PIN rizikos veiksniai
Dar 1998 m. psichologijos profesorė Kimberly Young išskyrė pagrindinius požymius, nusakančius PIN:
- Patiriama euforija arba gerovės jausmas naudojantis internetu,
- Negalėjimas nustoti naudotis internetu,
- Vis ilgėjantis laikas prie kompiuterio,
- Draugų ir šeimos neigimas,
- Patiriami tuštumos, depresiškumo jausmai bei irzlumas, kai nesinaudojama internetu;
- Melavimas draugams ir šeimai apie veiklas internete,
- Sunkumai darbe ar mokykloje.
Šie požymiai atskleidžia, kaip elgesys internete gali kelti problemų, apibūdina probleminį elgesį internete, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip žaidimas, lošimas, pirkimas, pornografijos ar kitų vaizdo įrašų žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas ir pan. (Young, 1998; Wu et al., 2015; Fineberg et al., 2018).
Žmogaus veikla internete labai priklauso nuo jo asmeninių savybių. Dauguma žmonių, savo dienas leidžiančių internete, neturi jokių PIN požymių. Skirtingos asmenybės gali tapti priklausomos nuo skirtingos veiklos. Asmenys, kurie yra drovūs, vieniši, depresiški, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys ir turi bendravimo sunkumų, turi didesnę PIN riziką, nes naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais leidžia bendrauti išvengiant tiesioginio kontakto ir bendravimo akis į akį (Davis, Flett and Besser, 2002; Janiūnienė, 2007; Chakraborty, 2015; Niemz, Griffiths, Banyard; 2005; Kim, Davis; 2009).
Anot mokslininkų Kim, LaRose ir Peng (2009), vieniši ir prislėgti asmenys pirmenybę teikia bendravimui internete dėl didesnės anonimiškumo galimybės ar mažės rizikos: bendraudami internete jie jaučiasi patogiau, laisviau, jausmus ir mintis išreikšti jiems lengviau nei realiame pasaulyje. Jie daugiau laiko ir dėmesio skiria internetinėms socialinėms sąveikoms, kai kuriems iš jų tampa labai sunku kontroliuoti jų interneto naudojimą, kuris tampa „kompulsyviu interneto naudojimu“ (Caplan, 2005). Savo ruožtu, kompulsyvus naudojimas turi neigiamą poveikį gyvenime – pablogėja akademiniai pasiekimai, prarandamos studijos ar darbas, dingsta socialiniai įsipareigojimai (Kim, LaRose, ir Peng 2009).
Daugelis autorių patvirtino savikontrolės trūkumo įtaką PIN. Asmenys, turintys impulsų kontrolės sutrikimų ir priklausomybės problemų, turi didesnę riziką tapti probleminiais interneto naudotojais (Bandura, 1991; Davis, 2001; Caplan, 2010; Gámez-Guadix, Villa-George ir Calvete 2012 Beard & Wolf, 2001; Davis, Flett & Besser, 2002; Yellowlees ir Marks, 2007).
Pastebėta, kad didžiausią reikšmę atsirasti PIN turi jaunas amžius ir vyriška lytis (Bickham, 2021; Fam, 2018). Moksliniai tyrimai rodo, kad vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, suteikiančiais interneto prieigą, todėl sparčiai ilgėja ir laikas, kurį vaikai praleidžia virtualiame pasaulyje (Tran and Ciccarelli, 2012; Subrahmanyam et al., 2000; Hakala et al., 2006; Witt et al., 2011).
Vaikai, turintys daug žinių ir įgūdžių, kaip naudotis internetu bei gerai susipažinę su interneto atveriamomis galimybėmis – dar labiau pažeidžiami (Livingstone and Helsper, 2010; Lissak, 2018; Fischer-Grote et al., 2019). Pastebėta, kad intensyviausiai įsitraukiantys ir išmaniausi jauno amžiaus interneto naudotojai turi daugiau elgesio problemų, o jų kompulsyvumo įverčiai – irgi didžiausi (Pakalniškienė et al., 2020).
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad rizika susidurti su PIN yra 2–5 kartus didesnė vyrams nei moterims (Esen and Siyez, 2011; Dufour et al., 2016; Tomaszek, 2019). Manoma, kad tai nulemia asmenybės bruožų skirtumai (mažesnė savikontrolė, didesnis impulsyvumas ir aštrių pojūčių siekimas) (Fam, 2018; Paulus et al., 2018).
Neurotizmas, emocinis nepastovumas ir polinkis nerimauti, įvardijami kaip pagrindiniai bruožai, būdingi asmenims, patiriantiems PIN simptomus (Bickham, 2021). Yra duomenų apie galimą ryšį tarp impulsyvumo, agresijos, priešiškumo ir PIN (Bickham, 2021; Gervasi et al., 2017). Nustatyta, kad socialiai neaktyvūs arba nepatenkinti savo „gyvu“ bendravimu asmenys, linkę dažniau ir ilgiau naudotis internetu. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad gyvenimas su bet kokia negalia taip pat gali padidinti PIN riziką (Sharma et al., 2020).
Šeimos vaidmuo turi svarbią reikšmę PIN atsiradimui. Tyrimai rodo, kad žema savivertė ir paramos trūkumas šeimoje siejasi su PIN (Cheng, 2018; Chi, 2020). Pastebėta, kad tėvų dėmesys ir kontrolė veikia kaip prevencinė PIN priemonė (Bickham, 2021; Chandrima et al., 2020; Schneider et al., 2017). Tėvų kontrolė siekiant užkirsti kelią PIN, yra svarbi visose šalyse, nepriklausomai nuo kultūrinio konteksto.
Pastebėta, kad Lietuvoje taisyklės dėl naudojimosi internetu dažniausiai pradedamos taikyti tik tada, kai tėvai susirūpina dėl neigiamo interneto poveikio (Pakalniškienė et al., 2020). Tačiau tiesioginė jau įsitraukusių vaikų griežta kontrolė ir nuobaudų taikymas riziką, kad vaikai dar labiau įsitrauks į interneto veiklas, ne mažina, o didina. Tai pastebima ilgalaikėje perspektyvoje.
Todėl svarbiau yra kurti gerą santykį su vaiku ir jį įtraukti į kitokią, ne virtualią veiklą, ypač į fiziškai aktyvias veiklas. Yra žinoma, kad tėvų tarpininkavimas ir priežiūra naudojantis internetu (užsiimant įvairiomis veiklomis internete) turi teigiamos įtakos siekiant užkirsti kelią PIN. Paauglių imtyje atliktas tyrimas parodė, kad PIN buvo susijęs su mažesniu tėvų stebėjimu ir tarpininkavimu bei prastesniais tarpusavio santykiais (Bleakley et al., 2016).
Didelę reikšmę PIN turi tėvų emocinė šiluma. Prasti tėvų ir vaikų santykiai, pvz., prievarta prieš vaikus ar jų nepriežiūra, taip pat nepilna šeima didina PIN riziką (Petruzelka et al., 2020). Nustatytas ryšys tarp gerų, emociškai šiltų santykių ir mažesnio kompulsyvaus naudojimosi internetu. Pastebėta, kad jeigu vaikas šeimoje jaučiasi priimtas, su juo bendraujama, tėvai geba jį išklausyti, PIN rizika mažėja (Pakalniškienė et al., 2020).
Svarbų vaidmenį atlieka ir finansinė šeimos situacija – kuo ji sunkesnė, tuo PIN rizika didesnė (Blachnio et al., 2019). PIN yra labiau paplitęs kaimo vietovėse ir tarp žemo socialinio ir ekonominio statuso asmenų. Mažas pajamas gaunantys (ir žemesnio išsilavinimo) tėvai, gyvenantys mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse paprastai turi mažiau laiko prižiūrėti savo vaikus, daugiau laiko praleidžia darbe (arba ieškant darbo), dėl ko kyla daugiau konfliktų šeimoje (Lee and McKenzie, 2015; Petruzelka et al., 2020).
Vaikus ir paauglius leisti laiką internete iš dalies skatina ir galimybė pabėgti nuo sunkaus gyvenimo šeimoje, virtualių draugysčių / bendravimo trauka arba laisvalaikio problemos – neturėjimas, ką veikti (Žibėnienė ir Brasienė, 2013; Bickham, 2021).
PIN atsiradimui svarbią reikšmę turi naudojimosi internetu paros laiko intervalas, naudojimosi tikslas ir trukmė (Toth et al., 2021; Cheng, 2018; Petruzelka, 2020). Egzistuoja stiprus ryšys tarp naudojimosi internetu ankstyvame amžiuje, paros laiko intervalo ir PIN rizikos (Nakayam et al., 2020). Pastebėta, kad asmenys, praleidžiantys daugiau laiko internete nakties metu, turi didesnę PIN riziką (Kuss et al., 2014; Bickham, 2021). Tuo tarpu leidžiantys laiką internete tarp 12-15 val. ir 21-24 val., turi mažesnę riziką patirti PIN simptomus (Tenzin et al., 2019).
Labai svarbus ne tik interneto naudojimo kontekstas (kada, kaip, kokiu tikslu ar aplinkybėmis), bet ir turinys (kokia veikla užsiimama internete).
Interneto naudojimas mokymosi tikslais ar informacijos paieška siekiant gauti žinių – vienintelės veiklos, kurios visiškai nesusijusios su kompulsyviu interneto naudojimu ir emocinėmis bei elgesio problemomis (Johnson et al., 2007).
Interneto siūlomas atlygio jausmas, kuris yra tiesioginis ir nenuspėjamas, leidžia lengviau tapti priklausomam nuo šios veiklos nei nuo kitų, galinčių pasiūlyti fiksuotą ir ilgalaikį atlygį. Pavyzdžiui, prisijungimas prie socialinių tinklų paskyros suteikia nenuspėjamos ir potencialiai teigiamos informacijos, dėl kurios žmogus nekantrauja sugrįžti vėl.
Manoma, kad viena iš PIN priežasčių yra ta, kad struktūriniai prefrontalinio smegenų regiono pokyčiai sutrikdo gebėjimą teikti prioritetą kasdienėms (būtinoms išgyventi) veikloms, todėl gali tapti sunku nustatyti net ir nedidelius kasdienius tikslus, t. y. veikla internete tampa svarbesnė už kasdienes įprastas veiklas.
PIN, be kitų priklausomybės sutrikimų, veikia smegenų malonumo centrą. Priklausomybę sukeliantis elgesys skatina dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia malonumo potyrį. Dopaminas yra neuromediatorius, reaguojantis į motyvaciją, malonumą ir nuotaiką. Laikui bėgant, norint sukelti tą patį malonų atsaką, užsiimti atitinkama veikla reikia daugiau, o tai yra vienas iš priklausomybės formavimosi veiksnių.
Yra žinoma, kad PIN yra susijęs su tam tikrų veiksnių deriniu. Ankstesnių tyrimų duomenimis, asmenų, susiduriančių su PIN, smegenyse yra randama pakitimų, panašių į tuos, kurie yra būdingi asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ir turintiems kompulsyvaus lošimo įprotį. Pastebėta pakitimų prefrontalinėje smegenų srityje dėl pilkosios medžiagos tankio sumažėjimo, susijusioje su dėmesio kontrole, planavimu ir prioritetų nustatymu (K. Rorer, 2002). Šie pokyčiai paaiškina, kodėl asmenys, turintys priklausomybių, naudojasi internetu arba vartoja narkotikus vietoje kasdienių veiklų, tokių kaip valgymas arba miegas.
Asmenims, turintiems priklausomybės problemų, organizme sutrinka cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyra. Nustatyta, kad priklausomybę turinčių asmenų organizme dopamino ir serotonino kiekis yra mažesnis negu bendroje populiacijoje. Šis trūkumas gali paaiškinti, kodėl asmenys, turintys priklausomybės problemų, vartoja narkotines medžiagas, kurios galimai didina dopamino ir serotonino kiekį smegenyse (Beard, 2005; Tereshchenko, 2019). Pastebėta, kad asmenų, patiriančių PIN, smegenų struktūra yra panaši į tų, kurie kenčia nuo cheminės priklausomybės, pvz., narkotikų arba alkoholio.
Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai sieja PIN su fiziniu smegenų struktūros pasikeitimu, ypač veikiančiu pilkosios ir baltosios medžiagos kiekį priekinėje smegenų skiltyje, kaip minėta, susijusioje su dėmesiu, planavimu ir prioritetų nustatymu.
- Baroni, S., Marazziti, D., Mucci, F., Diadema, E., Dell’Osso, L. Problematic Internet use in drug addicts under treatment in public rehab centers. World J. Psychiatry 2019, 9, 55–64.
- Beard KW. Internet addiction: a review of current assessment techniques and potential assessment questions. Cyberpsychol Behav. 2005 Feb;8(1):7-14. doi: 10.1089/cpb.2005.8.7. PMID: 15738688.
- Berson IR, Berson MJ. Challenging Online Behaviors of Youth. Social Science Computer Review. 2005;23(1):29-38.
- Bickham, D.S. Current Research and Viewpoints on Internet Addiction in Adolescents. Curr. Pediatr. Rep. 2021, 9, 1–10.
- Błachnio A, Przepiórka A, Gorbaniuk O, Benvenuti M, Ciobanu AM, Senol-Dural E, et al. Cultural correlates of Internet addiction. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2019;22:258–63.
- Bleakley, A., Ellithorpe, M., & Romer, D. (2016). The Role of Parents in Problematic Internet Use Among US Adolescents. Media and Communication, 4 (3), 24-34.
- Chandrima, R.M., Kircaburun, K., Kabir, H., Riaz, B.K., Kuss, D.J. Griffiths, M.D., Mamun, M.A. Adolescent problematic internet use and parental mediation: A Bangladeshi structured interview study. Addict. Behav. Rep. 2020, 12, 100288.
- Chen L, Nath R. Understanding the underlying factors of Internet addiction across cultures: A comparison study. Electron Commer Res Appl. 2016;17:38–48.
- Cheng, Y.S.; Tseng, P.T.; Lin, P.Y.; Chen, T.Y.; Stubbs, B.; Carvalho, A.F.; Wu, C.K.; Chen, Y.W.; Wu, M.K. Internet Addiction and Its Relationship With Suicidal Behaviors: A Meta-Analysis of Multinational Observational Studies. J. Clin. Psychiatry 2018, 79, 17r11761.
- Chi, X. Hong, X. Chen, X. Profiles and sociodemographic correlates of Internet addiction in early adolescents in southern China. Addict. Behav. 2020, 106, 106385.
- Dufour M, Brunelle N, Tremblay J, Leclerc D, Cousineau MM, Khazaal Y, Légaré AA, Rousseau M, Berbiche D. Gender Difference in Internet Use and Internet Problems among Quebec High School Students. Can J Psychiatry. 2016 Oct;61(10):663-8. doi: 10.1177/0706743716640755.
- Durkee T., Kaess, M., Carli, V., Parzer, P, Wasserman, C., Floderus, B., Apter, A., Balazs, J., Barzilay S., Bobes, J., Brunner, R., Corcoran P., Cosman, D., Cotter, P., Despalins, R., Graber, N., Guillemin, F., Haring, C., Kahn JP., Mandelli, L., Marusic D., Mészáros G., Musa GJ., Postuvan, V., Resch, F., Saiz, PA., Sisask, M., Varnik, A., Sarchiapone, M., Hoven, CW., Wasserman, D. Prevalence of pathological internet use among adolescents in Europe: demographic and social factors. Addiction. 2012 Dec;107(12):2210-22. doi: 10.1111/j.1360-0443.2012.03946.x.
- Esen, E., Siyez, D.M. (2011). An Investigation of Psycho-Social Variables in Predicting Internet Addiction Among Adolescents. Türk Psikolojik Danışma ve Rehberlik Dergisi 2011, 4 (36), 127-138.
- Fam, J.Y. Prevalence of internet gaming disorder in adolescents: A meta-analysis across three decades. Scand. J. Psychol. 2018, 59, 524–531.
- Ferrara P, Corsello G, Ianniello F, Sbordone A, Ehrich J, Giardino I, Pettoello-Mantovani M. Internet Addiction: Starting the Debate on Health and Well-Being of Children Overexposed to Digital Media. J Pediatr. 2017 Dec;191:280-281.e1. doi: 10.1016/j.jpeds.2017.09.054.
- Fineberg, NA., Demetrovics Z., Stein DJ, et al. Manifesto for a European research network into Problematic Usage of the Internet. Eur Neuropsychopharmacol. 2018;28(11):1232-1246. doi:10.1016/j.euroneuro.2018.08.004
- Fischer-Grote, L, Kothgassner OD, Felnhofer A. Risk factors for problematic smartphone use in children and adolescents: a review of existing literature. Neuropsychiatr. 2019 Dec;33 (4):179-190. doi: 10.1007/s40211-019-00319-8.
- Gervasi, A.M.; La Marca, L.; Costanzo, A.; Pace, U.; Guglielmucci, F.; Schimmenti, A. Personality and internet gaming disorder: Asystematic review of recent literature. Curr. Addict. Rep. 2017, 4, 293–307.
- Hinojo-Lucena, F.J.; Aznar-Díaz, I.; Cáceres-Reche, M.P.; Trujillo-Torres, J.M.; Romero-Rodríguez, J.M. Problematic Internet Use as a Predictor of Eating Disorders in Students: A Systematic Review and Meta-Analysis Study. Nutrients 2019, 11, 2151.
- Ioannidis, K., Hook, R., Goudriaan, A.E., Vlies, S., Fineberg, N.A., Grant, J.E., Chamberlain, S.R. Cognitive deficits in problematic internet use: Meta-analysis of 40 studies. Br. J. Psychiatry 2019, 215, 639–646.
- Johnson, G., Code J., Zaparyniuk, N. Proceedings of the World Conference on Educational Multimedia, Hypermedia & Telecommunications 2007. AACE; Norfolk, VA, USA: 2007. Online behavior and cognitive development; pp. 3279–3288.
- Jokubaitė, R. Paauglių rizikingo elgesio internete veiksniai. Tiltai. 2014;1:1-12.
- Kaess, M., Durkee, T., Brunner, R., Carli, V., Parzer, P., Wasserman, C., Sarchiapone M., Hoven C., Apter, A., Balazs, J., Balint, M., Bobes, J., Cohen R., Cosman, D., Cotter P., Fischer, G., Floderus, B., Iosue, M., Haring, C., Kahn, JP., Musa, GJ., Nemes, B., Postuvan, V., Resch, F., Saiz, PA., Sisask, M., Snir, A., Varnik A., Ziberna J., Wasserman, D. Pathological Internet use among European adolescents: psychopathology and self-destructive behaviors. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2014 Nov;23(11):1093-102. doi: 10.1007/s00787-014-0562-7.
- Kapus, K., Nyulas, R., Nemeskeri, Z., Zadori, I., Muity, G., Kiss, J., Feher, A., Fejes, E., Tibold, A., Feher, G. Prevalence and Risk Factors of Internet Addiction among Hungarian High School Students. Int J Environ Res Public Health. 2021 Jun 30;18(13):6989. doi: 10.3390/ijerph18136989. PMID: 34208800; PMCID: PMC8297371.
- Kim, S., Noh D. The current status of psychological intervention research for Internet addiction and Internet gaming disorder. Issues Ment Health Nurs. 2019;40:335–41.
- Kokka, I., Mourikis, I., Nicolaides, NC., Darviri, C., Chrousos, GP., Kanaka-Gantenbein, C., Bacopoulou, F. Exploring the Effects of Problematic Internet Use on Adolescent Sleep: A Systematic Review. Int J Environ Res Public Health. 2021 Jan 18;18(2):760. doi: 10.3390/ijerph18020760.
- Kuss, D., Griffiths, M., Karila, L., Billieux, J. Internet addiction: A systematic review of epidemiological research for the last decade. Curr. Pharm. Des. 2014, 20, 4026–4052.
- Lee, C.-S.; McKenzie, K. Socioeconomic and geographic inequalities of internet addiction in Korean adolescents. Psychiatry Investig. 2015, 12, 559–562.
- Lehenbauer-Baum, M.; Klaps, A.; Kovacovsky, Z.; Witzmann, K.; Zahlbruckner, R.; Stetina, B.U. Addiction and engagement: An explorative study toward classification criteria for internet gaming disorder. Cyberpsychol. Behav. Soc. Netw. 2015, 18, 343–349.
- Lissak G. Adverse physiological and psychological effects of screen time on children and adolescents: Literature review and case study. Environ Res. 2018 Jul;164:149-157. doi: 10.1016/j.envres.2018.01.015.
- Livingstone S., Helsper E. Balancing opportunities and risks in teenagers’ use of the internet: The role of online skills and internet self-efficacy. New Media Soc. 2010;12:309–329. doi: 10.1177/1461444809342697.
- Marchant, A.; Hawton, K.; Stewart, A.; Montgomery, P.; Singaravelu, V.; Lloyd, K.; Purdy, N.; Daine, K.; John, A. A systematic review of the relationship between internet use, self-harm and suicidal behaviour in young people: The good, the bad and the unknown. PLoS ONE 2017, 12, e0181722.
- Milani, L., Osualdella, D., Di Blasio, P. Interpersonal relationships, coping strategies and problematic internet use in adolescence: an Italian study. Stud Health Technol Inform. 2009;144:69-71.
- Moon, SJ., Hwang, JS., Kim, JY., Shin, AL., Bae, SM., Kim, JW. Psychometric properties of the Internet Addiction Test: A systematic review and meta-analysis. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2018;21:473–84.
- Nakayama, H., Ueno, F., Mihara, S., Kitayuguchi, T., Higuchi, S. Relationship between problematic Internet use and age at initial weekly Internet use. J. Behav. Addict. 2020, 9, 129–139.
- Pakalniškienė, V., Jusienė, R., Sebre, SB., Chun-Li Wu, J., Laurinaitytė, I. Children’s Internet Use Profiles in Relation to Behavioral Problems in Lithuania, Latvia, and Taiwan. Int J Environ Res Public Health. 2020 Nov 16;17(22):8490. doi: 10.3390/ijerph17228490.
- Paulus, F.W., Ohmann, S., Von Gontard, A., Popow, C. Internet gaming disorder in children and adolescents: A systematic review. Dev. Med. Child Neurol. 2018, 60, 645–659.
- Petruzelka, B., Vacek, J., Gavurova, B., Kubak, M., Gabrhelik, R., Rogalewicz, V., Bartak, M. Interaction of Socioeconomic Status with Risky Internet Use, Gambling and Substance Use in Adolescents from a Structurally Disadvantaged Region in Central Europe. Int. J. Environ. Res. Public Health 2020, 17, 4803.
- Poskotinova, LV., Krivonogova, OV., Zaborsky, OS. Cardiovascular response to physical exercise and the risk of Internet addiction in 15-16-year-old adolescents. J Behav Addict. 2021 Apr 27;10(2):347-351. doi: 10.1556/2006.2021.00021.
- Schneider, L.A.; King, D.L.; Delfabbro, P.H. Family factors in adolescent problematic Internet gaming: A systematic review. J. Behav. Addict. 2017, 6, 321–333.
- Sharma, M.K.; Leeshma, B.; Prasad, K.; Hamza, M.A.; Tadpatrikar, A.; Thakur, P.C.; Singh, P. Internet addiction as a comorbid condition among users with mild intellectual disability. Open J. Psychiatry Allied Sci. 2020, 11, 52.
- Tereshchenko, S., Kasparov, E. Neurobiological Risk Factors for the Development of Internet Addiction in Adolescents. Behav Sci (Basel). 2019 Jun 14;9(6):62. doi: 10.3390/bs9060062. PMID: 31207886; PMCID: PMC6616486.
- Tomaszek, K., Muchacka-Cymerman. A. Sex Differences in the Relationship between Student School Burnout and Problematic Internet Use among Adolescents. Int. J. Environ. Res. Public Health 2019, 16, 4107.
- Toth, G., Kapus, K., Hesszenberger, D., Pohl, M., Kosa, G., Kiss, J., Pusch, G., Fejes, E., Tibold, A., Feher, G. Internet addiction and burnout in a single hospital: Is there any association? Int. J. Environ. Res. Public Health 2021, 18, 615.
- Umbrasienė, N., Narkauskaitė, L. Psichosocialiniai veiksniai, lemiantys vaikų rizikingą elgesį. Visuomenės sveikata. 2010;3 (50):25-29.
- Wu CY., Lee MB, Liao SC., Chang LR. Risk Factors of Internet Addiction among Internet Users: An Online Questionnaire Survey. PLoS One. 2015 Oct 13;10(10):e0137506. doi: 10.1371/journal.pone.0137506.
- Yong, RKF., Inoue, A., Kawakami, N. The validity and psychometric properties of the Japanese version of the Compulsive Internet Use Scale (CIUS) BMC Psychiatry. 2017; 17:201.
- Young, K. S. Internet addiction: Symptoms, evaluation, and treatment innovations in clinical practice. In L. VandeCreek, & T. L. Jackson (Eds.), Sarasota, FL: Professional Resource Press, 1999, Vol. 17.
- Žibėnienė, G., Brasienė, D. Naudojimasis internetu, internetiniais socialiniais tinklais ir galimai patiriamos grėsmės: mokinių nuomonė. Socialinės technologijos, Mykolo Romerio universitetas, 2013.
- https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1494857616202/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content,