Poreikis išplėsti skaitmeninio raštingumo sąvoką įtraukiant PIN aspektus
Skaitmeninis raštingumas viešajame diskurse yra plati ir įvairiai apibrėžiama sąvoka.
Jos ištakas galima sieti su Paul Gilster knyga „Skaitmeninis raštingumas“ (1997), kurioje autorius šį terminą aiškino kaip „gebėjimą suprasti ir naudoti informaciją įvairiais būdais (formatais), kokius tik kompiuteriai gali pasiūlyti”, pabrėždamas, kad skaitmeninis raštingumas yra „idėjų įsisavinimas, o ne klavišų paspaudimai“ (Pool, 1997). Vertinant tuometinio skaitmeninio išsivystymo lygį pasaulyje, toks apibrėžimas atitiko laikmečio poreikius.
Įprasta skaitmeninį raštingumą apibrėžti kaip „gebėjimą surasti, įvertinti, naudoti turinį, juo dalintis ir jį kurti, naudojantis informacinėmis technologijomis ir internetu“[2]. Toks apibrėžimas turi panašumų su sąvoka „elektroniniai įgūdžiai“ – tai gebėjimai, būtini norint naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) ir kurių reikia norint jas taikyti ir tobulinti [3].
Pasaulio ekonomikos forumo Europos šalių skaitmeninių įgūdžių apžvalgoje „Eurostat“ pagrindiniai skaitmeninio raštingumo įgūdžiai yra apibrėžiami kaip:
- Bendravimas ir bendradarbiavimas (susirašinėjimas el. laiškais bei naudojimasis socialiniais tinklais).
- Skaitmeninio turinio kūrimas (teksto apdorojimas ar skaičiuoklių programinės įrangos naudojimas, nuotraukų, vaizdo ar garso failų redagavimas).
- Saugos įgūdžiai, susiję su tokiais dalykais kaip prieigos prie profilio ar turinio socialinės žiniasklaidos svetainėse ribojimas ir interneto naršyklės nustatymų keitimas.
- Problemų sprendimo įgūdžiai apima apsipirkimą internetu, internetinę bankininkystę ir programinės įrangos ar programų diegimą (Eurostat).
IŠNAŠOS:
[2] Jungtinių valstijų Cornell universitetas, www.digitalliteracy.cornell.edu, 2015.
[3] https://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php?title=Glossary:E-skills
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose (EPTR) dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, minimi aštuoni svarbiausi gebėjimai, tarp jų – ir skaitmeninis raštingumas.
Laikoma, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įgūdžiai yra būtini norint gauti naudos iš žiniomis pagrįstos ekonomikos ir visuomenės bei prisidėti prie jos. Iki tol, kol jaunuoliai ES baigia privalomąjį išsilavinimą, dauguma jų nuolat naudojasi kompiuteriais ir internetu įvairiai veiklai. Šiame kontekste svarbu, kad jaunimas taptų įgalintais ir atsakingais skaitmeninių technologijų naudotojais, turinčiais atitinkamų skaitmeninių įgūdžių.
Jaunų žmonių nuo 16 iki 29 metų dalis, 2021 m. turėjusių pagrindinius arba aukštesnius skaitmeninius įgūdžius, svyruoja nuo 93 proc. Suomijoje, 92 proc. Maltoje, 89 proc. Kroatijoje ir 87 proc. Graikijoje. Nyderlanduose iki atitinkamai 49 proc. ir 46 proc. Bulgarijoje ir Rumunijoje. ES vidurkis siekia 71 proc.
Stiprius skaitmeninius įgūdžius įvaldžiusi visuomenė kuria stiprią skaitmeninę ekonomiką, kuri yra gyvybiškai svarbi inovacijoms, augimui, darbo vietų kūrimui, konkurencingumui. „Skaitmeninių technologijų plitimas daro didžiulį poveikį darbo rinkai ir įgūdžiams, kurių reikia ekonomikai ir visuomenei. Valstybės narės, įmonės, mokymo paslaugų teikėjai, Europos Komisija ir kitos organizacijos turi dirbti kartu, kad pašalintų skaitmeninių įgūdžių trūkumą“.
Pastaruoju metu stebimas dėmesio perkėlimas nuo mokymosi, kaip naudotis technologijomis, link mokymosi jomis naudotis taip, kad išliktume saugūs kibernetinėje erdvėje ir suvokiantys alternatyvius faktus. Skaitmeninis mąstymas apimtų gebėjimą identifikuoti netikras naujienas, dezinformaciją (Tinmaz, Lee, Ivanovici, Baber, 2022) (žr. skyrių Kritinis mąstymas).
Teigtina, kad šiuolaikiniame augančio kompleksiškumo kontekste, kai sunku būtų rasti gyvenimo ir veiklos sritį, kuri nebūtų susijusi su skaitmeninėmis technologijomis, būtų tikslinga dar labiau išplėsti skaitmeninio raštingumo sąvoką, apimant ir gebėjimą naudotis technologijomis sąmoningiau, vengiant įvairių skaitmeninių grėsmių, įskaitant turinčias įtakos psichikos bei fizinei sveikatai. Svarbu suprasti rizikas, susijusias su PIN, reikalingi įgūdžiai atpažinti požymius, kada skaitmeninių technologijų naudojimas gali sukelti fizinių ar psichikos sveikatos iššūkių (plačiau skyriuje PIN rizikos veiksniai ir PIN ir gretutiniai sutrikimai).
Tokios sampratos pasigendama EPTR dokumente, kur sąmoningumo aspektas paliečiamas tik užsimenant, kad „naudojant IKT būtinas kritiškas ir analitiškas požiūris į turimą informaciją ir atsakingas sąveikiųjų visuomenės informavimo priemonių naudojimas.“ O žmogaus sveikatos aspektas šiame svarbiame EPTR dokumente minimas vieną kartą – kaip socialiniai gebėjimai, kurie yra „susiję su asmenine ir socialine gerove, kas reikalauja suvokti, kaip užsitikrinti optimalią fizinę ir psichinę sveikatą, kuri būtų asmeninis, šeimos ir artimiausios socialinės aplinkos turtas, ir žinoti, kaip sveikas gyvenimo būdas galėtų padėti tai pasiekti“.
Kalbant apie asmens gebėjimus technologijomis naudotis sąmoningai, nekenkiant sau, vengiant PIN, rekomenduojame naudoti sąvoką skaitmeninis sąmoningumas.
Besidomintiems giliau
- https://www.sciencedirect.com/topics/social-sciences/digital-literacies.
- https://www.taotesting.com/blog/what-is-digital-literacy-and-how-can-it-be-assessed/.
- https://pressbooks.library.torontomu.ca/digcit/chapter/chapter-1/#:~:text=He%20said%20it%20is%20about,1
- https://www.sciencedirect.com/topics/social-sciences/digital-literacies.
- https://www.westernsydney.edu.au/studysmart/home/study_skills_guides/digital_literacy/what_is_digital_literacy.
- Critical digital literacy: https://www.researchgate.net/publication/271667436_Reconceptualising_
critical_digital_literacy https://www.teachthought.com/literacy/definition-digital-literacy/. - Literature_Review_Final_October_2017.pdf (publishing.service.gov.uk).
Pasauliui tampant vis išmanesniu ir patiriant ne vien teigiamą naudojimosi technologijomis poveikį, ypač psichikos ir fizinei sveikatai, vis dažniau girdimos sąvokos „skaitmeninė gerovė“, „skaitmeninė sveikata“, „skaitmeninis sąmoningumas“, „skaitmeninė higiena“ (angl. Digital wellness, digital well-being).
Šios sąvokos – apie gebėjimą išmaniosiomis technologijomis naudotis taip, kad jos padėtų išlaikyti, o ne grėstų sugriauti sveiką gyvenimo būdą ar produktyvumą ir dėmesingumą darbe arba asmeniniame gyvenime, t. y. apie įgūdžius naudotis technologijomis išvengiant arba mažinant neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, savijautai ir santykiams su aplinkiniais. Išmaniuosiuose įrenginiuose esanti funkcija „Skaitmeninė gerovė“ padeda stebėti, kiek ir kokiose programose būta, nustatyti laiko limitus atskiroms mobiliosioms programoms, „nutildyti“ pranešimus ar atidėti jų parodymo momentą.
„Skaitmeninės gerovės“ funkciją diegti ir populiarinti pradėjo „Google“, 2018 m. pareiškusi susirūpinimą tuo, kiek daug laiko žmonės praleidžia prie ekranų. Organizacija tuomet paskelbė „skaitmeninės gerovės iniciatyvą“, kurios tikslas – sumažinti laiką prie išmaniųjų įrenginių. 2019 m. paskelbta, kad visi originalios įrangos gamintojai, naudojantys „Google“ išmaniesiems sukurtą „Android“ operacinę sistemą, privalo įdiegti ir skaitmeninės gerovės su „tėvų kontrole“ funkcija (gali naudoti „Google“ skaitmeninės gerovės programą arba sukurti savo). Būtina sąlyga: šios galimybės funkcijų pasirinkimuose turi būti gerai matomos.
„Skaitmeninės gerovės“ funkcijas ir įrankius 2018 m. pristatė ir kompanija „Apple“, siekdama padėti sumažinti ir padaryti kokybiškesnį interneto naudotojų prie ekrano praleidžiamą laiką. „Apple“ pasiūlė sumuoti, kiek laiko praleidžiama naudojantis kiekviena programėle, kiek pranešimų gaunama, kaip dažnai į rankas paimamas telefonas, kaip naudotojo įpročiai atrodo lyginant juos su kitų naudotojų įpročiais ir pan.
Taigi, skaitmeninės gerovės sąvoka apima:
-
- sąmoningą technologijų naudojimą,
- sveiką santykį ir balansą naudojant technologijas,
- patogumo, saugumo, pasitenkinimo lygį, naudojantis skaitmeninėmis technologijomis,
- pagalbą įvertinant savo technologijų naudojimo intensyvumą,
- technologijų įtakos žmogaus psichikos ir fizinei sveikatai suvokimą.
Besidomintiems giliau:
Siekdama padėti Europos piliečiams kuo geriau pasinaudoti skaitmenine transformacija, 2022 m. sausio 26 d. Europos Komisija pasiūlė tarpinstitucinį dokumentą dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų. Pareiškime išdėstytos skaitmeninės teisės ir principai papildys esamas teises, susijusias su duomenų apsauga bei privatumo teisės aktais.
Tai bus ir piliečiams skirta jų skaitmeninių teisių orientacinė sistema, ir gairės ES narėms, ir su naujomis technologijomis dirbančioms įmonėms. Dokumente išskiriama:
- Orientavimasis į žmogų. Skaitmeninės transformacijos dėmesio centre – žmonės ir jų teisės. Skaitmeninės technologijos turėtų padėti apsaugoti žmonių teises, remti demokratiją ir užtikrinti atsakingus ir saugius visų skaitmeninės srities veikėjų veiksmus. Šias vertybes ES propaguoja visame pasaulyje.
- Solidarumas ir įtrauktis. Technologijos turi ne skaidyti, o vienyti žmones. Visi turi turėti galimybę naudotis internetu ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, įgyti skaitmeninių įgūdžių ir turėti sąžiningas darbo sąlygas.
- Pasirinkimo laisvė. Žmonės turi turėti galimybę veikti sąžiningoje interneto aplinkoje, būti apsaugoti nuo neteisėto ir žalingo turinio ir turėti galių, sąveikaudami su naujomis ar besivystančiomis technologijomis, pvz., dirbtiniu intelektu.
- Dalyvavimas. Piliečiai turi turėti galimybę visais lygmenimis dalyvauti demokratiniame procese ir kontroliuoti savo duomenis.
- Sauga ir saugumas (angl. Safety and security). Skaitmeninė aplinka turėtų būti saugi ir patikima. Turi būti įgalinti ir apsaugoti visi naudotojai – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių.
- Tvarumas. Skaitmeniniai prietaisai turėtų padėti siekti tvarumo ir pereiti prie žaliosios ekonomikos. Žmonės turi žinoti apie savo prietaisų poveikį aplinkai ir energijos suvartojimą.
Europos Parlamentas skelbia: „ES padeda stiprinti Europos skaitmeninį pajėgumą ir suteikia naujas galimybes verslui ir vartotojams, saugodama pagrindines teises“. Galima kelti klausimą, kaip užtikrinamos vaikų teises – kiekvieno vaiko teisę į saugią aplinką tais atvejais, kai vaikai prie ekrano leidžia neribotą laiką. Nepriežiūra – tai smurtas prieš vaiką, „vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas“. „Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą”.
Tam suvienyti pajėgas turi ne tik institucijos, kurdamos politikas ar prevencines programas, nevyriausybinės organizacijos, edukuodamos ir šviesdamos visuomenę, bet ir IRT verslo organizacijos, veikdamos atsakingai, įtraukdamos į naujų produktų kūrimo ir vertinimo procesą ir žmogaus teisių specialistus, ir psichologus.
Besidomintiems giliau
- https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/europe-fit-digital-age/europes-digital-decade-digital-targets-2030_lt
- https://www.digitalcitizenship.net/nine-elements.html
- Informacinių ir ryšių technologijų įgūdžiai Lietuvoje Situacijos apžvalga, 2020: https://strata.gov.lt/images/tyrimai/2020-metai/zmogiskojo-kapitalo-politika/20201215-IRT-igudziai-lietuvoje.pdf
- Documents describing existing good practices around digital wellbeing issues: https://www.digital-wellbeing.eu/?
fbclid=IwAR0dmgQoqpeABFLl3gmP9gjhqdeUyKnCQNOoKf4ppSaJnzAYg_UH3iO54G8 - WHO releases first guideline on digital health interventions, 2019, https://www.who.int/news/item
/17-04-2019-who-releases-first-guideline-on-digital-health-interventions
Skaitmenizacija ir jos iššūkiai tarpusavyje susieja daug skirtingų sričių, tad ir skaitmeninių klausimų politikos įgyvendinimas bei jos spartaus augimo iššūkių sprendimas turi vykti įsitraukiant ir dalyvaujant įvairioms suinteresuotosioms šalims. Svarbiausios suinteresuotųjų šalių sritys:
- Politikos kūrimas, teisinės bazės pritaikymas,
- Technologijų plėtra, infrastruktūros kūrimas, programinės įrangos tiekimas,
- Skaitmeninio raštingumo ugdymas – su IRT susiję mokymai,
- Visuomenės informavimas apie skaitmeninės įtraukties naudą, vertę.
Įvairios nacionalinės ir vietos valdžios institucijos dalyvauja daugelyje šių aspektų, teikdamos infrastruktūrą, kurdamos skaitmeninių įgūdžių tobulinimo įrankius, informuodamos, motyvuodamos naudotis internetinėmis vyriausybės paslaugomis ir kurdamos interneto prieigos taškus viešosiose bibliotekose, bendruomenių centruose ir mokyklose.
Neabejotinai, atsižvelgiant į jau esamų tyrimų duomenis, greta skaitmenizacijos tikslų privalo rastis ir skaitmeninės higienos ugdymas, kaip prevencinė priemonė kiekvienam pasirūpinti savo fizine ir psichikos sveikata išmaniųjų technologijų amžiuje – kad jos talkintų žmogui kasdienybėje, o ne vestų prie sveikatos problemų.
Ir skaitmenizaciją skatinančios institucijos, ir IRT atstovaujantis verslas (tiekiantis ryšio paslaugas bei įrangą) yra atsakingas už skaitmeninio sąmoningumo didinimą. Nesiimant atsakomybės, keltinas klausimas apie kaštus, visuomenės patiriamus dėl PIN problemų bei atsakomybės už juos prisiėmimo.
IRT verslas turėtų užtikrinti visas įmanomas vaikų laiko ir turinio kontrolės bei saugumo priemones: įgalinti jų veikimą, imtis aktyvių veiksmų edukuojant visuomenę apie tokių priemonių egzistavimą, svarbą ir būtinybę jomis naudoti bei kurti ir gaminti asmens saugumą ir savikontrolę įrenginiuose didinančius sprendimus. Greta globalios skaitmenizacijos tikslo privalo būti keliamas globalus sąmoningo naudojimosi technologijomis tikslas.
Atitinkamai, skaitmeninių technologijų poveikio bei PIN stebėjimas, poveikio atpažinimas turi užimti deramą vietą asmens sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bei ugdymo įstaigų personalo kompetencijose. Šiuo tikslu pasitarnaus ir ši metodinė medžiaga bei joje pateikiami pagalbos algoritmai.
Skaitmeninės technologijos – integrali šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo dalis. Jaunoji karta, kuri itin lengvai ir paprastai įvaldo technologijas, vadinama N-Gen (N – net), D-Gen (D – digital), i-Gen (visą paauglystę praleidę su išmaniaisiais).
Amerikiečių rašytojas ir švietėjas Mark Prensky šią kartą yra pavadinęs „skaitmeniniais čiabuviais“ (angl. Digital Natives), o vyresnio amžiaus žmones – akcento neatsikratančiais „skaitmeniniais imigrantais“. Šie metaforiški pavadinimai buvo pasiūlyti dar 2001 m., tačiau diskusijas tebekelia iki šiol. Ir tai yra geroji šios situacijos pusė, nes ir apie būtinybę mažinti atotrūkį tarp kartų, ir apie nuolatinį skaitmeninių įgūdžių ugdymą turime kalbėti dar dažniau ir daugiau, juolab kad sveikas balansas tarp virtualaus ir realaus pasaulio yra rimtas iššūkis įvairaus amžiaus žmonėms.
Technologijos ir internetas keičia mūsų gyvenimus dažniausiai į gera, visgi, negalime ignoruoti realių grėsmių, su kuriomis žmonės internete susiduria kiekvieną dieną. Svarbu žinoti, kaip išvengti grėsmių pažeidžiamiausioms grupėms, tarp kurių – vaikai ir jaunimas.
Tėvų, mokytojų, moksleivių patirtys ir juos neraminantys klausimai
Surinkta Skaitmeninės etikos centro paskaitų metu.
Mokytojai, dalindamiesi, kas neramina, kalbant apie skaitmeninį pasaulį ir moksleivius, rašo (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Patyčios soc. tinkluose, su tuo susijusių konfliktinių situacijų sprendimas;
- Saugumas, melagienos, viešinimas savo asmeninės informacijos, pasitikėjimas „internetiniais“ draugais ir kultūros stoka komentuojant kitų įrašus;
- Moksleivių įžeidžiančios žinutės, paveikslėliai, skirti draugams;
- Kaip sureguliuoti tinkamą laiką naudojant įvairias technologijas;
- Domina, kokios dabar yra technologijos, ribojančios vaikų prieigą prie nepageidaujamų internetinių svetainių ir pan.;
- Kaip atpažinti netinkamą turinį? Kuo tas turinys netinkamas? Kaip atpažinti sukčiavimą?
- Kaip padėti mokiniams susitvarkyti su priklausomybe nuo ilgalaikio žaidimo internetinius žaidimus?
- Kaip padėti moksleiviams suprasti (jiems papasakoti), kodėl reikalingas laiko prie ekranų ribojimas?
- Kaip įtikinti tėvus nenaudoti interneto / kompiuterio laiko kaip bausmės ar apdovanojimo už mokslo pasiekimus?
- Tėvų požiūris į informacines technologijas, nesigilinimas į tai, ką jų vaikai veikia internete, ar žaidžia tinkamus vaiko amžiui kompiuterinius ir mobiliuosius žaidimus;
- Kodėl norint paleisti vaikams skirtą turinį tiek daug netinkamos reklamos?
- Kaip motyvuoti veiklai ne ekrane?
Tėvų / globėjų paklausus, kas juos labiausiai neramina, kai galvoja apie vaikus ir technologijas – atsako taip (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Vaikas su tech būna per daug laiko, nuo to kenčia mokymasis, sveikata, bendravimas
- Neramu dėl regos ir nervų sistemos sutrikimų, paliepus išjungti, atsikalbinėja, įvairiais būdais bando tęsti žaidimą;
- Gauna nesaugią informaciją, dalinasi asmenine informacija;
- Neramu, kad per daug naudodamiesi technologijomis, nepamatys / nepatirs daugelio kitų gražių dalykų: gamtos, gyvo bendravimo, kūrybinių idėjų įgyvendinimo;
- Neramu, kad taps priklausomi;
- Neleistinas turinys necenzūravimas video įvairiose svetainėse;
- Nesinori kasdien pyktis dėl to, noriu, kad ir pats vaikas suprastų žalą ir ugdytų valią;
- Blogiausiai jaučiuosi tame, kad esu blogas pavyzdys.
Mokytojų patarimai kitiems, susiduriantiems su iššūkiais, auginant vaikus skaitmeniniame amžiuje: Ką iš savo patirties galėtumėte pasakyti ar patarti tėvams, mokytojams, susiduriantiems su iššūkiais, auginant vaikus skaitmeniniame amžiuje? (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Pradėti skaitmeninį auklėjimą nuo telefono paėmimo į rankas pirmą kartą;
- Susitarti, nustatyti taisykles, riboti laiką, veiklos ir užimtumo, apsišarvuoti kantrybe, domėtis ir bendrauti su savo vaikais, nuoširdus pokalbis paaiškinant vaikui ar paaugliui – daug kartų veiksmingesnis būdas nei draudimas;
- Riboti kompiuterio ar telefono naudojimą;
- Nelaikyti interneto patikima aukle, domėtis, ką vaikai veikia internete;
- Atvirai kalbėtis su vaiku ir nepalikti jo vieno laukiniuose vakaruose (skaitmeninėje erdvėje);
- Daug kalbėtis ir kuo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime;
- Kalbėtis kalbėtis ir kalbėtis, parodyti, kad mums tai svarbu ir įdomu;
- Sugalvoti veiklas prie ekrano;
- Patiems nusistatyti interneto ribojimo laiką, įsidiegti programėles, kurios rodytų.
Ir „skaitmeninius čiabuvius“ ir „skaitmeninius imigrantus“ neramina tie patys klausimai – kaip susikalbėti, kaip nesusvetimėti ir nepamiršti realaus pasaulio pareigų ir džiaugsmų, kai virtualus pasaulis toks įtraukus, kaip jame apsaugoti save nuo nepageidaujamo turinio ir poveikio.
Vaikų ir jaunimo patarimai jaunesnėms kartoms
Vaikai ir jaunimas, pakviesti pasidalinti patarimais jaunesnėms kartoms, kad šių patirtys internete būtų geros, dalija išmintingus patarimus (keletas pavyzdžių, kalba netaisyta):
- Nesikurk socialinių tinklų, nieko neprarasi;
- Nemanyk, kad nesinaudoti telefonu yra nekietai, tai stiprumo požymis;
- Uždėti tėvams „Family Link“mode ir kontroliuot laiką prie ekrano;
- Stebėti savo žodžių efektą ir prisiimti atsakomybę;
- Nepradėkite naudotis technologijomis nuo pat mažens, pasidžiaukit vaikyste ir neįsivelkit į socialinius tinklus per anksti;
- Visada perskaityti, ką pasirašai.
Skaitmeninės etikos centro atliktos daugiau nei 300-tų 13-17 metų jaunuolių apklausos rodo, jog beveik pusė (44 proc.) paauglių jaučiasi „perdozuojantys“ interneto kartą per savaitę ir dažniau, kas penktas moksleivis jaučiasi „perdozuojąs“ interneto kartą per dieną ir dažniau.
- Avataras – išgalvota asmenybė, kurią žmogus naudoja virtualioje erdvėje (internete) bendraudamas su kitais. Tai gali būti asmens pasirinktas paveikslėlis, žaidėjo veikėjas kompiuteriniame žaidime.
- Dezinformacija – tai informacija, sąmoningai klastojama siekiant apgauti, suklaidinti, padaryti žalos ir / arba gauti naudos, norint daryti įtaką tam tikroms žmonių grupėms.
- Hashtagas / grotažymė (taip pat gali būti: saitažodis, grotelinė žymė, grotaženklis) – socialiniuose tinkluose naudojamas pasvirusių grotelių simbolis # prieš žodį. Tai leidžia sekti tam tikrą temą ar įvykius visame pasaulyje, nes paspaudus ant grotažyme pažymėto žodžio (pvz., #avataras), išsyk patenkame į automatiškai suformuotą teminę kategoriją, kurioje bus visi interneto įrašai, jei tik kas nors juos pažymėjo ta pačia grotažyme.
- Heiteris – tai viskuo nepatenkita, nuolat kitus komentarais internete kritikuojanti (anonimiškai arba ne) asmenybė.
- Keršto pornografija (angl. Porn revenge) – pornografinės medžiagos, susijusios su seksualinio turinio nuotraukomis arba vaizdo įrašais, platinimu internete be partnerio, -ės sutikimo. Dažnai tai daro buvę partneriai, kurie atvaizdus arba vaizdo įrašus gavo ankstesnių santykių metu. Keršto pornografijos tikslas yra viešai užtraukti gėdą, pažeminti auką taip keršijant dėl nutrauktų santykių.
- Klikbaitinė antraštė – emocinga, kartais melaginga, dažniausiai itin įtraukianti antraštė, skatinanti paspausti ant jos, tačiau tą padarius paaiškėja, kad turinys kalba apie kažką kita arba antraštė tiesiog buvo netiksli, klaidino.
- Memai – paveikslėliai, kilę iš karikatūrų ar vadinamųjų virusinių (liet. pličiųjų vaizdo įrašų) vaizdelių, turintys juos lydinčią frazę, kuri atliepia su vaizdu susijusius scenarijus arba ką nors, kas siejasi su bet kuriomis svarbiomis socialinėmis, ekonominėmis ar politinėmis naujienomis.
- Sekstingas (angl. Sexting, žodžių „sex“ ir „texting“ junginys). Sekstingas – atvirai seksualaus turinio žinučių, apnuogintų ar nuogų kūnų nuotraukų, video siuntimas ar gavimas naudojantis bet kokiomis skaitmeninėmis technologijomis. Jaunimas šio žodžio reikšmę žino, tačiau tarpusavyje dažniau naudoja žodį „nude“. Turinys dažniausiai būna sukurtas ir skirtas tam tikram žmogui, kuriuo pasitikima, tačiau nutinka ir taip, kad minėtu turiniu be leidimo pasidalinama plačiau. Dažnai sekstingas siejamas su paaugliais, tačiau kartais taip nutinka ir neįžengusiems į paauglystę vaikams.
- Seksualinis priekabiavimas – nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką. Įvairių tyrimų duomenimis, seksualinis priekabiavimas paliečia iki 80 proc. moterų ir iki 40 proc. vyrų. Pravartu paskaityti: https://lygybe.lt/data/public/uploads/2022/11/atmintine_seksualinio-priekabiavimo-prevencija-mokykloje.pdf Seksualinis priekabiavimas internete vadinamas kibernetiniu seksualiniu priekabiavimu (angl. Cyberharassment). Toks priekabiavimas gali pasireikšti įvairiais būdais – pradedant nepriimtinu, nepageidautu akivaizdžiai seksualios potekstės elgesiu (pvz., seksualiniais pasiūlymais, seksualinio pobūdžio, vulgarių žinučių, pornografijos, erotikos vaizdų siuntinėjimu), baigiant subtilesniais, tačiau vis tiek žeidžiančiais ar žeminančiais veiksmais (seksistiniais „juokeliais“, komentarais apie išvaizdą ar kūno formas). Seksualinis priekabiavimas tampa persekiojimu, jei auka nuolat nepaliekama ramybėje, yra bauginama, gąsdinama, šantažuojama.
- Skaitmeninė medija – tai video, audio, programinė įranga ar kitas turinys, kuris yra sukurtas, pakeistas, patalpintas, saugomas arba pasiektas skaitmeniniu formatu, skaitmeniniu būdu duomenis koduojant ir dekoduojant. https://www.dictionary.com/browse/digital-media. Socialiniai tinklai yra iš pavienių individų, jų grupių, organizacijų sudarytos socialinių ryšių sistemos. Asmens savęs siejimą su tam tikra geografine vieta 21 a. pradžioje keičia tinklaveikos individualizmas, t. y. asmuo sieja save su tam tikru socialiniu tinklu (dažniausiai virtualioje erdvėje). Socialinis tinklas internete – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė), vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę. Tarp didžiausių socialinių tinklų svetainių yra Facebook, LinkedIn, Google+.
- Skaitmeninis pėdsakas – tai žymės, duomenys, liekantys pabuvus internete, informacija apie tam tikrą žmogų, kuri internete lieka po bet kokios asmens veiklos skaitmeninėje erdvėje.
- Socialinė medija – tai platforma (tinklalapis ar programa), įgalinanti asmenis kurti skaitmeninį turinį, juo dalintis ir megzti socialinius ryšius. Socialinių tinklų funkcija – visiems prieinamas greitas, paprastas ir patogus būdas bendrauti, keistis informacija, nuomonėmis. Socialinių medijų ryškiausi ir jas nuo kitų medijų skiriantys požymiai: didelis interaktyvumas (bendravimas, turinio kūrimas, dalijimasis, aplinkos individualizavimas), asmens tapatybės formavimas (galimybė susikurti individualią paskyrą, formuoti savo įvaizdį) ir galimybė dalintis turiniu ir jungtis į įvairias socialines grupes. Socialinių medijų formų pavyzdžiai: socialinių tinklų svetainės (Facebook , LinkedIn), video dalijimosi tinklai (Vimeo, Youtube), forumai (Yahoo Answers, Reddit), susirašinėjimo programėlės (WhatsApp, Messenger, SnapChat, WeChat, Skype)
- Trolis – nuo žodžio trolinimas, iš angl. to troll kilęs žodis, reiškia veiksmą, kada asmuo, vadinamasis trolis, specialiai provokuoja kito asmens ar grupės reakciją, pyktį, siekiant nukreipti dėmesį, sukelti sąmyšį, erzinti ir pan.). Internete troliai skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, dažniausiai prisijungę prie kokios nors susiformavusios bendruomenės, pvz., naujienų grupės ir siekdami išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocinę reakciją bei nutraukti įprastinę diskusiją bendruomenei svarbia tema ir / arba pasukti ją kita kryptimi. Trolis (internete) – Vikipedija (wikipedia.org).
- Vloginimas – vaizdo tinklaraščių kūrimas: vaizdo įrašų filmavimas, montavimas ir skelbimas socialiniuose tinkluose. Šiuo tikslu dažniausiai naudojama interneto platforma – „Youtube“. „Vlogeris“ turi savo kanalą, čia skelbia savo įrašus, jo sekėjai gali šį kanalą prenumeruoti, sekti bei komentuoti, bendrauti su kitais sekėjais. „YouTube“ savo turinį skelbiantys žmonės vadinami „youtuber‘iais“. Gausybę sekėjų turintys „vlogeriai“ dažnai yra paauglių autoritetai, darantys įtaką savo sekėjų nuomonei, pasirinkimams – ką valgyti ar gerti, kaip rengtis, atrodyti, ką žiūrėti. Jie vadinami „influenceriais“, lietuviškai – įtakdariais, nuomonės formuotojais. Populiarūs „vlogeriai“ iš „vloginimo“ uždirba reklamuodami įvarais prekes, paslaugas ar pan.
Parašykite mums info@e-etika.lt, jei turėtume paminėti papildomą punktą ar svarbią informaciją – įtrauksime į sąrašą.
Besidomintiems giliau:
- Social media glossary, https://www.unil.ch/socialmedia/files/live/sites/socialmedia/files/shared/social-media-glossary.pdf
- The A to Z glossary of common social media terms, https://www.ncra.org/docs/default-source/uploadedfiles/resources/glossary-of-common-social-media-terms.pdf?sfvrsn=3c763bd4_2
- 2020 SOCIAL MEDIA AND ITS INFLUENCE ON VOCABULARY AND LANGUAGE LEARNING: A CASE STUDY, https://www.researchgate.net/publication/345423293_SOCIAL_MEDIA_AND_ITS_INFLUENCE_ON_VOCABULARY_AND_LANGUAGE_LEARNING_A_CASE_STUDY
- Complete and up-to-date gaming terminology, https://ehlion.com/magazine/gaming-terminology/
- https://webopedia.com