PIN prevencija ir rekomendacijos ugdymo įstaigoms

Ugdymo įstaigų vaidmuo rūpinantis PIN prevencija

Įvertinant spartų technologijų augimą ir jų poveikį šalies progresui, ekonominei raidai, turime vertinti ir poveikį visuomenės psichikos ir fizinei sveikatai, ypač kalbant apie vaikų ir jaunimo saugumą ir gerovę skaitmeniniame pasaulyje.

Probleminis interneto naudojimas (PIN) tampa vis aktualesne jaunų žmonių problema, todėl prevencija būtina rūpintis nuo paties jauniausio amžiaus. Atsakomybe dėl geros vaikų ir jaunimo savijautos, kai jie jungiasi prie interneto, turėtų dalintis vyriausybė (valstybė), verslas, socialinių medijų kompanijos, tėvai, globėjai, ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos atstovai – kiekviena grupė čia turėtų atlikti savo vaidmenį.

Besidomintiems giliau

Nuo ko priklauso sėkminga PIN prevencija ugdymo įstaigoje

Sėkminga PIN prevencija ugdymo įstaigose įmanoma bendradarbiaujant visiems ugdymo įstaigos bendruomenės nariams: tėvams, mokytojams, mokyklos administracijai, specialistams, mokiniams. Švietimą, atitinkamos aplinkos organizavimą, visapusišką PIN prevenciją mokyklose gali inicijuoti ir ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, ypač bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais bei mokyklos administracija ir įtraukdami kitus bendruomenės narius.

Leisti naudotis telefonais klasėje ar drausti – vienas pačių kontroversiškiausių klausimų šiuo metu kalbant apie naudojimąsi technologijomis ugdymo procese. Kai kurie pedagogai išmaniuosius įrenginius vadina būtina ugdymo proceso dalimi, kiti kaip vienintelę galimybę tinkamai ugdyti vaikus ir paauglius mato visišką išmaniųjų įrenginių draudimą.

Įstatymiškai išmaniųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose sritis nėra reglamentuota, todėl Lietuvoje stebime įvairovę: vienos ugdymo įstaigos turi dokumentus – tvarkas, politikas, apibrėžiančias šią sritį, kitos viešai skelbia keletą taisyklių, kurių laikomasi jų bendruomenėje, visgi, didžioji dauguma nėra niekaip apibrėžę šio klausimo, nors su išmaniųjų technologijų naudojimo iššūkiais susiduria kiekviena ugdymo įstaiga, ar kalbėtume apie darželius, ar apie mokyklas ir universitetus.

Vaikų ir jaunimo skaitmeninis sąmoningumas galėtų būti ugdomas dviem kryptimis: 1) ugdant paties vaiko kritinį mąstymą, technines kompetencijas ir padedant kurti sveiką santykį su technologijomis, 2) sudarant palankias sąlygas vaiko aplinkoje: stiprinant tėvų / globėjų kompetencijas apie saugumą ir privatumą internete bei auginant skaitmeninį ekspertiškumą visų specialistų, dirbančių su vaikais ir jaunimu.

Apžvelgtos literatūros ir šaltinių turinys, atliktų tyrimų rezultatai bei praktinė veikla šios metodikos rengėjams leidžia teigti, jog skaitmeninio raštingumo ugdymo dėmenį (jo apibrėžimą suprantant kaip aprašyta skyriuje APIE SKAITMENINĮ RAŠTINGUMĄ ir papildant PIN aspektu), būtina įtraukti į visas (ikimokyklinio, mokyklinio) ugdymo programas.

Skaitmeninis raštingumas šiuo atveju gali būti suprantamas kaip asmens gebėjimas įgūdžius, žinias ir supratimą naudoti tam, kad galėtų mėgautis skaitmeninės erdvės teikiamomis galimybėmis kuriant sveiką santykį su technologijomis ir drauge apsaugoti save, esant grėsmėms.

PIN prevencija ir rekomendacijos ugdymo įstaigoms

Kalbant apie ugdymo įstaigas, jos gali ir turi imtis lyderystės skaitmeninio švietimo srityje, supažindinti, padėti ugdyti ir diegti kasdienybėje sveikus skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžius, kurie augantiems jauniems žmonėms būtų naudingi ne tik mokymosi periodu, bet ir vėliau gyvenime. Ugdymo įstaigoje vaikai ir jaunimas praleidžia kone trečdalį savo gyvenimo, tad jos specialistai turėtų atkreipti dėmesį į tuos vaikus ir jaunuolius, kurie technologijomis galimai naudojasi žalingai bei padėti šeimoms, stokojančioms sveikų skaitmeninės higienos įgūdžių.

Jungtinės karalystės organizacijos Ofcom duomenys (2016a) rodo, kad tėvams, ieškantiems informacijos apie saugumą internete, mokyklos buvo pagrindinis informacijos šaltinis (visų vaikų amžiaus grupių tėvams). (Literature_Review_Final_October_2017.pdf (publishing.service.gov.uk))

Kitas tos pačios organizacijos Ofcom 2022 m. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas rodo, jog 9 iš 10 vaikų (8-17 m.) girdėjo apie saugumą internete iš tėvų (89 proc.) ar mokytojų bei mokyklos (69 proc.). Taigi ugdymo įstaigai tenka itin svarbus vaidmuo, rūpinantis vaikų ir paauglių skaitmenine gerove.

PIN prevencijos priemonės turėtų būti nukreiptos mažiausiai į šias tris sritis (Lee, Chung, 2020):

Agent (pati veikla internete ir turinys) – taigi svarbi prevencijos dalis yra edukacija apie turinį, apie pavojus internete, saugumas; turinio ribojimą, bendrai skaitmeninio raštingumo didinimas bei skaitmeninių įgūdžių formavimas, skaitmeninė higiena.
Host (paties vaiko / paauglio charakteristikos) – taigi prevencijos priemonės turi būti pritaikytos amžiaus grupėms (jaunesni vaikai ar paaugliai) bei turi atsižvelgti į grupių, su kuriomis dirbama, ypatumus (pvz., vaikinai ar merginos, pažeidžiamesnės grupės, patiriančios nerimo ar bendravimo sunkumų), o svarbiausia atsižvelgti į skaitmeninių čiabuvių ypatumus bei patirtis.
Environment (įvairūs aplinkos veiksniai, įskaitant interneto pasiekiamumą) – taigi sėkminga PIN prevencija turi apimti ir bendruomenės išteklius bei viešosios socialinės politikos sprendimus, iniciatyvas; be to, PIN prevencija būtinai reikalautų konkrečios įstaigos taisyklių, normų, nuostatų peržiūrėjimo ir esant reikalui koregavimo.