Pagalba remiantis Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) principais
Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (angl. Acceptance and Commitment Therapy, ACT, paprastai tariama kaip angliškas žodis „veiksmas“) yra psichoterapijos forma, taip pat klinikinės elgesio analizės atšaka. Tai empiriškai pagrįsta psichologinė intervencija, kurios metu naudojamos priėmimo ir sąmoningumo strategijos kartu su įsipareigojimo ir elgesio keitimo strategijomis, siekiant padidinti psichologinį lankstumą.
Metodiką sukūrė Steven C. Hayes su bendraautoriais. ACT tikslas nėra pašalinti sunkius jausmus, veikiau būti su tuo, ką duoda gyvenimas, ir „judėti link vertybėmis grįsto elgesio“. Priėmimo ir įsipareigojimo terapija kviečia žmones atsiverti nemaloniems jausmams, išmokti į juos nereaguoti per stipriai, nevengti diskomforto situacijų ir siekti vertybinių tikslų (Hayes, 2012). Šios terapijos rūšies efektyvumas atsiskleidė ir keičiant probleminį elgesį, taip pat ir esant priklausomybėms, nors tolimesnių tyrimų poreikis yra didelis.
Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (ACT) terminas reiškia: a) priėmimą tų išorinių ir vidinių (mintys, emocijos / jausmai, kūno pojūčiai) veiksnių, kurių mes negalime kontroliuoti ir b) įsipareigojimą ir pasiryžimą keisti tuos dalykus, kuriuos norime ir galime keisti ir tai daryti ryžtingai, net ir susiduriant su sunkumais, skausmu ar diskomfortu.
Taigi, pagrindinis ACT tikslas yra padėti žmogui / sau nuolat kurti prasmingą, turiningą, suteikiantį pilnatvę ir įdomų gyvenimą, priimant neišvengiamus gyvenimo netobulumus (iššūkius, kliūtis, skausmą, diskomfortą).
ACT praktinius pagrindus sudaro: a) įsisąmoninimo psichologijos praktikos, b) priėmimas (tai gavimas to, kas yra siūloma), c) įsipareigojimas ir pasiryžimas (tikslas – ne pasijausti geriau, bet gyventi gyvą gyvenimą (žodis „gyvenimas“ – nuo žodžio „gyvas“, o tai reiškia mirtingas ir su skausmu…)), vertybėmis grįsto gyvenimo siekimas.
Pradžioje galima inventorizuoti savo kentėjimą atsakant į klausimus: „Kokie yra mano sunkumai, skausmai ir diskomfortai?“, „Kiek laiko juos turiu?“, „Ką dariau elgdamasis disfunkciškai?“, „Kiek resursų tam sueikvojau?“, „Kokie tokio elgesio rezultatai?“ Vienas svarbiausių Priėmimo ir įsipareigojimo metodologijos komponentų – pagalba klientams įsisąmoninant bene tvariausią savo asmenybės dalį – vertybes. Svarbu pabrėžti, kad žmonių įsitikinimai – tvaru, tačiau vertybėmis grįsti įsitikinimai ir taisyklės – dar tvariau.