus suvokimo apie savo sutrikimą formavimas;
- Probleminio elgesio suvokimas, jo ryšys su disfunkciniais įsitikinimais, emocine būsena;
- Savikontrolės įgūdžių mokymasis, efektyvių įveikos strategijų, kovojant su impulsyvumu / azartu / įpročiais mokymasis, jų išbandymas praktikoje;
- Probleminių šeimos / artimųjų santykių koregavimas, pagalba kuriant adekvačią kliento sveikimui atmosferą kliento aplinkoje;
- Darbas su artimaisiais, artimųjų supažindinimas su probleminiu elgesiu, jo įveikos būdais bei jų palaikymas.
Metodikos:
- Įsisąmoninimo metodikų naudojimas;
- Motyvuojančio pokalbio principų naudojimas;
- Savo priklausomybės istorijos rašymas;
- „Dienoraščio“ pildymas fiksuojant su PIN susijusį elgesį, kokiu būdu buvo elgtasi, kiek laiko praleista internete.
Automatinių minčių lapo pildymas padeda išsiaiškinti tipines situacijas, provokuojančias patologinį ar neadaptyvų (negebantį prisitaikyti) kliento elgesį, jų individualią reikšmę pacientui.
Psichoterapijos metu identifikuojamos disfunkcinės automatinės mintys ir įsitikinimai yra modifikuojami. Tam naudojami „Sokrato klausimai“, minčių registravimo blankai, įrodymų patvirtinimas – „už ir prieš“ technika (pateikta minčių registravimo lape), alternatyvų paieška, kognityvinių klaidų stebėjimas.
Kitos intervencijos / metodikos:
- Desensitizacija vaizduotėje ir in vivo. Ekspozicijos vaizduotėje ar realiose situacijose su vis stiprėjančiais trigeriais.
- Sensibilizavimas vaizduotėje. „Užtvindymas“ negatyviomis pasekmėmis išliekant destruktyviam elgesiui. Kiekvieną kartą kilus minčiai apie PIN, klientui siūloma įsivaizduoti galimas baisiausias to pasekmes.
Emocijų reguliavimas naudojant relaksacines technikas, mindfulness, saviįtaigą.
Elgesio technikos: „elgesio repeticijos“, vaidmenų žaidimai (pvz.: tvirtabūdiškas pasakymas „ne“ atitinkamose situacijose), įveikos kortelės, dėmesio atitraukimo technikos.
3. Palaikomojo gydymo etapas. Sesijos 1-2 kartus per mėnesį.
Šiame etape klientas skatinamas brandžiai įsisąmoninti savo mąstymo-jautimosi-elgesio algoritmą, atlikti situacinę analizę ir naudotis atkryčio prevencinėmis priemonėmis.
Nuo automatinių minčių analizės pereinama prie suvokimo apie savo kognityvines schemas ir strategijas. Siekiama kuo stabilesnio elgesio pokyčio (remisijos). Klientui padedama pritaikyti savo gyvenimą prie PIN atsisakymo.
Klientas mokomas savistabos, emocijų perdirbimo (įsisąmoninimo, priėmimo ir keitimo). Jis mokosi naujų elgesio būdų, ieško adaptyvių įveikos strategijų ir jas tobulina. Taip šiame etape kaupiama teigiama patirtis, atsisakant PIN tose situacijose, kuriose anksčiau PIN patirdavo.