Kitas Jon Kabat-Zinn naudojamas MNF apibrėžimas sako, kad tai ĮSISĄMONINIMAS,  atsirandantis kai mes tam tikru būdu sukoncentruojame dėmesį:

• tikslingai (dėmesį valingai koncentruojame į tam tikrus patyrimo aspektus);
• į esamą momentą (kai mūsų protas „nuslenka“ į praeitį arba ateitį, mes vėl valingai jį gražiname į dabartį);
• nevertinant ir neteisiant (vyksta tik neutralus stebėjimas ir dėmesingo įsisąmoninimo procesas pripažįstant/priimant tai kas vyksta).

Arba tai dėmesio sutelkimas ypatingu būdu tikslingai – į esamą momentą – nevertinant.

Arba tai tam tikras visaapimantis, nevertinantis, orientuotas į dabarties momentą įsisąmoninimas, kai kiekviena mintis, pojūtis ar jausmas dėmesio lauke yra pripažįstami / priimami tokie, kokie jie yra. 

Jon Kabat-Zinn dar yra MNF apibūdinęs taip: „Tai gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime. Tai galimybė pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą. Tai jausmas, kad esi daugiau gyvas ir daugiau gyvenantis. Tai  galimybė tiesiogiai naudotis savo galingais vidiniais resursais įžvalgoms, transformacijoms ir sveikimui“.

Nors dėmesingas įsisąmoninimas savo esme ir savo tikslais yra labai paprastas, jo praktika yra sudėtinga. Taip yra todėl, jog MNF praktikos tikslas yra sugebėti nuolat atsigręžti į dabartinį momentą ir jame būti, kad ir kas tuo metu vyktų, o mes sudėtingų ar diskomfortą keliančių patirčių instinktyviai vengiame.  

Šiuo metu klinikinėje praktikoje dažniausiai taikomi du įsisąmoninimu pagrįsti terapiniai metodai  (angl. Mindfulness-based treatment approaches):

• Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas  (angl. Mindfulness-based stress reduction (MBSR));
• Įsisąmoninimu pagrįsta kognityvinė terapija  (angl. Mindfulness-based cognitive therapy (MBCT).

Intervencijos, taikomos šiose metodikose, didele dalimi persidengia ir gali būti naudojamos teikiant pagalbą dėl PIN. 

Įsisąmoninimu pagrįsti terapiniai metodai taip pat taikomi šių sutrikimų atvejais: 

• valgymo sutrikimų, 
• nerimo sutrikimų, 
• seksualinių disfunkcijų, 
• piktnaudžiavimo alkoholiu ir cheminėmis medžiagomis, 
• probleminio elgesio, 
• šeimos santykių problemų, 
• lėtinio skausmo, 
• vėžio,
• kt. somatinių ligų simptominiam gydymui ir kt. 

Egzistuoja ir kitos besiremiančios įsisąmoninimu grįstos psichologijos pasiekimais metodikos: 

• Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymas  (angl. Mindfulness-based stress reduction (MBSR));
• Įsisąmoninimu pagrįsta kognityvinė terapija  (angl. Mindfulness-based cognitive therapy (MBCT));
• Įsisąmoninimu praktikų mokymas organizacijose (angl. Mindfulness in organizations);
• Įsisąmoninimu grįsta tėvystė / motinystė (angl. Mindful parenting);
• Įsisąmoninimu grįstas valgymas (angl. Mindfulness based eating awarenes training, MB-EAT);
• Įsisąmoninimu grįsta atkryčio prevencija (angl. Mindfulness based relapse prevention).

Profesionalus ir struktūrinis šių metodikų naudojimas reikalauja specialaus mokymosi ir pasirengimo, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, programų elementus savo kompetencijų ribose gali taikyti visi teikiantys pagalbą dėl PIN specialistai (asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos ir švietimo). 

Įsisąmoninimu pagrįstas streso valdymo (angl. MBSR) metodikos milžinišku greičiu išplito JAV, Europoje ir pasaulyje. Jų efektyvumas buvo įrodytas daugelio sutrikimų atvejais ir įvairiame kontekste (ligoninėse, kalėjimuose, mažą išsilavinimą turintiems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms, didelėse įmonėse ir korporacijose, mokyklose ir t. t.). 

Praktikuojant įsisąmoninimu grįstą psichologiją galima išmokti įvairių įgūdžių, tokių kaip: 

• Dėmesingumas ir koncentracija. Galimybė koncentruoti ir sąmoningai valdyti dėmesį. 
• Savo minčių, emocijų / jausmų ir kūno pojūčių įsisąmoninimas. Galime panaudoti savo neurofiziologinius resursus geriausiu būdu ir daryti išmintingus sprendimus remdamiesi gerai įsisąmoninta informacija. 
• Sugebėjimas būti dabartyje. 
• Sugebėjimas decentruotis. Galimybė „pamatyti“ savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius tarsi iš šalies, neįsitraukiant į skausmingą kentėjimą ir tuo būdu palikti resursų išmintingesniems sprendimams. 
• Sugebėjimas pripažinti, priimti realybę, neprisirišant ir neteisiant. Tai suteikia galimybę matyti kuo objektyvesnę informaciją. 
• Gebėjimas „paleisti“. Atsiranda įgūdžiai panaudoti fiziologinius fenomenus (pavyzdžiui, kvėpavimą) „leisti praeiti“ disfunkcinėms (neigiamoms automatinėms) mintims, emocijoms ir kūno pojūčiams. 
• Galimybė funkcionuoti „buvimo“, o ne tik „darymo“ režime. Gebėjimas tiesiog „(iš)būti“ tuo metu, nesiekiant jokio specialaus tikslo (pvz., kol vaikai užaugs…), būsenos (atsipalaidavimo, laimės), gali labai padėti susidūrus su realiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis.
• Savo kūno ir kūno pojūčių pripažinimas/priėmimas. Tai suteikia galimybę suvokiant realybę sąmoningiau nuspręsti, ką norime daryti toliau. 

Mokant valdyti stresą pasitelkus MNF metodus žmonės skatinami per struktūriškai atliekamas praktikas kasdieniniame gyvenime natūraliai įdiegti adaptyvumą (gebėjimą prisitaikyti) ir funkcionalumą suteikiančius bei lavinančius įgūdžius. 

Pagrindiniai MNF (dėmesingu įsisąmoninimu) grįstų praktikų siekiai:
a) suvokti realybę tokią, kokia ji yra (kiek tai galima), nebūtinai įsitraukiant į „darymo“ režimą,
b) suvokti savo vidinę realybę (mintis, emocijas, elgesį, fizinius pojūčius),
c) priimti / pripažinti išorinę ir vidinę realybę,
d) mokėti sutelkti dėmesį į norimus reiškinius ir išlaikyti jį (nuolat grįžtant).

Įsisąmoninimu grįstose programose, taip pat ir dirbant su PIN, mokymas ir praktika įvairiose tradicijose remiasi šiais trimis svarbiausiais elementais: 

1) dėmesingo įsisąmoninimo ugdymas naudojant formalias praktikas, tokias kaip kūno skenavimas, sėdėjimo meditacija, kitos meditacijos (pvz., kvėpavimo), dėmesingi judesiai bei neformalios praktikos (buvimo esamame momente ir dėmesingo įsisąmoninimo praktikavimas kasdieniniame gyvenime atitinkamai vaikštant, valgant, bendraujant ir t. t.); 

2) požiūrio į gyvenimą, pasižyminčio geranoriškumu, smalsumu ir noru būti esamame momente su atsirandančiomis patirtimis, ugdymas. Tai daroma per formalias praktikas ir šių praktikų dėka laikui bėgant vis daugiau tokio požiūrio (ir atitinkamai sąveikavimo su savimi ir aplinka) atsiranda savaime; 

3) žmogaus pažeidžiamumo suvokimas. Naudojant MNF meditacines praktikas galima suprasti, įsisavinti ir naudoti tą suvoktą faktą, kad, nors skausmas / diskomfortas yra neatskiriama žmogiškosios egzistencijos dalis, yra būdų, kaip neįsitraukti į įprastą praktiką jį stiprinti ir ilginti intensyviai reaguojant. 

MNF kaip dėmesingo įsisąmoninimo treniravimas (per formalias praktikas ir įsisąmonintas įprastas veiklas) skatina vadinamojo naujoko proto  (angl. Beginner’s mind) vystymąsi, kai kiekviena (nebūtinai nauja) patirtis suvokiama taip, lyg tai būtų pirmasis kartas. 

Įsisąmoninimo praktikos padeda mąstymo žievės, užtikrinančios sąmoningus sprendimus ir migdolinio kūno, dalyvaujančio stipriomis emocijomis grįstuose elgesio pasirinkimuose, konkurencijoje. Todėl, praktikuojant pasiekiamas vis didesnis minčių, jausmų, kūno pojūčių, elgesio įsisąmoninimas, emocinės reakcijos priimamos be (savęs) kaltinimo ir stebint, atsiranda galimybė būti atlaidesniais teisėjais sau, pagerėja bendras dėmesio įsisąmoninimas ir valdymas. Taip pat atsiranda galimybė dažniau taikyti išminties pauzes ir valdyti savo pasirinkimus.

MNF grįstose streso valdymo (MBSR) pratybose lavinami šie įgūdžiai: 

• Dėmesio koncentravimas; 
• Minčių, emocijų, jausmų ir kūno pojūčių įsisąmoninimas;
• Buvimas „čia ir dabar“;
• Decentracija (žvilgsnis iš šalies);
• Atvirumas išgyvenimams; 
• Buvimas, kaip alternatyva darymui, tikslo siekimui ir pan.;
• Dėmesio sutelkimas į kūno siunčiamus signalus;
• Neprisirišimas prie kylančių minčių ar jausmų, jų „paleidimas“.

Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (MBSR) principai yra: 

• Vertinimo atsisakymas (angl. Non-judging) – buvimas nešališku savo išgyvenimų liudininku;
• Kantrybė (angl. Patience) – supratimas, kad viskam turi ateiti savas laikas;
• Naujoko protas (angl. Beginner’s mind) – pasirengimas viską matyti tarsi pirmą kartą, žvelgti į savo išgyvenimus nesiremiant praeitimi.
• Pasitikėjimas (angl. Trust) – tikėjimas savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu.
• Siekimo atsisakymas (angl. Non-striving) – pasiryžimas leisti dabarčiai būti tokiai, kokia ji yra, neturėjimas kito tikslo kaip tik leisti sau būti tokiam, koks šiuo metu esi.
• Susitaikymas (angl. Acceptance) – atvirumas ir noras matyti viską taip, kaip šiuo metu yra.
• Neprisirišimas (angl. Letting go) – sugebėjimo pripažinti, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi, lavinimas.

Šiais principais vadovaujantis vykdomas praktinis MNF metodikų mokymas, kol atitinkami įgūdžiai, atsiradę praktikavimosi metu, tampa žmogaus gyvenimo dalimi.

MBSR metodika gali būti sėkmingai taikoma ne tik somatinėmis ir psichinėmis ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems asmenims: a) gebėjimui įveikti stresą stiprinti, b) kūrybingumui lavinti, c) darbo kokybei gerinti, d) bendravimo efektyvumui didinti, e) gyvenimo kokybei gerinti.

MNF pratybos ir MBSR gali būti naudinga kiekvienam, norinčiam geriau suvokti save ir savo jausmus, tvarkytis su nuolatiniu diskomfortu, būti produktyvesniu ir kuo dažniau jausti pasitenkinimą. 

Svarbu, kad MNF požiūris į save, aplinką ir gyvenimą – tai priešingybė distresą sukeliantiems abejojimams ir atmetimui, antipatijai ir neapykantai savo mintims, jausmams, kūno pojūčiams, vaizdiniams ir kitiems mūsų proto produktams, kitiems žmonėms ir išoriniams objektams, kad ir kokie „blogi“ ar „bjaurūs“ jie būtų.