Ši skalė taip pat gali būti naudojama vertinti probleminį elgesį internete, ji padeda identifikuoti pagrindinius PIN simptomus, tokius kaip kontrolės praradimas ir nuotaikų kaita. Aukštesni balai rodo didesnį PIN simptomų sunkumo laipsnį.

CIUS skalė buvo pasiūlyta kaip priemonė įvertinti priklausomybės nuo interneto ir kompulsinio, patologinio ar probleminio elgesio internete sunkumą (G. Meerkerk, Laluan, & van den Eijnden, 2003).

2014 m. atliktoje apžvalgoje (Laconi, Rodgers, & Chabrol, 2014)  buvo analizuojamos daugiau nei 40 skalių, vertinančių PIN. Pagrindinėse apžvalgos išvadose teigiama, kad CIUS yra vienas trumpiausių klausimynų, palyginti su kitomis PIN sunkumą matuojančiomis skalėmis, tuo pačiu pasižymintis geromis psichometrinėmis savybėmis. Taigi, ši skalė gali būti ypač naudinga specialistams, norintiems greitai įvertinti PIN sunkumą, nes klausimyną užpildyti užtrunka nuo 3 iki 5 min.

CIUS buvo sukurtas remiantis ketvirtąja Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo versija (DSM-IV), kurioje pateikiami priklausomybės ir patologinio lošimo kriterijai, atsispindintys ir CIUS klausimų struktūroje.  CIUS taip pat apima bendruosius elgesio priklausomybės požymius, kurie buvo įtraukti remiantis kitų autorių, tyrinėjančių priklausomybės formavimąsi, moksliniais tyrimais ir rekomendacijomis (Griffiths, 1999).

Klausimynas apima tipiškus kompulsyvaus interneto naudojimo simptomus, tokius kaip sunkumas kontroliuoti interneto naudojimo laiką, emociniai sunkumai, susiję su veikla internete arba su negalėjimu prisijungti prie interneto, nuotaikų kaita ir konfliktai su reikšmingais žmonėmis dėl interneto naudojimo  (G.-J. Meerkerk, Van Den Eijnden, Vermulst, & Garretsen, 2009).

Vis dar diskutuojama dėl CIUS faktorių struktūros, kai kuriuose tyrimuose CIUS siūloma vertinti kaip vieno faktoriaus instrumentą (Guertler et al., 2014; Khazaal et al., 2012; Lopez-Fernandez et al., 2019). Kiti autoriai išskiria trijų faktorių CIUS klausimyno modelį, kurį sudaro „įsitraukimas“( klausimai 1,2,3, 8, 9) „prioritetai“ (klausimai 4,6,7,10,11,14) ir „nuotaikos reguliavimas“ (klausimai 12 ir 13) (Alavi, Jannatifard, Eslami, & Rezapour, 2011; Yong, Inoue, & Kawakami, 2017).

Visgi remiantis lietuviškos klausimyno adaptacijos moksliniu tyrimu ir kitų autorių duomenimis (Jusienė, Laurinaitytė, & Pakalniškienė, 2020; Lopez-Fernandez et al., 2019; Milasauskiene et al., 2021) tiek klinikiniame, tiek moksliniame darbuose siūloma naudoti trumpąsias penkių, septynių ar devynių klausimų CIUS versijas, sudarytas iš vieno faktoriaus.  Šios versijos pasižymėjo geresnėmis psichometrinėmis savybėmis nei originali 14 klausimų CIUS metodika.

Parsisiųsti CIUS-14

KLAUSIMYNAS
Keturiolikos klausimų kompulsyvaus naudojimosi internetu skalė (angl. Compulsive Internet Use Scale-14, CIUS-14)

Prašome Jūsų atsakyti žemiau pateiktus klausimus apie Jūsų internet naudojimo įpročius asmeninėms reikmėms.

Atsakymai pateikiami skalėje, kur: (0) Niekada, (1) Retai, (2) Kartais, (3) Dažnai, (4) Labai dažnai.

1. Kaip dažnai jums sunku sustoti naudotis internetu, kai esate prisijungę?     
2. Kaip dažnai ir toliau tęsiate naudojimąsi internetu, nepaisant ketinimo sustoti?
3. Kaip dažnai kiti (pvz., partneris, vaikai, tėvai, draugai) sako, kad turėtumėte mažiau naudotis internetu?     
4. Kaip dažnai teikiate pirmenybę interneto naudojimui, užuot leidę laiką su kitais (pvz., partneriu, vaikais, tėvais, draugais)?     
5. Kaip dažnai sutrumpėja Jūsų miego trukmė dėl to, kad naudojatės internetu?
6. Kaip dažnai galvojate apie interneto naudojimą, net kai nesate prisijungę?
7. Kaip dažnai su nekantrumu laukiate kito prisijungimo prie interneto?
8. Kaip dažnai pagalvojate, kad turėtumėte rečiau naudotis internetu?
9. Kaip dažnai nesėkmingai bandote praleisti mažiau laiko internete?
10. Kaip dažnai paskubomis atliekate savo kasdienius darbus namie, kad galėtumėte greičiau naudotis internetu?     
11. Kaip dažnai nepaisote savo kasdienių įsipareigojimų (darbo, mokyklos ar šeimos gyvenimo), nes norite naudotis internet?
12. Kaip dažnai naudojatės internet, kai jaučiatės prislėgtas?  
13. Kaip dažnai naudojatės internet, kad pabėgti nuo nuoskaudų ar atsipalaiduoti nuo neigiamų jausmų?     
14. Kaip dažnai jaučiatės neramus, nusivylęs ar susierzinęs, kai negalite naudotis internetu?  

Šaltiniai:

• Jusienė, R., Laurinaitytė, I., & Pakalniškienė, V. (2020). The psychosocial factors of elementary school-aged children’s compulsive internet use as reported by children and parents. Psichologija, 61, 51-67.
• Meerkerk, G., Laluan, A., & van den Eijnden, R. (2003). Internetverslaving: hoax of serieuze bedreiging voorde geestelijke volksgezondheid? [Internet addiction: hoax or a serious threath to mental health]. Rotterdam: Instituut voor Onderzoek naar Leefwijzen &Verslaving (IVO).
• Meerkerk, G.-J., Van Den Eijnden, R. J., Vermulst, A. A., & Garretsen, H. F. (2009). The compulsive internet use scale (CIUS): some psychometric properties. Cyberpsychology & behavior, 12(1), 1-6.
• Milasauskiene, E., Burkauskas, J., Podlipskyte, A., Király, O., Demetrovics, Z., Ambrasas, L., & Steibliene, V. (2021). Compulsive internet use scale: psychometric properties and associations with sleeping patterns, mental health, and well-being in Lithuanian medical students during the coronavirus disease 2019 pandemic. Front Psychol, 12.

PASTABA: Norint skalę naudoti komerciniais tikslais, būtina gauti autoriaus Meerkerk, G. sutikimą.

Klausimynas CIUS-14. 

PIUQ-9 yra trumpa devynių klausimų metodika sudaryta naudojant pirminį, ilgesnį 18 klausimų Probleminio interneto naudojimo klausimyno metodikos variantą, kuris Lietuvoje nėra adaptuotas (Demetrovics, Szeredi, & Rózsa, 2008). 

Iš pradžių buvo nuspręsta, kad abu klausimynai (tiek ilgesnis, tiek trumpesnis) turės tris sub-skales: „obsesijų“, „aplaidumo“ ir „kontrolės sutrikimo“. Remiantis ankstesnio tyrimo, nagrinėjančio psichometrines PIUQ-9 savybes, duomenimis, trumpojoje skalėje buvo išskirti trys faktoriai, kurie apėmė vieną „bendrosios problemos“ veiksnį (visi klausimai) ir du specifinius „obsesijos“ (3,6,9 klausimai)  ir „aplaidumo + „kontrolės sutrikimo“ (1, 2, 4, 5, 7, 8 klausimai) veiksnius (Laconi et al., 2019). 

Klausimyno skaidymas į atskirus faktorius gali būti naudingas keliais aspektais. Jei norime identifikuoti problemos mastą, šiuo atveju PIN lygį, reikia analizuoti „bendrosios problemos“ veiksnį, t. y. atsakymus į visus klausimus. Jei norime nustatyti terapinį PIN mažinimo tikslą, gali būti naudinga išskirti suminius dviejų atskirų faktorių balus. Taip sužinosime, kurioje srityje „obsesijų“ ar  „aplaidumo + kontrolės sutrikimo“ asmuo patiria daugiau sunkumų. Atitinkamai, terapines intervencijas galima planuoti atsižvelgiant į daugiausia problemų keliančią sritį ir jas taikyti pirmiausia. 

Moksliniuose tyrimuose taip pat gali būti naudinga naudoti faktorių modelį, kuris gali padėti išsamiau nagrinėti veiksnius, susijusius su PIN. Pavyzdžiui, adaptuojant klausimyną Lietuvoje (Burkauskas, Király, Demetrovics, Podlipskyte, & Steibliene, 2020) buvo nustatyta, kad respondentų, jaunų suaugusiųjų, amžius yra daugiau susijęs su „bendrosios problemos“ ir „aplaidumo + kontrolės sutrikimo“ faktoriais, bet ne su „obsesijomis“. Tokie radiniai gali reikšmingai prisidėti prie geresnio teorinio PIN mechanizmo supratimo.   

Naudojant PIUQ-9, PIN sunkumas vertinamas pagal penkių balų Likerto skalę, kurios reikšmės yra nuo „niekada“ iki „visada / beveik visada“. Suminis anketos balas svyruoja nuo 9 iki 45 balų. Didesnis balas rodo didesnę PIN riziką. 

Lietuviškoje skalės adaptacijoje (Burkauskas et al., 2020) buvo stebimas aukštas PIUQ-9 metodikos vidinis suderinamumas (Cronbach alpha 0,89), atspindintis vidinį klausimų homogeniškumą klausimyne. 

Lietuviškos versijos paruošimo standartai atitiko metodikos pritaikymui atitinkamoje imtyje keliamus reikalavimus. Visi apklausos klausimai buvo verčiami iš anglų į lietuvių kalbą naudojant dvigubo atgalinio vertimo procedūrą. Vertimą atliko patyręs psichiatras, o atgalinį vertimą atliko klinikinis psichologas.

Galutinis susitarimas buvo pasiektas aptarus reikšmingus atgalinio vertimo skirtumus, lyginant juos su originalia versija anglų kalba.

Taigi, PIUQ-9 yra trumpas interneto naudojimo klausimynas galintis padėti įvertinti, ar interneto naudojimo įpročiai yra sveiki, ar visgi jau keliantys susirūpinimą.

KLAUSIMYNAS. Devynių teiginių probleminio interneto naudojimo klausimynas (angl. Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire, PIUQ-9)

Jūs perskaitysite teiginius apie naudojimąsi internetu. Nurodykite, kiek kiekvienas teiginys Jums tinka:

1 = niekada, 2 = retai, 3 = kartais, 4 = dažnai, 5 = visada/beveik visada. 

1. Ar Jūs jaučiatės, kad turėtumėte sumažinti leidžiamo laiko internete kiekį?
2. Ar Jūs apleidžiate namų ruošos darbus, kad galėtumėte praleisti daugiau laiko internete?
3. Ar Jūs jaučiatės įsitempusi(-ęs), susierzinusi(-ęs) ar patiriate stresą jei negalite naudotis internetu tiek, kiek Jūs norite?
4. Būna taip, kad Jūs norėtumėte sumažinti leidžiamo laiko internete kiekį, tačiau Jums nepavyksta?
5. Ar Jūs leidžiate laiką internete vietoj to, kad miegotumėte?
6. Ar Jūs jaučiatės įsitempusi(-ęs), susierzinusi(-ęs) ar patiriate stresą jei negalite naudotis internetu keletą dienų?
7. Ar Jūs bandote nuslėpti, kiek laiko praleidžiate internete?
8. Žmonės Jūsų gyvenime skundžiasi, kad Jūs per daug laiko praleidžiate internete? 
9. Ar būna taip, kad Jūs jaučiate depresiją, būnate blogos nuotaikos ar būnate nervinga(-as) kai nesate internete, o šie jausmai dingsta tuomet, kai Jūs vėl grįžtate prie interneto?

Šaltiniai: 

• Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
• Demetrovics, Z., Szeredi, B., & Rózsa, S. (2008). The three-factor model of Internet addiction: The development of the Problematic Internet Use Questionnaire. Behavior Research Methods, 40(2), 563-574. 
• Laconi, S., Urbán, R., Kaliszewska-Czeremska, K., Kuss, D. J., Gnisci, A., Sergi, I., … & Király, O. (2019). Psychometric evaluation of the nine-item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in nine European samples of internet users. Frontiers in psychiatry, 136.

Parsisiųsti PIUQ-9 klausimyną.

Šis klausimynas (angl. Patient Health Questionnaire-9, PHQ-9) yra skirtas depresijos simptomų sunkumo įvertinimui (Kroenke, Spitzer, & Williams, 2001).

Dėl nedidelio diagnostinio jautrumo PHQ-9 rekomenduojame naudoti kaip atrankos, bet ne kaip diagnostinį instrumentą. Bendro suminio balo ribos svyruoja nuo 0 iki 27. Aukštesni balai rodo ryškesnius depresiškumo ir bendro psichologinio distreso simptomus. Ribinė reikšmė reikšmingiems simptomams nustatyti – 10 balų. Aukštesnius balus surinkusiems asmenims gali būti rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija, siekiant nustatyti klinikinį depresijos simptomų išreikštumą.

Šaltiniai:

• Kroenke, K., Spitzer, R. L., & Williams, J. B. (2001). The PHQ-9: validity of a brief depression severity measure. J Gen Intern Med, 16(9), 606-613.
• Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.

Parisiųsti PHQ-9 klausimyną.

Šis klausimynas (angl. Generalized Anxiety Disorder Questionnaire, GAD-7) yra skirtas įvertinti nerimo simptomų sunkumą  (Spitzer, Kroenke, Williams, & Lowe, 2006).

Dėl nedidelio diagnostinio jautrumo GAD-7 rekomenduojama naudoti kaip atrankos, bet ne kaip diagnostinį instrumentą. Bendro suminio balo ribos svyruoja nuo 0 iki 21. Aukštesni balai rodo labiau išreikštus nerimo simptomus.

Ribinė reikšmė reikšmingiems simptomams nustatyti – 9 balai. Aukštesnius balus surinkusiems asmenims gali būti rekomenduojama gydytojo psichiatro konsultacija, siekiant objektyviau nustatyti patiriamų nerimo simptomų išreikštumą.

Šaltiniai:

• Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.
• Spitzer, R. L., Kroenke, K., Williams, J. B., & Lowe, B. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Arch Intern Med, 166(10), 1092-1097. doi:10.1001/archinte.166.10.1092

Lietuviškos klausimynų adaptacijos tyrimo rezultatai (Pranckeviciene et al., 2022) atskleidė, kad PHQ-9 ir GAD-7 pasižymi tinkamomis formaliosiomis psichometrinėmis charakteristikomis, vidiniu suderinamumu ir konstrukciniu validumu. Tačiau jų diagnostinis jautrumas nėra labai didelis, abu klausimynai tyrime dalyvavusių studentų populiacijoje pasižymėjo tendencija pervertinti simptomų išreikštumą, todėl rekomenduotini tik kaip žvalgybiniai, bet ne kaip diagnostiniai instrumentai. Aukštesnius balus surinkę asmenys  turėtų būti papildomai vertinami kitais metodais, siekiant objektyviau nustatyti patiriamų psichologinių sunkumų lygį.

Parsiųsti klausimyną GAD-7.

AUDIT – sutrikimų, atsiradusių dėl alkoholio vartojimo, nustatymo testas (angl. Alcohol Use Disorders Identification Test). Šis testas dažniausiai naudojamas ankstyvajai alkoholio vartojimo rizikai atpažinti. Klausimyną 1995 m. išleido ir sukūrė Pasaulios sveikatos organizacijos (PSO) tyrėjų grupė (Bohn, Babor,  & Kranzler, 1995). Lietuvoje šis klausimynas adaptuotas asmenų, patiriančių nerimo ir afektinius sutrikimus, imtyje (Gecaite-Stonciene et al, 2021).  

Dešimties klausimų AUDIT testas tinka įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. AUDIT klausimyną galima pildyti asmens interviu metu arba asmuo gali pildyti savarankiškai. Kiekvienas klausimas turi kelis atsakymus, kurie vertinami nuo 0 iki 4 balų. Visų klausimų vertės sumuojamos ir apskaičiuojamas bendras balas. Slenkstinis 8 ir daugiau balų suminis rodiklis laikomas teigiamu testo rezultatu (testo jautrumas siekia 92 proc., specifiškumas – 94 proc.) 

Taupant laiką, galima naudoti klausimyno trumpąją versiją AUDIT-C, kuri apima tik pirmus 3 AUDIT klausimyno klausimus. AUDIT-C padeda identifikuoti žalingai alkoholį vartojančius arba galimai nuo alkoholio priklausomus asmenis. Slenkstinis suminis balas 4 ir daugiau rodo teigiamą testo rezultatą (testo jautrumas 86 proc., o specifiškumas – 72 proc.). Slenkstinis suminis balas 3 ir daugiau pasižymi 90 proc. jautrumu, bet  specifiškumas – tik 60 proc.

AUDIT

Šaltiniai: 

• Bohn, M. J., Babor, T. F., & Kranzler, H. R. (1995). The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT): validation of a screening instrument for use in medical settings. Journal of studies on alcohol, 56(4), 423-432.
• Gecaite-Stonciene, J., Steibliene, V., Fineberg, N. A., Podlipskyte, A., Bunevicius, A., Liaugaudaite, V., … & Burkauskas, J. (2021). Multidimensional Structure of the Alcohol Use Disorders Identification Test: Factorial Validity and Reliability in Patients With Anxiety and Mood Disorders in Lithuania. Alcohol and Alcoholism, 56(1), 109-115.

Atsisiųsti klausimyną.

Besidomintiems giliau – trumposios intervencijos: alkoholio vartojimo įpročių patikros ir pagalbos teikimo rekomendacijos:  https://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/HI_Metodines%20rekomendacijos_alkoholio%20vartojimas.pdf 

1. Alavi, S. S., Jannatifard, F., Eslami, M., & Rezapour, H. (2011). Validity, reliability and factor analysis of compulsive internet use scale in students of Isfahan’s universities.Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
2. Bohn, M. J., Babor, T. F., & Kranzler, H. R. (1995). The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT): validation of a screening instrument for use in medical settings. Journal of studies on alcohol, 56(4), 423-432.
3. Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
4. Demetrovics, Z., Szeredi, B., & Rózsa, S. (2008). The three-factor model of Internet addiction: The development of the Problematic Internet Use Questionnaire. Behavior Research Methods, 40(2), 563-574. 
5. Gecaite-Stonciene, J., Steibliene, V., Fineberg, N. A., Podlipskyte, A., Bunevicius, A., Liaugaudaite, V., … & Burkauskas, J. (2021). Multidimensional Structure of the Alcohol Use Disorders Identification Test: Factorial Validity and Reliability in Patients With Anxiety and Mood Disorders in Lithuania. Alcohol and Alcoholism, 56(1), 109-115.
6. Griffiths, M. (1999). Internet addiction: Fact or fiction? The psychologist.
7. Guertler, D., Broda, A., Bischof, A., Kastirke, N., Meerkerk, G.-J., John, U., . . . Rumpf, H.-J. (2014). Factor structure of the compulsive internet use scale. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 17(1), 46-51.
8. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., & Pakalniškienė, V. (2020). The psychosocial factors of elementary school-aged children’s compulsive internet use as reported by children and parents. Psichologija, 61, 51-67.
9. Khazaal, Y., Chatton, A., Horn, A., Achab, S., Thorens, G., Zullino, D., & Billieux, J. (2012). French validation of the compulsive internet use scale (CIUS). Psychiatric Quarterly, 83(4), 397-405.
10. Kroenke, K., Spitzer, R. L., & Williams, J. B. (2001). The PHQ-9: validity of a brief depression severity measure. J Gen Intern Med, 16(9), 606-613.
11. Laconi, S., Rodgers, R. F., & Chabrol, H. (2014). The measurement of Internet addiction: A critical review of existing scales and their psychometric properties. Computers in Human Behavior, 41, 190-202.
12. Laconi, S., Urbán, R., Kaliszewska-Czeremska, K., Kuss, D. J., Gnisci, A., Sergi, I., … & Király, O. (2019). Psychometric evaluation of the nine-item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in nine European samples of internet users. Frontiers in psychiatry, 136.
13. Lopez-Fernandez, O., Griffiths, M. D., Kuss, D. J., Dawes, C., Pontes, H. M., Justice, L., . . . Suryani, E. (2019). Cross-cultural validation of the compulsive internet use scale in four forms and eight languages. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 22(7), 451-464.
14. Meerkerk, G.-J., Van Den Eijnden, R. J., Vermulst, A. A., & Garretsen, H. F. (2009). The compulsive internet use scale (CIUS): some psychometric properties. Cyberpsychology & behavior, 12(1), 1-6.
15. Meerkerk, G., Laluan, A., & van den Eijnden, R. (2003). Internetverslaving: hoax of serieuze bedreiging voorde geestelijke volksgezondheid?[Internet addiction: hoax or a serious threath to mental health]. Rotterdam: Instituut voor Onderzoek naar Leefwijzen &Verslaving (IVO).
16. Milasauskiene, E., Burkauskas, J., Podlipskyte, A., Király, O., Demetrovics, Z., Ambrasas, L., & Steibliene, V. (2021). Compulsive internet use scale: psychometric properties and associations with sleeping patterns, mental health, and well-being in Lithuanian medical students during the coronavirus disease 2019 pandemic. Front Psychol, 12.
17. Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.
18. Spitzer, R. L., Kroenke, K., Williams, J. B., & Lowe, B. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Arch Intern Med, 166(10), 1092-1097. doi:10.1001/archinte.166.10.1092
19. Yong, R. K. F., Inoue, A., & Kawakami, N. (2017). The validity and psychometric properties of the Japanese version of the Compulsive Internet Use Scale (CIUS). BMC psychiatry, 17(1), 1-12.