Tėvams ir globėjams: informacija ir rekomendacijos PIN prevencijai
Ir „skaitmeninius čiabuvius“ ir „skaitmeninius imigrantus“, neramina tie patys klausimai – kaip susikalbėti, kaip nesusvetimėti ir nepamiršti relaus pasaulio pareigų ir džiaugsmų, kai virtualus pasaulis toks įtraukus, kaip jame apsaugoti save nuo nepageidaujamo turinio ir poveikio.
Skaitmeninės etikos centro atliktos daugiau nei 300 13-17 metų jaunuolių apklausos rodo, jog beveik pusė (44 proc.) paauglių jaučiasi perdozuojantys interneto kartą per savaitę ir dažniau, kas penktas moksleivis jaučiasi perdozuojąs interneto kartą per dieną ir dažniau.
Mokytojus neraminantys klausimai
Mokytojai, dalindamiesi apie tai, kas juos neramina, kalbant apie skaitmeninį pasaulį ir moksleivius, rašo (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Patyčios soc. tinkluose, su tuo susijusių konfliktinių situacijų sprendimas;
- Saugumas, melagienos, viešinimas savo asmeninės informacijos, pasitikėjimas „internetiniais“ draugais ir kultūros stoka komentuojant kitų įrašus,
- Moksleivių įžeidžiančios žinutės, paveikslėliai, skirti draugams;
- Kaip sureguliuoti tinkamą laiką naudojant įvairias technologijas;
- Domina, kokios dabar yra technologijos, ribojančios vaikų prieigą prie nepageidaujamų internetinių svetainių ir pan.;
- Kaip atpažinti netinkamą turinį? Kuo tas turinys netinkamas? Kaip atpažinti sukčiavimą?;
- Kaip padėti mokiniams susitvarkyti su priklausomybe nuo ilgalaikio žaidimo internetinius žaidimus?
- Kaip padėti moksleiviams suprasti (jiems papasakoti), kodėl reikalingas laiko prie ekranų ribojimas?
- Kaip įtikinti tėvus nenaudoti interneto / kompiuterio laiko kaip bausmės ar apdovanojimo už mokslo pasiekimus?
- Tėvų požiūris į informacines technologijas, nesigilinimas į tai, ką jų vaikai veikia internete, ar žaidžia tinkamus vaiko amžiui kompiuterinius ir mobiliuosius žaidimus.
- Kodėl norint paleisti vaikams skirtą turinį tiek daug netinkamos reklamos?
- Kaip motyvuoti veiklai ne ekrane?
MOKYTOJŲ PATARIMAI susiduriantiems su PIN iššūkiais (SEC apklausos)
Mokytojų patarimai kitiems, susiduriantiems su su iššūkiais, auginant vaikus skaitmeniniame amžiuje
Ką iš savo patirties galėtumėte pasakyti ar patarti tėvams, mokytojams, susiduriantiems su iššūkiais, auginant vaikus skaitmeniniame amžiuje? (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Pradėti skaitmeninį auklėjimą nuo telefono paėmimo į rankas pirmą kartą;
- Susitarti, nustatyti taisykles, riboti laiką, veiklos ir užimtumo, apsišarvuoti kantrybe, domėtis ir bendrauti su savo vaikais, nuoširdus pokalbis paaiškinant vaikui ar paaugliui – daug kartų veiksmingesnis būdas nei draudimas;
- Riboti kompiuterio ar telefono naudojimą;
- Nelaikyti interneto patikima aukle, domėtis, ką vaikai veikia internete;
- Atvirai kalbėtis su vaiku ir nepalikti jo vieno laukiniuose vakaruose (skaitmeninėje erdvėje);
- Daug kalbėtis ir kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime;
- Kalbėtis kalbėtis ir kalbėtis, parodyti, kad mums tai svarbu ir įdomu;
- Sugalvoti veiklas prie ekrano;
- Patiems nusistatyti interneto ribojimo laiką, įsidiegti programėles, kurios rodytų.
Paaugliai ir jaunimas, pakviesti duoti patarimą jaunesnėms kartoms, kad jų patirtys internete būtų geros, dalija išmintingus patarimus (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Nesikurk socialinių tinklų, nieko neprarasi
- Nemanyk, kad nesinaudoti telefonu yra nekietai, tai stiprumo požymis
- Uždėti tėvams family mode ir kontroliuot laiką prie ekrano
- Stebėti savo žodžių efektą ir prisiimti atsakomybę
- Nepradėkite naudotis technologijomis nuo pat mažens, pasidžiaukit vaikyste ir neįsivelkit į socialinius tinklus per anksti
- Visada perskaityti, ką pasirašai
Tėvus / globėjus neraminantys klausimai (SEC apklausos)
Tėvų / globėjų paklausus, kas juos labiausiai neramina, kai galvoja apie vaikus ir technologijas – atsako taip (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Vaikas su tech būna per daug laiko, nuo to kenčia mokymasis, sveikata, bendravimas
- Neramu dėl regos ir nervų sistemos sutrikimų, paliepus išjungti, atsikalbinėja, įvairiais būdais bando tęsti žaidimą;
- Gauna nesaugią informaciją, dalinasi asmenine informacija;
- Neramu, kad per daug naudodamiesi technologijomis, nepamatys / nepatirs daugelio kitų gražių dalykų: gamtos, gyvo bendravimo, kūrybinių idėjų įgyvendinimo;
- Neramu, kad taps priklausomi;
- Neleistinas turinys necenzūravimas video įvairiose svetainėse;
- Nesinori kasdien pyktis dėl to, noriu, kad ir pats vaikas suprastų žalą ir ugdytų valią;
- Blogiausiai jaučiuosi tame, kad esu blogas pavyzdys…
Tėvams ir globėjams – rekomendacijos PIN prevencijai:
Tėvams ir globėjams – rekomendacijos PIN prevencijai:
- Svarbu suprasti, kad tėvai ir globėjai yra įtakingiausi pavyzdžiai savo vaikams ir kad veiksmai reiškia daugiau nei žodžiai. Tėvų ir globėjų naudojimosi išmaniaisiais prietaisais įpročiai siejasi su tuo, kaip skaitmeninėmis technologijomis naudosis vaikai.
- Nustačius naudojimosi technologijomis šeimoje taisykles (pvz., jokių ekranų valgant), visi šeimos nariai turi jų laikytis. Nereikėtų tikėtis, kad vaikai į taisykles žiūrės rimtai, jei to nedarys tėvai. Galima naudoti parengtą taisyklių šabloną: „Šeimos susitarimas“ (parengta Skaitmeninės etikos centro ir Paramos vaikams centro nuoroda). Nustatykite aiškias naudojimosi internetu valandas ir trukmę.
- Padėkite kompiuterį bendroje namų vietoje, pvz., svetainėje.
- Sąmoningumas savo paties technologijų naudojimo įpročiams ir, esant poreikiui, jų keitimas kuriant taisykles ir planuojant, gali būti pirmas žingsnis link efektyvios savireguliacijos. Supraskime savo santykį su išmaniuoju: pastebėkime, pvz., kokiu atstumu nuo savęs jį laikome, koks būna jausmas, kai jo nerandame.
- Jeigu bandant kontroliuoti interneto naudojimą ar specifines veiklas internetu (lošimą, žaidimų žaidimą, pornografijos žiūrėjimą) kyla didelis distresas ar ryškūs sunkumai, vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Pagalbos ieškojimas ankstyvose problemos stadijose gali ypač padėti sumažinti nemalonius simptomus.
- Užtikrinti, kad vaikus ir paauglius pasiektų jų amžių atitinkantis turinys. Greito tempo turinys mažiems vaikams gali būti per daug stimuliuojantis, todėl jo reikėtų vengti. Be to, vengti reikėtų ir agresyvaus, gąsdinančio bei suaugusiems skirto turinio.
- Skaitmeninė medija neturėtų būti naudojama kaip emocinio nusiraminimo priemonė (emotional pacifier). Net jeigu tai yra lengvas ir patogus būdas nuraminti ir prižiūrėti vaikus, jie turėtų būti mokomi alternatyvių būdų įveikti nuobodulį ir susitvarkyti su stipriomis emocijomis. Esant reikalui galimos išimtys (pvz., ilgų skrydžių metu), tačiau medija ir skaitmeniniai prietaisai neturėtų būti pagrindiniai įrankiai šiam tikslui.
- Sveiko balanso tarp skirtingų pomėgių ir laisvalaikio veiklų (sporto, socialinių veiklų, video žaidimų) išlaikymas yra esminis dalykas. Mažiems vaikams tėvai turėtų suteikti vaikui tokių galimybių ir palaikyti vyresnių vaikų įvairios veiklos pasirinkimą.
- Skatinkite vaikų visuomeninę veiklą, įsitraukdami į socialinius projektus.
- Tėvų taisyklės turėtų būti aiškios, o prašydami vaikų jų laikytis – tėvai turėtų būti nuoseklūs ir tvirti.
- Taisyklių kūrimas kartu su vaikais gali padėti jiems suprasti, kam jos yra reikalingos ir sustiprinti norą jų laikytis.
- Svarbu išsiaiškinti informaciją apie žaidimo turinį ir tinkamumą vaikų amžiui.
- Žaidimo nutraukimo momentas turėtų būti atidžiai parinktas. Daug šiuolaikinių žaidimų vyksta partijomis žaidžiant su kitais žmonėmis internetu. Todėl labai tikėtina, kad prašymas vaiko nustoti žaisti lygiai po valandos ar dviejų priverstų jį nutraukti žaidimą partijos viduryje ir dėl to pralaimėti. Tai sukeltų vaikui frustraciją ir galėtų pabloginti jo santykius su žaidimo draugais. Todėl žaidimo nutraukimo momentas turėtų būti nustatomas remiantis partijų skaičiumi, o ne laiko trukme. Žinoma, tam reikėtų, kad tėvai išmanytų bendriausius žaidimo pricipus (kiek gali trukti partija, su kuo vaikas žaidžia ir pan.)
- Video žaidimai patenkina kai kuriuos pagrindinius psichologinius poreikius (kompetencijos, savarankiškumo, socialinius) ir motyvuoja žaidėjus įvairiais skirtingais būdais.
- Todėl išsamus pokalbis apie žaidimus gali būti geras būdas užmegzti ryšį su vaiku. Žaisdami kartu ir/arba kalbėdamiesi apie tai, kas vaikui patinka konkrečiame žaidime, kas jį motyvuoja, gali padėti geriau pažinti savo vaiką. Kartais tėvams būna sunku užmegzti ryšį su savo vaiku, o atvirumas ir smalsumas kalbantis apie žaidimus gali padėti tai padaryti.
- Reguliarūs pokalbiai su vaikais apie jų veiklą virtualioje erdvėje (žaidimuose, socialinėje medijoje) jų neteisiant yra labai svarbūs. Pasitikėjimo sukūrimas yra būtinas tam, kad vaikui prireikus pagalbos (pvz., susidūrus su patyčiomis) jis galėtų kreiptis į tėvus, nejaustų gėdos ir neslėptų savo problemų.
- Labai svarbu patiems tėvams žinoti ir įspėti vaikus apie galimas virtualias grėsmes (pvz., susitikimas su priekabiautojais). Privatumo klausimai taip pat turėtų būti aptariami reguliariai, nes tai, kuo pasidaliname internete, lieka ten visam laikui.
- Susidūrus su patyčiomis internete labai svarbu kreiptis pagalbos bet kokio amžiaus vaikams, nes patyčių pasekmės būna labai skaudžios (pvz., depresija, nerimas, mintys apie savižudybę). Čia gal išplėsti – kad susidūrus su bet kokia grėsme internete (ar tai būtų tapatybės vagystė, ar patyčios, ar neapykantos kalba – žinoti, kur kreiptis pagalbos (sąrašas ir psichologinės ir kitokios pagalbos, nutikus bėdai).
- Kadangi vaikai greitai mokosi ir turi įgūdžių naudotis naujoviškomis technologijomis, tėvams gali atrodyti, kad jie yra tikri skaitmeniniai ekspertai. Tačiau žinojimas, kaip naršyti internete nereiškia, kad vaikas žino, kaip reikia elgtis internete: vaikams vis dar reikia, kad tėvai ir suaugusieji pamokytų juos pagrindinių elgesio manierų, etikos, saugumo principų, kuriuos reikia taikyti virtualioje erdvėje.
- Vienerių-trejų metų amžiaus vaikų sveikai fizinei, emocinei ir protinei raidai svarbiausia yra fizinė veikla, laisvas žaidimas ir socialinis bendravimas. Medijos naudojimas tokio amžiaus vaikų raidai neteikia, o tik gali skatinti sėdimą veiklą apribodamas fizinį aktyvumą. Jeigu filmukai žiūrimi vienumoje, tai taip pat mažina bendravimo su šeimos nariais laiką.
- Ekranai gali būti pradedami palaipsniui naudoti nuo 2 metų amžiaus žiūrint amžiui tinkamą turinį kartu su tėvais.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams laikas prie ekrano turėtų būti ne ilgesnis nei viena valanda per dieną. Galima žiūrėti amžių atitinkančio turinio aukštos kokybės medžiagą kartu su tėvais, kurie galėtų atsakyti į kylančius klausimus.
- Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai naudotis ekranais laisvalaikio veikloms ar pramogoms turėtų ne daugiau kaip 2 val. per dieną. Paaugliai – ne daugiau kaip 4 val. per dieną.
- Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbu reguliariai pakankamai laiko skirti miegui (8-10 val.), fiziniam aktyvumui (apie valandą per dieną), mokymuisi ir namų darbų ruošimui, buvimui su draugais, žaidimui ir laikui su šeima be ekrano.
- Rekomenduojame išmėginti arba įtvirtinti Sveikus skaitmeninius įgūdžius.