PIN prevencijos priemonės turėtų būti nukreiptos mažiausiai į šias tris sritis (Lee, Chung, 2020):

• Pati veikla internete ir turinys (angl. Agent) – svarbi prevencijos dalis yra edukacija apie turinį, apie pavojus internete, saugumą; turinio ribojimą, bendrai skaitmeninio raštingumo didinimą bei skaitmeninių įgūdžių formavimą, skaitmeninę higieną.
• Paties vaiko / paauglio charakteristikos (angl. Hosts) – prevencijos priemonės turi būti pritaikytos amžiaus grupėms (jaunesni vaikai ar paaugliai) bei turi atsižvelgti į grupių, su kuriomis dirbama, ypatumus (pvz., vaikinai ar merginos, pažeidžiamesnės grupės, patiriančios nerimo ar bendravimo sunkumų), o svarbiausia atsižvelgti į skaitmeninių čiabuvių ypatumus bei patirtis. 
• Įvairūs aplinkos veiksniai, įskaitant interneto pasiekiamumą (angl. Environment) – sėkminga PIN prevencija turi apimti ir bendruomenės išteklius bei viešosios socialinės politikos sprendimus, iniciatyvas; be to, PIN prevencija būtinai reikalautų konkrečios įstaigos taisyklių, normų, nuostatų peržiūrėjimo ir, esant reikalui, koregavimo.

Jeigu interneto naudojimas pradeda reikšmingai trukdyti kasdienėse veiklose, pavyzdžiui, atitraukia nuo svarbių užduočių ir žmonių, sukelia nemalonias emocijas, tokias kaip nerimą, kaltę ir pan., darosi vis labiau įkyriu nesąmoningu įpročiu, šie požymiai gali rodyti, kad būtina atkreipti dėmesį ir imtis veiksmų, siekiant sumažinti probleminį interneto naudojimą (PIN).

Probleminį elgesį įveikti padeda: 

• Socialinis palaikymas

Kaip ir bet kurios priklausomybės atveju, esant PIN taip pat labai svarbu turėti žmogų, kuriuo galima pasikliauti. Žinojimas, kad palaiko draugai, šeima ar kiti grupės nariai, sustiprina ryžtą pasikeisti.

• Kasdieninis socialinis palaikymas

Tai reiškia daugiau, nei ištikus krizei galėti kam nors paskambinti. Žmonės, turintys tvirtus socialinius santykius, yra atsparesni susidūrus su gyvenimo kliūtimis ir labiau linkę įveikti priklausomybę. Pasistenkime stiprinti savo santykius, lankyti palaikymo grupes, kurti naujas draugystes. 

• Socialinis palaikymas krizės metu

Ištikus krizei, svarbu turėti asmenį, kuriuo galime pasikliauti, žmogų, kuriam galime paskambinti, kuris padės išsiaiškinti situaciją. Sudarykite sąrašą žmonių, su kuriais galite susisiekti esant tokiomis situacijomis, pasižymėkite, kaip galite juos pasiekti.

• Veiklos nukreipimas

Potraukis problemiškai elgtis gali augti, atslūgti, vėliau augti dar stipriau. Troškimo viduryje gali pasirodyti, kad nėra galimybės atsisakyti, belieka tik nerti į internetą, įsitraukiant į PIN. Bet jeigu troškimą suvaldome, pasipriešiname, potraukis ima blėsti, kol galiausiai išnyksta. Dauguma potraukių baigiasi per valandą nuo jų atsiradimo pradžios.

Idėjos, kaip nukreipti potraukį vartoti psichoaktyvias medžiagas arba įsitraukimą į PIN – į funkcionalesnį elgesį:

• Naujų įpročių kūrimas

Įveikti priklausomybes reikia daug laiko. Galvojimas apie probleminį elgesį gali užimti didžiąją dienos dalį. Kai probleminis elgesys įveikiamas, atsiranda daugiau laisvo laiko. Jeigu naujai atrastas laikas nebus užpildytas sveika veikla, kils pavojus grįžti prie senų įpročių.

Naujų įpročių kūrimas skiriasi nuo veiklos nukreipimo, nes dėmesys sutelkiamas į ilgalaikius ar nuolatinius gyvenimo pokyčius. Tai ne tik potraukio atsikratymas – tai geresnio savo gyvenimo kūrimas.

• Puoselėkite naujus santykius.
• Prisijunkite prie vietinės sporto komandos.
• Dalyvaukite vietiniuose susitikimuose dėl vieno iš savo pomėgių ar pomėgių.
• Įsitraukite į savo bendruomenės veiklą savanoriaudami.
• Ugdykite naujus profesinius įgūdžius.

Studijos ir dominanti veikla 

• Dirbkite svarbų jums darbą visą darbo dieną arba ieškokite naujos, jums patinkančios karjeros.
• Kurkite naujus įgūdžius ir praktikuokite jau turimus jums padedančius įgūdžius.

Dėmesio sutelkimas į esamus santykius

• Sukurkite bendravimo su draugais ir šeima rutiną. Pavyzdžiui, sekmadienį vakarieniaukite su šeima, o vakarais pasivaikščiokite su draugais.
• Imkitės iniciatyvos – nelaukite, kol kiti su jumis susisieks.
• Priimkite kiekvieną kvietimą susitikti, kuris nekelia atkryčio rizikos.

1) Trigerių / pavojingų situacijų vengimas

Nelaukite, kol atsidursite blogoje situacijoje, kad išsiaiškintumėte, kaip jos išvengti. Saugokitės tokių situacijų. Sudarykite sąrašą žmonių, vietų ir dalykų, kurie gali sukelti atkrytį ir sugalvokite planą, kaip jų išvengti ateityje. Kartais tai labai paprastos priemonės, pvz., grįžti iš darbo namo kitu maršrutu. Kartais gali tekti kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą.

2) Sveikas gyvenimo būdas

Sveikas gyvenimo būdas padės tapti atsparesniems susidūrus su kliūtimis. Daugelis nesveikų įpročių, tokių kaip nepakankamas miegas ir mažas fizinis aktyvumas, yra glaudžiai susiję su daugeliu psichikos ligų formų. Sutelkite dėmesį į rutiną, kuri padeda kurti sveikos gyvensenos įgūdžius:

• • Miegas;
  • Mankšta;
  • Medicininių reikalavimų laikymasis (pvz., vaistų vartojimas taip, kaip nurodyta ir apsilankymas palaikymo grupės susitikimuose);
  • Sveika mityba.

3) Emocijų valdymas / atsipalaidavimas

Probleminis elgesys tarsi „padeda“ išvengti nemalonių emocijų, tokių kaip stresas, nerimas ir pyktis. Atsisakius probleminio elgesio, gali tekti iš naujo išmokti valdyti savo emocijas. Jei neišmoksite atsipalaiduoti, įtampa didės ir didės, kol sukels atkrytį. Reguliariai praktikuodami tam tikrus metodus, galėsite sveikai valdyti emocijas.

4) Gilus kvėpavimas

Tai yra paprastas emocijų valdymo būdas. Atsisėskite patogiai ir vieną ranką padėkite ant pilvo. Įkvėpkite giliai, kad jūsų ranka pradėtų kilti ir leistis žemyn. Įsivaizduokite, kad bandote pilnai užpildyti oru savo plaučius. Kiekvieno įkvėpimo metu nustatykite įkvėpimo (4 s), pauzės (4 s) ir iškvėpimo (6 s) laiką. Treniruotės trukmė – nuo 3 iki 5 minučių. 

5) Dienoraščio rašymas

Rašymas apie asmeninę patirtį padeda smegenims apdoroti informaciją ir suskirstyti ją į atskiras, valdomas dalis. Dienoraščio rašymas pagerina psichinę savijautą ir mažina nemalonias emocijas. Rašydami dienoraštį, būtinai apibūdinkite savo jausmus kartu su savo patirties faktais.

Nedvejodami rašykite dienoraštį, o jeigu rašyti sekasi sunkiau, išbandykite šiuos patarimus:

• Dienos žurnalas: kasdien užsirašykite kelias pastabas apie tai, kaip praėjo ta diena. Rašykite viską, kas ateina į galvą.
• Laiškas: parašykite kam nors laišką. Nepamirškite apibūdinti savo jausmų. Šio laiško visai nebūtina išsiųsti!
• Dėkingumas: apibūdinkite tris gerus dalykus, kurie šiandien nutiko, kad ir kokie nereikšmingi jie atrodytų.

6) Vaizduotės technika

Smegenys turi galią paversti mintis tikromis emocijomis ir fiziniu atsaku. Pavyzdžiui, pagalvojus apie mėgstamą maistą, pradeda kauptis seilės, o laimingas prisiminimas sukelia šypseną ar juoką. 

Pagalvokite apie vietą ar situaciją, kuri padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti prisiminimas ar fantazija. Galbūt gulite saulėtame paplūdimyje ar sėdite vienas kalno viršūnėje, o gal vakarieniaujate su artimais draugais. Tuomet įsivaizduokite šią sceną per kiekvieną savo jutimą: Ką aš matau? Kokius garsus girdžiu? Ką jaučiu? Kokie kvapai aplink mane?

Kai tik atsiranda staigus poreikis atsipalaiduoti, pasitelkite vaizduotės techniką bent 5 minutes. 

7) Kūno ir kvėpavimo įsisąmoninimo meditacija, žr. skyrių Formalios ir neformalios Mindfulness praktikos.

Probleminį elgesį įveikti padeda ir struktūruotas laiko planavimas, ir kitos priemonės, kaip siekti sveikimo esant PIN, aprašomos skyriuje Intervencijos suaugusiems asmenims su PIN, (žr. skyrelį Galimos pagalbos, esant PIN, kurso, remiantis KET, plano metmenys).

Mūsų produktyvumui dirbant ar mokantis skaitmeninių įrenginių naudojimo įpročiai taip pat gali turėti didelės įtakos. Pastebėkime: interneto naujienas naršydami dažniausiai ilgai neužtrunkame – socialiniuose tinkluose įrašai paprastai būna trumpi arba paviršutiniški, mes nuolat keičiame programėles, skaitome prabėgomis, nuolat atsakome į laiškus ar skambučius ir taip „ištreniruojame“ save ties niekuo ilgiau neapsistoti. 

Tačiau norėdami ką nors įdėmiai atlikti ar įsiminti, turime susikaupti ir tai tampa sudėtinga. Tai trumposios atminties „išsekimas“ nuo greito informacijos keitimosi. Mes taip pat esame vis labiau linkę „atiduoti“ dalį savo mąstymo išmaniosioms technologijoms. 

Tad mokslo ar darbo vietoje taip pat pravers patarimai:

1. Bendraujant su kitais, išmanųjį pasidėkime kuo toliau, taip mūsų pokalbiai gali būti gilesni. Mūsų smegenys telefonui esant netoliese yra pasirengusios būti pertrauktos skambučio ar žinutės.
2. Atidėkime poreikį visko ieškoti tik internete, kreiptis į „Google“, vos tik ko nors prireikia. Užsirašykime, ką reikia susirasti, sudarykime sąrašą tokių dalykų ir ieškokime vienu prisėdimu, ne kaskart, kai klausimas kyla. Atidėjimas leis susikoncentruoti į tai, ką tuo metu darome ir apsaugos nuo nebūtino ar pernelyg intensyvaus ieškojimo. 
3. Planuokime laiką, kada tikrinamos žinutės ir laiškai. Padėti gali užrašų knygutė, kurioje pažymime dienotvarkę su laiku, skirtu telefonui ir paprastas žadintuvas, kurį galime nustatyti, kad, baigiantis planuotam telefonui skirtam laikui, suskambėtų ir primintų, jog metas imtis kitų svarbių arba smagių dalykų. 
4. Išjunkime nebūtinus perspėjimus apie naujienas ir žinutes (angl. Notifications). Kai jos mus pasiekia nuolat, jaučiamės turintys tikrinti telefoną ir į jas greitai reaguoti. Kai pranešimai išjungiami, atgauname kontrolę: galime patys spręsti, kada žiūrėsime į prietaisus. 
5. Tyrimai rodo  kad interneto ryšio išjungimas arba telefono padėjimas atokiau didina mokymosi / darbo efektyvumą, o nuolatinis socialinės medijos ar žinių sekimas gali bloginti psichinę būklę (Liao, 2022).
6. Ilgesnį laiką žaidžiant ar žiūrint į ekraną, darykime reguliarias pertraukas. 
7. Išbandykime juodai-baltą ekraną. Spalvos traukia dėmesį ir apdovanoja malonumu, todėl spalvotas ekranas skatina imti telefoną į rankas vėl ir vėl. Nespalvotas jis taps mažiau patrauklus. Liks daugiau laiko sau ir veikloms, kurias susiplanavai. 
8. Retinkime naujienų tikrinimą. Po tam tikro momento vertę, gaunamą iš naujienų srauto, užgožia blaška ir nerimas, kurį tas srautas kelia. Priimkime sąmoningus sprendimus, kaip gauti mažiau, bet kokybiškesnių naujienų ir pasilikime daugiau laiko ir erdvės sau, savo mintims.  
9. Pašalinkime programėles nuo pagrindinio ekrano, sudėkime jas „giliau“, į aplankus. Tai leis išvengti greito, neretai nesąmoningo veiksmo, kai paėmę telefoną jo ekrane automatiškai spaudžiame kokią nors ikoną laukiant autobuso, eilėje prie kasos ar lifto. Tuo metu iš tiesų jokios informacijos ar jokių naujienų peržiūrėti neplanavome.   

Įvertinant spartų technologijų augimą ir jų poveikį šalies progresui, ekonominei raidai, turime vertinti ir poveikį visuomenės psichikos ir fizinei sveikatai, ypač kalbant apie vaikų ir jaunimo saugumą ir gerovę skaitmeniniame pasaulyje. 

Atsakomybe dėl visuomenės, o ypač dėl vaikų ir jaunimo geros savijautos, kai jie jungiasi prie interneto, turėtų dalintis vyriausybė (valstybė), verslas, socialinių medijų kompanijos, tėvai, globėjai, ugdymo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaidos atstovai – kiekviena grupė čia turi atlikti savo vaidmenį. 

Probleminis interneto naudojimas (PIN) tampa vis aktualesne jaunų žmonių problema, todėl prevencija būtina rūpintis nuo paties jauniausio amžiaus. 

Kalbant apie ugdymo įstaigas, jos gali ir turi imtis lyderystės skaitmeninio švietimo srityje, supažindinti, padėti ugdyti ir diegti kasdienybėje sveikus skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžius, kurie augantiems jauniems žmonėms būtų naudingi ne tik mokymosi periodu, bet ir vėliau gyvenime. 

Ugdymo įstaigoje vaikai ir jaunimas praleidžia kone trečdalį savo gyvenimo, tad jos specialistai turėtų atkreipti dėmesį į tuos vaikus ir jaunuolius, kurie technologijomis galimai naudojasi žalingai bei padėti šeimoms, stokojančioms sveikų skaitmeninės higienos įgūdžių.

Sėkminga PIN prevencija ugdymo įstaigose įmanoma bendradarbiaujant visiems ugdymo įstaigos bendruomenės nariams: tėvams, mokytojams, mokyklos administracijai, specialistams, mokiniams. 

Švietimą, atitinkamos aplinkos organizavimą, visapusišką PIN prevenciją mokyklose gali inicijuoti ir ugdymo įstaigose dirbantys visuomenės sveikatos specialistai, ypač bendradarbiaudami su švietimo pagalbos specialistais bei mokyklos administracija ir įtraukdami kitus bendruomenės narius. 

Leisti naudotis telefonais klasėje ar drausti – vienas pačių kontroversiškiausių klausimų šiuo metu kalbant apie naudojimąsi technologijomis ugdymo procese. Kai kurie pedagogai išmaniuosius įrenginius vadina būtina ugdymo proceso dalimi, kiti – kaip vienintelę galimybę tinkamai ugdyti vaikus ir paauglius mato visišką išmaniųjų įrenginių draudimą. 

Įstatymiškai išmaniųjų įrenginių naudojimo ugdymo įstaigose sritis nėra reglamentuota, todėl Lietuvoje stebime įvairovę: vienos ugdymo įstaigos turi dokumentus – tvarkas, politikas, apibrėžiančias šią sritį, kitos viešai skelbia keletą taisyklių, kurių laikomasi jų bendruomenėje, visgi, didžioji dauguma nėra niekaip apibrėžę šio klausimo, nors su išmaniųjų technologijų naudojimo iššūkiais susiduria kiekviena ugdymo įstaiga, ar kalbėtume apie darželius, ar apie mokyklas ir universitetus. 

Vaikų ir jaunimo skaitmeninis sąmoningumas galėtų būti ugdomas dviem kryptimis:
1) ugdant paties vaiko kritinį mąstymą, technines kompetencijas ir padedant kurti sveiką santykį su technologijomis,
2) sudarant palankias sąlygas vaiko aplinkoje: stiprinant tėvų / globėjų kompetencijas apie saugumą ir privatumą  internete bei auginant skaitmeninį ekspertiškumą visų specialistų, dirbančių su vaikais ir jaunimu. 

Apžvelgtos literatūros ir šaltinių turinys, atliktų tyrimų rezultatai bei praktinė veikla šios metodikos rengėjams leidžia teigti, jog skaitmeninio sąmoningumo aspektą (apimantį ir PIN temą), būtina įtraukti į ugdymo procesą siekiant mokyti vaikus ir paauglius kurti sveiką santykį su technologijomis. 

Šias įžvalgas sustiprina Jungtinės karalystės organizacijos „Ofcom“ duomenys (2017 m.), rodantys, kad tėvams, ieškantiems informacijos apie saugumą internete, mokyklos buvo pagrindinis informacijos šaltinis (visų vaikų amžiaus grupių tėvams). 2022 m. „Ofcom“ atliktas tyrimas rodo, jog 9 iš 10 vaikų (8-17 m.) apie saugumą internete girdėjo iš tėvų (89 proc.) ar mokytojų bei mokyklos (69 proc.). Taigi ugdymo įstaigai tenka itin svarbus vaidmuo, rūpinantis vaikų ir paauglių skaitmenine gerove.   

Ugdymo įstaigų bendruomenėms verta organizuoti renginius, skirtus aptarti internete patiriamus iššūkius: pvz., „Saugesnio interneto diena“, „Mėnuo be patyčių“, „Skaitmeninė savaitė“ (angl. „All Digital Week“), pasaulinė Atsijungimo diena (angl. „Global Day of Unplugging“), Europos kibernetinio saugumo mėnuo ar pan. įtraukiant ir PIN temą bei visomis progomis kalbant ir apie sveikus skaitmeninius įgūdžius. 

Taip pat vertinga ugdymo įstaigų interneto svetainėse pateikti vaizdinę medžiagą (informaciją) apie PIN problematiką, rizikas bei nuorodas į šaltinius, kur galima rasti daugiau informacijos (pvz., Skaitmeninės etikos centras), Mediavaikai.lt) ir kur galima kreiptis pagalbos (Vaikų linija, Jaunimo linija) – pabrėžiant, kad čia galima skambinti ir dėl skaitmeninėje erdvėje kylančių problemų ar neaiškumų. 

Būtina ugdymo įstaigose kurti sveikatai palankias edukacines erdves, pasitelkiant komandą, sudarytą iš ugdymo įstaigos administracijos atstovų, pedagogų, mokinių, tėvų, švietimo pagalbos specialistų, ūkio veiklos darbuotojų. Šios erdvės mokiniams leistų aktyviau įsitraukti į laisvalaikio veiklas be išmaniųjų įrenginių. 

Būtinas periodinis švietimas įvairiomis su PIN ir kitais skaitmeninio pasaulio iššūkiais susijusiomis temomis:

• Kaip išlikti saugiems internete?
• Kaip kurti sveiką santykį su technologijomis?
• Kaip kritiškai vertinti informaciją?
• Teisės ir pareigos internete.
• Kaip duomenys internete renkami, dalijamasi ir naudojami?
• Kokie yra internete praleisto laiko ribojimo privalumai?
• Kur ieškoti pagalbos?
• Kokie yra sveiki skaitmeniniai įgūdžiai? ir t. t.

Ugdymo įstaigoje verta drauge su visa jos bendruomene (tėvais ir globėjais, ugdytojais, mokyklų atveju – ir moksleiviais) aptarti taisykles, kurių bus laikomasi siekiant sveiko išmaniųjų technologijų naudojimo. Susitarimai turi būti fiksuojami dokumente – ugdymo įstaigos išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarkoje. 

Toks dokumentas padės kurti ugdymui ir mokymuisi saugią aplinką be skaitmeninės blaškos, sudaryti geresnes sąlygas socialiniams kontaktams ir fiziniam aktyvumui. 

Dokumentą rengiant pravartu pasinaudoti 2022 m. Skaitmeninės etikos centro ekspertų ir Paramos vaikams centro psichologų sudarytomis „Išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gairėmis ugdymo įstaigoms“ Skaitmeninės etikos centro ekspertų ir Paramos vaikams centro psichologų.

Gairėse pateikiami patarimai ugdymo įstaigai, norinčiai su savo bendruomene susitarti dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo taisyklių ir sukurti tai apibrėžiantį dokumentą – tvarką. Čia rasite konkrečių patarimų, taisyklių pavyzdžių, kuriais vadovaudamosi ugdymo įstaigos gali sukurti savas taisykles, atitinkančias būtent jos bendruomenės poreikius bei informacijos, kuria ugdymo įstaiga gali dalintis su tėvais ar globėjais, patardama, kokias taisykles taikyti namuose. 

Pabrėžtina, jog saugus, atsakingas ir pagarbus moksleivių skaitmeninių išmaniųjų įrenginių bei interneto paslaugų naudojimas yra dalis bendros moksleivių, tėvų, globėjų ir mokyklos personalo atsakomybės.

Besidomintiems giliau: 

• Impact of social media and screen-use on young people’s health, 2018, http://data.parliament.uk/writtenevidence/committeeevidence.svc/evidencedocument/science-and-technology-committee/impact-of-social-media-and-screenuse-on-young-peoples-health/oral/91828.html.
• Impact of social media and screen-use on young people’s health.  health, House of Commons Science and Technology Committee, 2019. https://publications.parliament.uk/pa/cm201719/cmselect/cmsctech/822/822.pdf 
• Atsparumą dezinformacijai didinti siekia Digires – Baltic Research Foundation for Digital Resilience.
• Liao, M. S., Sundar, M. (2022). Sound of silence: Does muting notifications reduce phone use? Computers in Human Behavior. Volume 134, 2022, 107338. doi:10.1016/j.chb.2022.107338.

Išmanieji telefonai ir technologijos daro įtaką mokinių darbui mokykloje, tačiau ne visiems vienodai. Tyrimai rodo, kad teigiamas poveikis ribojant naudojimąsi išmaniaisiais telefonais pastebimas prasčiau besimokančių (dažniau iš socialinės rizikos šeimų) moksleivių atžvilgiu (nagrinėti Jungtinės Karalystės rezultatai vidurinėse mokyklose, kur buvo įvestas visiškas mobiliųjų telefonų draudimas, lyginami su rezultatais mokyklose, kuriose apribojimų nebuvo).

Prieiga prie technologijų grįsta švietimo lygybė dažnai yra minima kaip argumentas naudoti mobiliuosius telefonus ugdymo procese. Kita vertus, lygybė švietime nėra vien prieiga prie technologijų: tai taip pat gebėjimas naudoti technologijas taip, kad jos būtų naudingos mokymosi procese.

Naudojantis technologijų galimybėmis galima žymiai patobulinti mokymosi procesus. Ugdymo įstaigos skiria dėmesio ir investicijų, siekiant aprūpinti mokinius skaitmeninėmis technologijomis, nešiojamaisiais arba planšetiniais kompiuteriais, o drauge su sparčia technologijų plėtra didėja ir neigiamas jų poveikis: tai atitraukia vaikų dėmesį ir trukdo mokytis. Todėl nenuostabu, kad kai kurios šalys imasi veiksmų, siekdamos padėti kontroliuoti technologijų naudojimą mokyklose. Visgi šiuo metu vieningos pasaulinės politikos, uždrausti ar leisti naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose, dar nėra.

Kokia skirtingų šalių patirtis?

• Prancūzijoje nuo 2018 m. vidurinės mokyklos mokiniams nebeleidžiama naudotis telefonais mokymosi laiku. Šis draudimas apibrėžiamas mobiliųjų telefonų naudojimo teisės aktu. Tebevykstant debatams, Prancūzijos švietimo ministras kalba apie valstybės vaidmenį saugant vaikus nuo per didelio mobiliojo telefono naudojimo. Beje, Prancūzijoje pagal 2010 m. Tautos įsipareigojimą aplinkos apsaugai, darželių, pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniams buvo draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais mokymosi metu. 
• Panaši politinė diskusija vyksta Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis prielaida, kad mobilieji telefonai blaško mokinių dėmesį ir trukdo mokytis.
• Tas pats motyvas slypi už 2022 m. vasarį Švedijos Vyriausybės ir švietimo ministrės siūlymo įgyvendinti tokio pat tipo draudimus. Švedija, viena pirmųjų šalių pasaulyje, pradėjusių naudoti skaitmenines technologijas mokyklose, yra bene daugiausia kompiuterių mokyklose turinti šalis Europoje (panaši situacija ir kitose Skandinavijos šalyse). Jau 2007 m. Švedijoje buvo pakeistas Švietimo įstatymas, siekiant apriboti mokyklos aplinkos trikdžius, kuriuos galimai sukelia mobilieji telefonai. Nuo tada mokytojai turi teisę eliminuoti iš aplinkos visus dalykus, kurie kelia pavojų saugumui ar trukdo ugdymui, o mobilusis telefonas tuometiniuose debatuose ir buvo apibūdintas kaip būtent toks daiktas. Šiemet Švedija žengė dar toliau: Švietimo ministrė Axelsson Kihlblom pasiūlė įstatymo projektą uždrausti išmaniuosius mokyklose: „Mokytojai neturėtų leisti laiką diskutuodami, ar mobilusis telefonas turėtų būti padėtas į šalį, ar ne“, – sakė A. Kihlblom.
• Ispanija nuo 2015 m. įvedė mobiliojo ryšio draudimus dvejuose regionuose. 2022 m. ispanai publikavo šio eksperimento empirinių tyrimų rezultatus: pastebimą patyčių masto mažėjimą ir geresnius tiksliųjų ir gamtos mokslų rezultatus.
• Jungtinėse Valstijose taip pat nėra vienodos politikos, tačiau didžioji dauguma mokyklų turi rašytines mobiliųjų telefonų naudojimo politikas.

Besidomintiems giliau: 

Praktiniai įvairių šalių ugdymo specialistų patarimai ir patirtys

• „We are teachers“ (liet. Mes esame mokytojai) bendruomenės patarimai ir patirties pavyzdžiai, kaip galima spręsti su išmaniaisiais įrenginiais susijusius iššūkius (Facebook tinkle ši bendruomenė vienija kone du milijonus narių): 20+ Teacher-Tested Tips for Managing Cell Phones in Class (weareteachers.com)
• Beveik 70 tūkstančių prenumeratorių „Youtube“ platformoje turintis knygos „Teach your class Off“ autorius pristato pagrindines taisykles, kaip jis klasėje tvarkosi su išmaniaisiais: Real Rap with Reynolds “Teach Your Class Off™; Managing Cellphones in the Classroom | Teacher Tip Tuesday – YouTube 
•  Banning mobile phones in schools: evidence from regional-level policies in Spain, Banning mobile phones in schools: evidence from regional-level policies in Spain | Emerald Insight

PIN prevencijoje svarbus vaidmuo tenka ir ugdymo įstaigose dirbantiems visuomenės sveikatos priežiūros specialistams. 

Šie specialistai ugdymo įstaigose gali rūpintis vaikų sveikų skaitmeninių įgūdžių mokymu, skatinančiu gebėjimus kritiškiau vertinti interneto ir išmaniųjų technologijų teikiamas naudas, suvokti  galimas rizikas ir suprasti, kada išmaniųjų technologijų naudojimas gali pradėti kenkti asmens fizinei ir psichikos sveikatai.  Planuojant ugdymo įstaigų aplinkos sveikatinimo priemones ir jų įgyvendinimą, visuomenės sveikatos specialistai gali siūlyti įtraukti PIN prevenciją skatinančias ir sveikatinančias veiklas.  

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, teikdamas siūlymus ir poveikio priemones PIN prevencijos programos įgyvendinimui ugdymo įstaigoje, turi atsižvelgti į tai, kad:

• PIN prevencijos ugdymas turi vykti patrauklioje, mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus, poreikius ir interesus atitinkančioje projektinėje veikloje: paskaitose, renginiuose, ekskursijose ar stovyklose, edukacijose, forumuose, žaidimuose ir t. t.
• programos turinys turi būti pritaikomas prie konkrečių mokinių poreikių. Rekomenduojama naudoti aktyviojo mokymo (-si) metodus: diskusijas, debatus, vaidinimus ar situacijų modeliavimus, konkrečių sėkmės (ar nesėkmės) istorijų analizę, didaktinius žaidimus ir t. t.
• programos įgyvendinimo procese, pagal poreikį, turi dalyvauti pagalbos mokiniui specialistai, dalykų mokytojai, klasių vadovai, tėvai (globėjai), kiti ugdymo įstaigų, teikiančių bendrąjį ugdymą, bendruomenės nariai.

Informacinė sklaida – svarbi visuomenės sveikatos priežiūros specialistų funkcija. 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vykdantis visuomenės sveikatos stiprinimą ugdymo įstaigoje teikdamas sveikatinimo veiklų metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) turėtų įtraukti į sveikatinimo veiklas įtraukti ir PIN prevenciją bei aktyviai vykdyti informacijos apie PIN problematiką sklaidą  (mokyklos stenduose, renginiuose ir pan.) mokyklos bendruomenei, ir įgalinti jaunimą atpažinti PIN rizikas, mokytis jų vengti ir ugdyti sveikus skaitmeninius įgūdžius.

Internetas yra puiki erdvė vaikams ir paaugliams mokytis, kurti, pramogauti, tačiau kartas nuo karto jiems gali tekti joje susidurti su iššūkiais, kuriuos išspręsti gali būti nelengva.

Greta įvairių rizikų, tokių kaip e. patyčios, spaudimas dalyvauti sekstinge, raginimas žaloti save, pornografijos žiūrėjimas, rikiuojasi ir PIN, probleminis interneto naudojimas.

Taigi mokyti vaikus ir paauglius saugotis rizikų ir padėti jiems kurti sveiką santykį su technologijomis, ypač turint minty, koks įtraukus yra internetas – tampa ypač svarbiu uždaviniu tėvams ir globėjams. Jie gali atlydėti vaikus į skaitmeninį pasaulį, būti greta ir pasirengus padėti, kai vaikams tenka spręsti su juo susijusius iššūkius bei savo pavyzdžiu padėti kurti sveikus naudojimosi technologijomis įgūdžius bei įpročius, nes veiksmai reiškia daugiau, nei žodžiai. Suaugusiųjų naudojimosi išmaniosiomis technologijomis įpročiai tiesiogiai siejasi su tuo, kaip technologijomis naudosis jų vaikai.

• Sukurkime aiškias šeimos taisykles, kaip, kada ir kur bus naudojamasi technologijomis ir nuosekliai jų laikykimės. Tam galima naudoti taisyklių šabloną „Šeimos susitarimas“ (parengė Skaitmeninės etikos centras ir Paramos vaikams centras).
• Nuoširdžiai domėkimės vaiko ar paauglio veiklomis virtualioje erdvėje (žaidimuose, socialinėje medijoje), tikėtina, kad jam prireikus pagalbos (pvz., susidūrus su patyčiomis ar neapykantos kalba) jis drąsiau kreiptųsi į tėvus ar globėjus ir nebūtų linkęs neslėptų savo problemų.
• Ribokime vaikų ir paauglių laiką prie ekranų. Lietuvoje vykdyto mokslinio tyrimo „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, vadovaujamo Vilniaus universiteto profesorės dr. Romos Jusienės, rezultatai įkvėpė tyrėjų komandą parengti ne tik rekomenduojamų priemonių ekranų daromai žalai mažinti sąrašą, rekomendacijas asmens sveikatos specialistams, šeimos gydytojams, bet ir aiškias bei konkrečias rekomendacijas vaikams, paaugliams ir tėvams, jas rasite www.mediavaikai.lt, www.e-etika.lt.
• Skirkime daugiau laiko pokalbiams apie gyvenimą virtualioje erdvėje, vaikai pramogauja internete didelę savo gyvenimo laiko dalį, vien pramogoms rekomenduojamą laiko ribą viršija 53 proc. 6-10 m. ir 75 proc. 11-14 m. vaikų ir paauglių, kaip rodo aukščiau minimas tyrimas, taigi ir kalbėtis apie patirtis virtualioje erdvėje reiktų daugiau ir dažniau.
• Pasitikėkime savo gyvenimiška patirtimi, būtent jos dar stokoja augantys vaikai, nors jie gali itin greitai mokytis skaitmeninėje erdvėje. Žinojimas, kaip naršyti internete, nereiškia, kad vaikas žino, kaip elgtis nutikus vienai ar kitai kebliai situacijai. Vaikams ir paaugliams tebereikia, kad tėvai ir globėjai pamokytų juos kultūringo ir saugaus elgesio, etikos, pagarbos principų, kuriuos reikia taikyti virtualioje erdvėje.
• Praktikuokime sveikus skaitmeninius įgūdžius (žr. skyrių Sveiki skaitmeniniai įgūdžiai – kiekvienam), ir siekime nuoseklumo. 
• Žinokime, kur kreiptis pagalbos, susidūrus bet kokia grėsme internete (ar tai būtų tapatybės vagystė, patyčios, priekabiautojai, neapykantos kalba ar kt., žinokite, kur kreiptis pagalbos (žr. skyrių Informacijos ir pagalbos vietų sąrašas), supažindinkite su šiomis galimybėmis vaikus ir paauglius ir padrąsinkime juos, kad bet kokiam nemalonumui nutikus būtinai pasidalintų su mumis ir patikinkime, kad drauge mes išspręsime bet kokias problemas. 

Besidomintiems giliau

• Skaitmeninės etikos centras: www.e-etika.lt / Kitos organizacijos | Skaitmeninės etikos centras (e-etika.lt)
• Filmas The Social Dilemma
• Tyrimai apie ekranų poveikį: www.mediavaikai.lt

Įpraskime tai daryti: 

1. 1. Planuokime skaitmeninės detoksikacijos periodus – laiką be išmaniųjų technologijų ar be tam tikrų programėlių. Tai gali būti tam tikra valanda dienoje ar savaitėje, o galbūt visa diena. Jaunimą padrąsinkime tai padaryti sutarus su draugu ar drauge – tokį pratimą atlikti bus lengviau, o gal ir smagiau.
   2. Namuose nustatykime zonas ir laiką, kur ir kada nenaudojame išmaniųjų technologijų. 
   3. Valgykime be ekranų. Taip šeimos nariai galėtų skirti dėmesį vienas kitam ir kokybiškai leisti laiką. Rekomenduojama sutelkti dėmesį į maistą, jo kvapą, spalvas, skonį, kramtyti lėtai ir ilgiau nei įprastai, stebėti, kokios mintys tuo metu lanko, kokie jausmai kyla. Dėmesingas valgymas leidžia nepraleisti momento, kai tampame sotūs. Skirkite laiką sau ir valgantiems drauge.
   4. Išmaniuosius kraukime bendrose namų erdvėse. 
   5. Naudokimės tikru žadintuvu, ne telefone, taip liks mažiau priežasčių nuolat greta laikyti telefoną, į miegamąjį jo nesinešti. Vien telefono buvimas šalia kambaryje, net ir išjungto, gali turėti įtakos prastesnei miego kokybei ir trumpesnei trukmei.
   6. Atidėkime kuo ilgesniam laikui pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu. Pradėjus juo naudotis, atveriame programėlę po programėlės, įsijungia inercija, kurią gali būti sunku sustabdyti. Atidėdami pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu apsaugome ir ištęsiame turimą natūralią autonomiją, kai galime apgalvoti, kas mums šiandien svarbu bei ramiai suplanuoti dieną. 
   7. Suraskime telefonui „namus“. Kai paliekame telefoną ten, kur paskutinį sykį juo naudojomės, tai gali prisidėti prie švaistomo laiko ir bereikalingos blaškos. Kiekvienam savo įrenginiui paskirk atskirą oficialią vietą, kad jis ten gyventų ir neblaškytų mūsų reguliariai.  
   8. Naudokimės laikrodžiu ant rankos, ne telefone.
   9. Naudokime technologijas savistabai, kiek laiko ir kokioms veikloms praleidžiame prie ekranų. Kontroliuoti negalime to, ko nežinome ir nematuojame. Patikrinkime kiek kartų per dieną į rankas paimame telefoną (angl. Pic-up time) arba kiek laiko praleidžiame programėlėse (angl. Screen time). 
   10. Geros savijautos stebėjimui skirtų programėlių naudojimas gali padėti stiprinti savireguliaciją.
   11. Užtikrinkime kasdienį fizinį aktyvumą, bent valandą praleiskime lauke. 
   12. Žaiskime drauge su kitais. Žaidimai kartu su draugais ar šeimos nariais padaro juos socialiniu užsiėmimu.
   13. Venkime žydros ekrano šviesos vakare, bent vieną valandą iki miego, geriau – dvi. Ši šviesa trikdo melatonino gamybą, o jis reguliuojančio žmogaus paros ritmą ir nuotaikų svyravimą. Melatonino lygis organizme turi įtakos depresijai ir kitų psichikos negalavimų formavimuisi. Ekranų šviesa prieš miegą taip pat prailgina užmigimo periodą (*nuoroda į MEDIA VAIKAI tyrimą).
   14. Nuobodžiaukime – pamėginkime tai daryti nuolat. Kūrybiškumui reikalingas nuobodulys.
   15. Išjunkime skaitmeninius prietaisus (TV, kompiuteriai), kai jie nenaudojami.

Kaip Jūs perimate kontrolę ir valdote savo santykį su skaitmeninėmis technologijomis? Kokius įgūdžius praktikuojate? Pasidalinkite, papildysime sąrašą, lauksime laiškučio info@e-etika.lt.