1. Achenbach, & T.M., Rescorla, L.A. (2000). Manual for the ASEBA Preschool forms & Profiles: An integrated System of Multi-informant Assessment. Burlington, VT: University of Vermont Research Center for Children, Youth and Families.
2. Achenbach, T. M., & Rescorla, L. A. (2010). Multicultural Supplement to the Manual for the ASEBA Preschool forms & Profiles. Burlington, VT: University of Vermont Research Center for Children, Youth and Families.
3. Gintilienė, G., Girdzijauskienė, S., Černiauskaitė, D., Lesinskienė, S., Povilaitis, R., & Pūras, D. (2004). Lietuviškas SDQ — Standartizuotas mokyklinio amžaus vaikų “Galių ir sunkumų klausimynas”. Psichologija, 29, 88–105.
4. Goodman, R. (1997). The Strengths and Difficulties Questionnaire: A Research note. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 38, 581-586.
5. Goodman, R. (2005). www.youthinmind.com   
6. Goodman, A.; Goodman, R. Strengths and Difficulties Questionnaire as a dimensional measure of child mental health. J. Am. Acad. Child Adolesc. Psychiatry 2009, 48(4), 400-403. https://doi.org/10.1097/CHI.0b013e3181985068 
7. Jusienė R, Raižienė S, Barkauskienė R, Bieliauskaitė R, Dervinytė Bongarzoni A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocinių ir elgesio sunkumų rizikos veiksniai. Visuomenės sveikata. 2007;4(39):46-53.
8. Jusienė R, Breidokienė R, Sabaliauskas S, Mieziene B, Emeljanovas A. The Predictors of Psychological Well-Being in Lithuanian Adolescents after the Second Prolonged Lockdown Due to COVID-19 Pandemic. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2022; 19(6):3360. https://doi.org/10.3390/ijerph19063360
9. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., Pakalniškienė, V. (2020). Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų  kompulsyvaus interneto naudojimo psichosocialiniai veiksniai vaikų ir tėvų vertinimu. Psichologija, 61, 51-67. https://doi.org/10.15388/Psichol.2020.15
10. Kajokienė, I., Žukauskienė, R. 6–18 m. vaikų reprezentacinės ir klinikinės imčių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais//Psichologija, 2007, 36, pp. 22-43.
11. Lesinskiene, S., Girdzijauskiene, S., Gintiliene, G., Butkiene, D., Puras, D., Goodman, R., Heiervang, E. (2018). Epidemiological study of child and adolescent psychiatric disorders in Lithuania. BMC Public Health, 18, 548-556. https://doi.org/10.1186/s12889-018-5436-3.   
12. Lopez-Fernandez, O., Griffiths, M. D., Kuss, D. J., Dawes, C., Pontes, H. M., et al. (2019). Cross-cultural validation of the Compulsive Internet Use Scale in four forms and eight languages. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking. doi:10.1089/cyber.2018.0731.
13. Milasauskiene, E., Burkauskas, J., Podlipskyte, A., Kiraly, O., Demetrovics, Z., Ambrasas, L., Steibliene, V. (2021). Compulsive Internet Use Scale: Psychometric Properties and Associations with Sleeping Patterns, Mental Health, and Well-Being in Lithuanian Medical Students During the Coronavirus Disease 2019 Pandemic. Frontiers in Psychology, 12: 685137.
14. Slapšinskaitė, A.; Lukoševičiūtė, J.; Šmigelskas, K. Interplay between adolescent physical activity and life satisfaction: gender as potential effect modifier. Int. J. Public Health, 2020, 65, 1355-1363. https://doi.org/10.1007/s00038-020-01473-5
15. Topp, C.W.; Østergaard, S.D.; Søndergaard, S.; Bech, P. The WHO-5 Well-Being Index: A Systematic Review of the Literature. Psychother. and Psychosom. 2015, 84, 167-176. DOI: 10.1159/000376585
16. Žukauskienė, R; Kajokienė, I. CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis. Psichologija .  2006,  33,  31-46.
17. Žukauskienė, R, Kajokienė, I., Vaitkevičius, R. Mokyklinio amžiaus vaikų ASEBA klausimynų (CBCL6/18, TRF6/18, YSR11/18) Vadovas. Vilnius, 2012.

Vaiko elgesio aprašas ar Vaiko vertinimo lapas – kitaip dar vadinamos ASEBA formos (angl. Achenbach System of Empirically Based Assessment; T. M. Achenbach, 2001; 2010) – yra išsamus vaikų ir paauglių nuo 1,5 iki 18 metų elgesio ir emocinių problemų vertinimo klausimynas.

Šio klausimyno skirtingos versijos yra skirtos pildyti tėvams ar globėjams apie vaikus (nuo 1,5 iki 5 metų – CBCL/1½-5, ir nuo 6 iki 18 metų – CBCL/6-18), auklėtojams ar mokytojams apie vaikus (nuo 1,5 iki 5 metų – C-TRF, ir nuo 6 iki 18 metų – TRF), patiems paaugliams (nuo 11 iki 18 metų – YSR), jas sudaro daugiau nei 100 teiginių apie vaiko emocinę savijautą, elgesį ir įpročius bei kasdienes veiklas, kurie vertinami skalėje nuo 0 iki 2. 

Visos klausimynų versijos yra standartizuotos Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikams (Jusienė et al., 2007; Jusienė et al., 2019) ir mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams (Žukauskienė, Kajokienė, 2006; Kajokienė, Žukauskienė, 2007; Žukauskienė et al., 2012). 

SVARBU. Norint naudoti šiuos klausimynus praktikoje, reikia įsigyti protokolus ir vadovus kreipiantis šiais kontaktais:

1) versijos vaikams nuo 1,5 iki 5 metų – Vilniaus universiteto Konsultavimo ir mokymų centre, kreipiantis kmc@fsf.vu.lt;
2) versijos vaikams ir paaugliams nuo 6 iki 18 metų – Mykolo Romerio universiteto Psichologijos institute, kreipiantis rzukausk@mruni.eu.

Daugiau informacijos apie originalias ASEBA formas ir jų taikymą galima rasti www.aseba.org.

Šių klausimynų pagalba galima atpažinti įvairias su PIN susijusias emocinių ir elgesio sutrikimų rizikas, pavyzdžiui, emocinius sunkumus, rodančius nuotaikos ir nerimo sutrikimų riziką, dėmesio problemas, mąstymo problemas (rodančias obsesiškumo-kompulsyvumo riziką), taip pat ir elgesio sutrikimų riziką.

Greitas ir patogus būdas depresijos rizikai ar psichologinei savijautai vertinti yra Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) parengtas ir Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų populiacijai jau sėkmingai taikytas penkių teiginių klausimynas PSO-5 (angl. WHO-5; Topp et al., 2015).

Tyrimai su Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikais ir paaugliais rodo gerą klausimyno patikimumą (Slapšinskaitė et al., 2020; Jusienė et al., 2022).

Šią skalę sudaro tik 5 teiginiai, atspindintys bendrą psichologinę savijautą – emocinę būseną, nuotaiką, miegą, požiūrį į save ir aplinką.

Kiekvienas teiginys vertinamas skalėje nuo 0 (niekada) iki 5 (visą laiką). Gautas suminis balas dauginamas iš 4 (didžiausias įmanomas suminis vertinimas, tokiu būdu, yra 100 balų).

Tyrimai, atlikti su mokyklinio amžiaus vaikais (Šmigelskas K., LSMU, 2021; asmeninė komunikacija), rodo, kad suminis įvertis nuo 51 iki 100 balų gali būti vertinamas kaip gera psichologinė savijauta, įvertis nuo 29 iki 50 balų – kaip prasta psichologinė savijauta, o 28 balai ir mažiau vertinama kaip depresijos rizika.

KLAUSIMYNAS

Pažymėk prie kiekvieno iš penkių teiginių geriausiai Tau tinkantį atsakymą apie tai, kaip Tu jauteisi per paskutines dvi savaites.

Galių ir sunkumų klausimynas (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire, SDQ, Goodman, 1997; Goodman, 2005) skirtas vaikų ir paauglių nuo 3 iki 16 metų amžiaus emocinių ir elgesio sunkumų bei socialumo vertinimui. 

Klausimynas turi tris versijas:

• versija, kurią pildo tėvai ar globėjai apie vaiką,
• versija, kurią pildo mokytojai apie vaiką,
• versija, kurią pildo patys vaikai ar paaugliai (nuo 11 metų amžiaus).

Kiekviena versija sudaryta iš 25 teiginių, apibūdinančių vaiko savijautą ir elgesį, kuriuos reikia įvertinti skalėje nuo 0 iki 2, bei Poveikio skalės – keleto teiginių problemos mastui, poveikiui vaiko kasdienei veiklai bei aplinkai vertinti.

Lietuviška klausimyno versija adaptuota ir standartizuota (Gintilienė ir kt., 2004; Lesinskienė et al., 2018), visos klausimyno versijos ir daugiau informacijos apie jas pateikiama puslapyje www.youthinmind.com.

Galių ir sunkumų klausimyno teiginiai grupuojami į 5 mažesnes skales (po penkis teiginius):

1. emocinių simptomų,
2. elgesio problemų,
3. problemų su bendraamžiais,
4. hiperaktyvumo (dėmesio problemų) ir
5. socialumo (prosocialaus elgesio).

Vertinant PIN rizikas, svarbu atkreipti dėmesį, ar bendro elgesio ir emocinių problemų vertinimo balo suma (gaunama sudedant pirmų keturių skalių balus), taip pat atskirai emocinių simptomų bei hiperaktyvumo balų sumos nepatenka į nuokrypio zoną, atspindinčią atitinkamų sutrikimų riziką. Be to, svarbu atsižvelgti ir į vaiko ar paauglio socialumo suminį balą, kuris PIN atveju galėtų būti vertintinas kaip apsauginis veiksnys.