Iki 2 metų amžiaus vaikams apskritai nerekomenduojama žiūrėti TV ar naudotis įvairiais IT prietaisais. Vienintelė vaikams iki dvejų metų amžiaus leidžiama veikla yra bendravimas internete vaizdo pagalba su artimaisiais, jeigu jie yra išvykę ar dėl kitų rimtų priežasčių negali bendrauti su mažyliu gyvai. 

Dvejų-penkerių metų amžiaus vaikai neturėtų būti prie ekranų daugiau kaip vieną valandą (AAP Council on Communications and Media, 2016; APA Recommendations, 2020; Stracker et al., 2018; Twenge & Campbell, 2018).

Lietuvoje atlikto didelės apimties ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimo duomenimis (Jusienė et al., 2019), tokio amžiaus vaikų buvimas prie ekranų iki pusvalandžio per dieną nesusijęs su psichikos ar fizinės sveikatos problemomis. Maži vaikai, prie ekranų nebūnantys visiškai ir būnantys iki pusvalandžio, nesiskiria emocine sveikata ar elgesiu (Jusienė et al., 2019; Przbylski & Weinstein, 2017; Twenge & Campbell, 2018). 

Kuo ilgiau prie ekranų – tuo didesnė PIN tikimybė

Kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų naudojimasis internetu faktiškai beveik netyrinėjamas, nors 2017-2018 m. atliktų tyrimų duomenimis, internetu naudojosi 45 proc. pusantrų-penkerių metų amžiaus Lietuvos vaikų (Jusienė et al., 2018). Tikėtina, jog šiuo metu, ypač po pandemijos nulemtos visuotinės būtinybės daugybę veiklų pakeisti virtualiomis, minėtas procentas būtų dar didesnis. Populiariausia tokio amžiaus vaikų veikla internete yra filmukų žiūrėjimas, ją vejasi internetiniai žaidimai ir edukacinio pobūdžio programėlės. 

Apie PIN ankstyvoje vaikystėje dar nė nekalbama – gal be reikalo? Tiriant pradinio mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių PIN nuolat randama, kad vaikų PIN siejasi su bendru ekranų laiku, t. y.  naudojimosi trukme įvairiais ekranus turinčiais išmaniaisiais prietaisais (Jusienė et al., 2021; Jusienė, Laurinaitytė, Pakalniškienė, 2020). Taigi, kuo ilgiau vaikai nuo mažens būna prie ekranų, tuo didesnė tikimybė, jog jų naudojimasis internetu irgi taps probleminis. 

Pradiniame mokykliniame amžiuje itin išauga savarankiškas vaikų naudojimasis internetu tuo metu, kai tėvai jų neprižiūri. Be to, žymiai padidėja ir skaičius vaikų, turinčių asmeninius išmaniuosius įrenginius su galimybe naudotis internetu. Taigi, šio amžiaus vaikams didėja ir PIN rizika. 

2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, pradinio mokyklinio amžiaus vaikai naudodamiesi internetu vidutiniškai leido daugiau nei valandą per dieną (individuali trukmė varijavo nuo keliolikos minučių iki septynių valandų): pačių vaikų teigimu – 70,3 min., jų tėvų teigimu – 78,5 min. (Jusienė, Laurinaitytė, Pakalniškienė, 2020). Po vienerių metų tų pačių vaikų naudojimosi internetu trukmė, pačių vaikų teigimu, padidėjo vidutiniškai iki 76,4 min. ir 88,4 min. – jų tėvų teigimu. Toks internete leidžiamo laiko didėjimas yra įprastai stebimas ir kituose tyrimuose: jis pasiekia „piką“ ir stabilizuojasi paauglystėje. 

Jau pradiniame mokykliniame amžiuje, remiantis įvairių tyrimų rezultatais, galima pastebėti svarbiausius tris „banginius“, ant kurių laikosi PIN: 

1. Individualios vaiko savybės (mažesnė savireguliacija, impulsyvumas), taip pat buvimas berniuku (Bergman, Hutner, 2011; Jusienė et al., 2020; Pakalniškienė et al., 2021).
2. Vaiko artimiausia aplinka, ypač nepalankūs arba nenuoseklūs (chaotiški, konfliktiški, besikeičiantys) santykiai (ar bendrai jų trūkumas) su tėvais, taisyklių nebuvimas (Jusienė et al., 2020), be to, patiriamos įtampos, nesėkmės mokykloje ar netinkamas (prastas, neatitinkantis vaiko amžiaus) ugdymas (Bergman, Hutner, 2011).
3. Interneto pasiekiamumas, ypač galimybė jungtis, kada tik nori, asmeninio įrenginio turėjimas (Dhir et al., 2016; McDool et al., 2020; Wu et al., 2020). 

Kuo daugiau laiko ir galimybių vaikui internete, tuo – vienareikšmiai – didesnė PIN rizika. Tiesa, naudojimosi internetu trukmė savaime nėra PIN kriterijus, tačiau naudojimosi intensyvumas bei dažnumas visuomet siejamas su priklausomybės rizika (Kalmus et al., 2014). 

Dar svarbiau, ypač kai kurių tyrėjų nuomone, yra veiklos internete (Blinka et al., 2015; Ciarrochi et al., 2016; Faltýnková et al., 2020; Gamito et al., 2016; Männikkö et al., 2017). 

Jau pradiniame mokykliniame amžiuje akivaizdu, kad ne mokymosi, o laisvalaikio ir pramogų veiklos didina PIN (Jusienė et al., 2021). Žaidimai internete, naršymas ieškant informacijos apie daiktus ar prekes, neretai ir kitos įtraukios veiklos, kelia didžiausią riziką, jog mokyklinio amžiaus vaikai internetu naudosis pernelyg ilgai, nepaliaujamai (Blinka et al., 2014; Gamito et al., 2016; Jusienė et al., 2021). 

Dažniausiai būtent berniukams PIN rizika didesnė (nors yra tam prieštaraujančių tyrimų, pvz., Vink et al., 2015), be to, jie daugiau žaidžia vaizdo žaidimus, tačiau mergaitės dažniau laiką leidžia naršydamos socialiniuose tinkluose ar žiūrėdamos serialus ir būtent joms šios veiklos yra įtraukesnės. Šie duomenys skatina atkreipti daugiau dėmesio į skirtingas PIN rizikas mergaitėms ir berniukams, vėliau – merginoms ir vaikinams. 

Tėvai jaunesniame mokykliniame amžiuje vis dar atlieka labai svarbų vaidmenį, tai patvirtina ir tyrimų rezultatai: mažesniu PIN pasižymi vaikai, kurių tėvai emociškai šiltesni, palaikantys ir nuoseklesni santykiuose su vaikais (Jusienė et al., 2020; Miltuze et al., 2021). Minėti tyrimai rodo ir tai, kad šio amžiaus vaikams  vis dar reikšmingas ir tėvų elgesys bei išsilavinimas: pačių tėvų leidžiamas laikas internete, namuose taikomos taisyklės dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo bei tėvų išsilavinimo lygis prognozuoja pradinio mokyklinio amžiaus vaikų interneto naudojimo trukmę (Jusienė, 2021). 

Taigi tėvų švietimas yra svarbus pradinio mokyklinio amžiaus vaikų PIN prevencijai, o į vaiko-tėvų santykius nukreiptos intervencijos gali būti itin veiksmingos. Labai svarbu pasirūpinti ir tinkama vaiko aplinka – sudarančia galimybes išbandyti savo gebėjimus, patirti nuotykius ir atradimų džiaugsmą, patirti pamatuotus iššūkius ir gauti teigiamus vertinimus realioje, o ne (tik) virtualioje aplinkoje (Bergman, Hunter, 2011). 

Paauglystė pasižymi didžiuliais psichosocialinės ir fiziologinės raidos iššūkiais, kurie kelia daug įtampos, nežinomybės, nepasitenkinimo ne tik patiems paaugliams, bet neretai ir aplinkiniams. Todėl itin „patogu“ slėptis ar nusiraminimo ieškoti virtualioje erdvėje, be to, kuriant ir (ar) kitiems atskleidžiant tik virtualųjį „aš“. Jau iš ankstesnės patirties atsineštas nepalankių aplinkybių bei individualių savybių bagažas tik dar labiau komplikuoja situaciją. 

Per pastaruosius porą dešimtmečių atlikta gausybė mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvauja paaugliai (11-18 metų), atskleidžiančių vienareikšmes PIN sąsajas su maža savigarba, polinkiu save nuvertinti, nuotaikos ir nerimo sutrikimais ar bendru nerimastingumu, depresiškumu (Babic et al., 2017; Ciarrochi et al., 2016; Kuss et al., 2014; Männikkö et al., 2017). Vaikystėje ir paauglystėje stebimi ryšiai yra abipusiai: emocijų ar elgesio problemos didina PIN, o PIN ar pernelyg stiprus įsitraukimas ilgainiui lemia dar didesnius sunkumus, ypač prastesnę emocijų reguliaciją (Donald et al., 2020). 

Įsitraukimas į veiklas internete vaikystėje ir ypač paauglystėje itin sumažina kitas svarbias raidai ir sveikatai veiklas: fizinį aktyvumą, saviraišką per kūrybą, įsitraukimą į neformaliojo ugdymo veiklas. Ypač neigiamą poveikį šiuo požiūriu turi socialinės medijos (McDool, 2020). 

Verta atkreipti dėmesį, jog jau ankstyvoje vaikystėje bendras ekranų laikas, o vėliau naudojimasis internetu siejamas ne tik su psichikos sveikata (tiksliau – jos problemomis), bet ir su fizine sveikata. Būtent perteklinis ekranų laikas siejamas su vaikų viršsvoriu, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinamojo trakto sutrikimais, galvos skausmais bei daugybe kitų somatinių simptomų ar negalavimų (Jusienė ir kt., 2019). 

PIN taip pat siejamas su sveikatos problemomis ir įvairiais valgymo sutrikimais. Tiesioginis ryšys su svoriu randamas nebūtinai, nes paaugliams PIN sietinas ir su nervine anoreksija ar bulimija, kas „veda“ link liesumo, ir su persivalgymu bei sėslumu, kas „veda“ link nutukimo. Neabejotinas ryšys randamas su nesveika mityba (vadinamojo šlamštinio, t. y. menkaverčio ir kaloringo maisto, vartojimu) bei nepakankamu fiziniu aktyvumu, per maža buvimo gryname ore trukme. 

Neneigiama, kad internetas teikia ir naudos, pvz., naudodamiesi juo, turime galimybę mokytis ir bendrauti nuotoliu, ieškoti informacijos, žaidžiant tam tikrus žaidimus – ugdytis gebėjimus ir pan. Būtinybė pereiti prie nuotolinio ugdymo COVID-19 pandemijos metu parodė, kad žalingos vaikų emocinei sveikatai buvo tik tam tikros laisvalaikio leidimo veiklos internete (pertekliniai vaizdo žaidimai, pasyvi vaizdo medžiagos peržiūra socialiniuose tinkluose, ir pan.), bet ne mokymuisi skirtos veiklos. 

Tačiau būtina pažymėti, kad naudojimosi IT prietaisais nauda akivaizdi tik nuo tam tikro amžiaus: dalies tyrimų duomenimis, nuo 3-5 metų, kai kurių tyrimų duomenimis – tik nuo 5 metų ir tik tada, kai neviršijama 1 val. per dieną trukmė ikimokykliniame amžiuje ir 2 val. trukmė mokykliniame amžiuje (Hurwitz, Schmidt, 2020; Jusienė et al., 2019). 

Taigi principas „kuo daugiau, tuo geriau“ ir „kuo anksčiau, tuo geriau“ šiuo atveju neveikia. Nors kai kurie tyrėjai pastaruoju metu randa, jog saikingai (ne daugiau 2 val.) žaidžiantys vaikai ir paaugliai pasižymi geresniais pažintiniais gebėjimais, tačiau šis efektas išnyksta, jeigu atsižvelgiama į tėvų išsilavinimą (Sauce et al., 2022). 

Kitaip tariant, būtent aukštesnis tėvų išsilavinimas lemia, kad saikingai žaidžiantys ar kitaip internetu besinaudojantys mokyklinio amžiaus vaikai turi ir geresnius gebėjimus. Atvirkščiai, jeigu įsitraukimas į internetą pernelyg didelis, ilgainiui tai sutrikdo paauglių miegą, emocijų reguliaciją, sukelia problemų mokykloje ir lemia prastesnius akademinius pasiekimus (Ramirez et al., 2021; Salmela-Aro et al., 2017). 

Taigi, net jeigu leistume vaikams neribotai naudotis internetu, ar visi vaikai taptų priklausomi? Ne. Kodėl? Kai jų reali aplinka juos tenkina, atliepia esminius poreikius (saugumo, emocinių ryšių, saviraiškos) ir sudaro galimybes vaikams augti ir ugdytis, nėra reikalo ieškoti „pakaitalų“ internete. 

Apibendrinant, vaikų ir paauglių (panašiai kaip ir suaugusiųjų) atveju PIN riziką didinantys veiksniai sudaro šias tris grupes (Anderson, Steen, Stavropoulos, 2016):

1. Individualūs veiksniai: tam tikras vaiko būdas, pvz., impulsyvumas.
2. Aplinkos veiksniai: santykiai su tėvais, tėvų ir mokyklos taisyklės ir pan.
3. Interneto veiksniai: interneto pasiekiamumas ir įtraukumas, veiklų internete pobūdis ir pan.

Atitinkamai, prevencija ir intervencija irgi turi apimti arba būti nukreiptos į šias tris sritis (Lee, Chung, 2020; iš The Oxford Handbook of Digital Technologies and Mental Health, eds. Potenza, Faust, Faust):

1. Asmenį (pvz., savireguliacijos, emocinių ir socialinių įgūdžių didinimas),
2. Socialinę aplinką (pvz., santykiai, ugdytojų elgesys, normos, bendruomeniniai ištekliai),
3. Internetą arba skaitmeninę aplinką (pvz., nacionalinis turinio ir pasiekiamumo reguliavimas, teisinis reglamentavimas).

Tėvų vaidmuo ir jų naudojimosi ekranais įpročiai – kritiškai svarbūs

Ir labai mažų, ir vyresnių vaikų buvimo prie ekranų laiko tyrimai nuolat atskleidžia, kad laikas labiausiai siejasi su tuo, kiek tėvai žiūri TV ar tiesiog jį laiko įjungtą kaip foną namuose bei kiek tėvai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais laisvalaikio tikslais vaikui būnant šalia (Jusienė et al., 2017). Taigi, bendrai ankstyvame amžiuje labai svarbus yra ir bendras vaikų naudojimosi ekranais laikas, ir jų tėvų naudojimosi ekranais įpročiai. 

Neabejotina ir tai, kad vengiant PIN (tai yra, ribojant laiką ir ypač – parenkant tinkamas veiklas) pagrindinis vaidmuo tokiame amžiuje tenka būtent tėvams, globėjams ar kitiems artimiausiems vaiko ugdytojams. Todėl čia, kaip rodo dauguma tyrimų, svarbia tampa dar viena aplinkybė – tėvų išsilavinimas. Pastebima, kad aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai ne tik labiau riboja vaikų naudojimąsi ekranais ar atidžiau parenka turinį, veiklas prisijungus, bet ir dažniau suteikia vaikams galimybių aktyviam užimtumui, įvairioms veikloms be ekranų. 

Jau ikimokykliniame amžiuje problemų dažniau kyla tada, kai vaikai naudojasi išmaniaisiais įrenginiais neatsiklausę tėvų, paslapčiomis. Be to, riziką didina ir patys tėvai, kai naudoja prietaisus vaikui nuraminti ar užimti tuo metu, kai patys bendrauja arba atlieka namų ruošos darbus (užuot bendravę su vaiku ar jį į namų ruošą įtraukę). 

Tėvų nuostatos ar požiūris į skaitmeninių technologijų poveikį vaikų raidai bei sveikatai irgi yra svarbus vaikų laiko prie ekranų trukmės veiksnys (Kabali et al., 2015; Radesky, Schumacher, Zuckerman, 2015). Tėvų buvimas prie ekranų taip pat gana vienareikšmiai siejamas su vaikų buvimo prie ekranų trukme (Paudel et al., 2017). Dar svarbiau, jog būtent tėvų elgesys ir nuostatos gali būti veiksmingai keičiami, tokiu būdu mažinant vaikų naudojimosi IT prietaisais trukmę. 

Labai svarbios yra ir nuoseklios taisyklės, struktūruojančios ar ribojančios vaikų buvimą prie ekranų (Praninskienė et al., 2019). Bendrai aiški, nuosekli, struktūruota aplinka teikia vaikams saugumo ir stabilumo, o tai yra labai svarbu jų raidai ir gebėjimui reguliuotis (savikontrolei). Tačiau kaip tik elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų tėvams sunkiau sekasi nuosekliai laikytis taisyklių. Be to, jau turinčius elgesio ar emocijų reguliacijos sunkumų vaikus tėvai dažniau „užima“ ar ramina pasitelkdami IT prietaisus, taigi tokie vaikai prie ekranų būna ilgiau, o tai, savo ruožtu, didina elgesio sutrikimų riziką (Jusienė et al., 2019).

Taigi, jau ankstyvame amžiuje mažylių pernelyg ilgas ir dažnas naudojimasis ekranus turinčiais IT  prietaisais, tėvų elgesys ir nuostatos bei vaiko savireguliacijos sunkumai (emocingumas, impulsyvumas) tampa svarbiais rizikos veiksniais, jog ir vėliau vaiko naudojimasis internetu bus perteklinis, kels problemų. Be to, buvimas prie ekranų nesprendžia jau esamų elgesio ar emocijų problemų, o tik ilgainiui jas didina.

1. AAP Council on Communications and Media (2016). Media and young minds. Pediatrics, 138(5), e201625. doi: 10.1542/peds.2016-2591
2. American Academy of Pediatrics (2016). APA Announces New Recommendations for Children’s Media Use. https://www.aap.org/en-us/about-the-aap/aap-press-room/Pages/American-Academy-
   of-Pediatrics-Announces-New-Recommendations-for-Childrens-Media-Use.aspx
3. Anderson, E. L., Steen, E., Stavropoulous, V. (2017). Internet use and Problematic Internet use: as a systemic review of longitudinal research trends in adolescence and emergent adulthood. International Journal of Adolescence and Youth, 22(4): 430-454. doi:10.1080/02673843.2016.1227716. 
4. Babic, M. J., Smith, J. J., Morgan, P. J., Eather, N., Plotnikoff, R., C., Lubans, D., R. (2017). Longitudinal associations between changes in screen time and mental health outcomes in adolescents. Mental Health and Physical Activity, 12, 124-131.
5. Bergmann W., Hutner G (2011). Priklausomybė nuo kompiuterio. Vilnius, Vaga.
6. Blinka, L., Škařupová, K., Ševčíková, A., Wölfling, K., Müller, K. W., & Dreier, M. (2015). Excessive internet use in European adolescents: What determines differences in severity? International Journal of Public Health, 60, 249–256. https://doi.org/10.1007/s00038-014-0635-x. 
7. Ciarrochi, J., Parker, P., Sahdra, B., Marshall, S., Jackson, C., Gloster, A. T., & Heaven, P. (2016). The development of compulsive internet use and mental health: A four-year study of adolescence. Developmental Psychology, 52(2), 272–283. https://doi.org/10.1037/dev0000070.
8. Dhir, A., Chen, S., Nieminen, M. (2016). Psychometric validation of the Compulsive Internet Use Scale relationship with adolescents‘ demographics, ICT accessibility, and problematic ICT use. Social Science Computer Review, 1-18. doi: 10.1177/0894439315572575
9. Donald, J. N., Ciarrochi, J., & Sahdra, B. K. (2020). The consequences of compulsion: a 4-year longitudinal study of compulsive Internet use and emotion regulation difficulties. Emotion, https://doi.org/10.1037/emo0000769.
10. Faltýnková, A., Blinka, L., Ševčíková, A., & Husarova, D. (2020). The associations between family-related factors and excessive internet use in adolescents. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17, 1754.  https://doi.org/10.3390/ijerph17051754. 
11. Gamito, P.S., Morais, D.G., Oliveira, J.G., Brito, R., Rosa, P.J., & de Matos, M.G. (2016). Frequency is not enough: Patterns of use associated with risk of Internet addiction in Portuguese adolescents. Computers in Human Behavior, 58, 471–478, https://doi.org/10.1016/j.chb.2016.01.013.
12. Hurwitz L., B., Schmitt, K., L. (2020). Can children benefit from early internet exposure? Short- and long-term links between internet use, digital skill, and academic performance. Computers and Education, 146, 103750.
13. Jusienė, R. et al. (2018). Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata, 2017-2018. Vilniaus universitetas ir Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. GER-006/2017). Projekto rezultatai plačiau. 
14. Jusienė, R., Breidokienė, R., Laurinaitytė, I., Pakalniškienė, V. (2021). Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų veiklos internete ir kompulsyvus interneto naudojimas tėvų požiūriu: ar ir kas keitėsi karantino dėl COVID-19 pandemijos laikotarpiu? Informacijos mokslai, 91, 136-151. https://doi.org/10.15388/Im.2021.91.56    
15. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., Pajėdienė, A., Praninskienė, R., Rakickienė, L., Urbonas, V. (2017). Ikimokyklinio amžiaus vaikų buvimas prie ekranų: kada tai tampa vaikų sveikatos rizikos veiksniu? Sveikatos mokslai, 27 (6): 134-143. https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.109
16. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., Pakalniškienė, V. (2020). Pradinio mokyklinio amžiaus vaikų  kompulsyvaus interneto naudojimo psichosocialiniai veiksniai vaikų ir tėvų vertinimu. Psichologija, 61, 51-67. https://doi.org/10.15388/Psichol.2020.15
17. Jusienė, R., Petronytė, L., Praninskienė, R., Breidokienė, R., Laurinaitytė, I., Rakickienė, L., Urbonas, V., Babkovskienė, E., Vitkė, L. (priimta spaudai 2019). Fizinė ir psichikos sveikata ankstyvoje vaikystėje: rizikos veiksnių analizė. Visuomenės sveikata, 84 (1).
18. Jusienė, R., Rakickienė, L., Breidokienė, R., Laurinaitytė, I. (2020). Executive function and screen-based media use in preschool children. Infant and Child Development, 29(1), e2173.  https://doi.org/10.1002/icd.2173
19. Kabali, H. K., Irigoyen, M. M., Nunez-Davis, R., Budacki, J. G., Mohanty, S. H., Leister K. P., & Bonner, R. L. (2015). Exposure and use of mobile devices by young children. Pediatrics, 136(6), 1044–1050. doi: 10.1542/peds.2015-2151
20. Kalmus, V., Siibak, A., & Blinka, L. (2014). Internet and child well-being. In Handbook of Child Well-Being. Theories, Methods and Policies in Global Perspective (pp. 2093−2133). Springer: Dordrecht.
21. Kuss, D. J., Griffiths, M. D., Karila, L., & Billieux, J. (2014). Internet addiction: A systematic review of epidemiological research for the last decade. Current Pharmaceutical Design, 20(25), 4026 – 4052. doi: 10.2174/13816128113199990617
22. Lee, H. K., Chung, S. (2020). Conceptualization of Internet addiction based on the public health perspective. The Oxford Handbook of Digital Technologies and Mental Health. Eds. Potenza, M., Faust, K., Faust, D. Oxford University Press.
23. Männikkö, N., Billieux, J., Kääriäinen, M. (2017). Problematic digital gaming behaviour and its relation to the psychological, social and physical health of Finnish adolescents and young adults. Journal of Behavioral Addictions, 4: 281-288.
24. McDool, E., Powell, P., Roberts, J., & Taylor, K. (2020). The Internet and children’s psychological wellbeing. Journal of Health Economics, 69, 102274. https://doi.org/10.1016/j.jhealeco.2019.102274.
25. Miltuze, A., Sebre, B.S., & Martinsone, B. (2020). Consistent and appropriate parental restrictions mitigating against children’s compulsive internet use: A one‑year longitudinal study, Technology, Knowledge and Learning, https://doi.org/10.1007/s10758-020-09472-4
26. Pakalniškienė, V., Jusienė, R., Sebre, S.B., Wu, J.-L., Laurinaitytė, I. (2020). Children’s Internet Use Profiles in Relation to Behavioral Problems in Lithuania, Latvia, and Taiwan. International Journal of Environmental Research and Public Health, 17. 8490; doi:10.3390/ijerph17228490
27. Paudel S, Jancey J, Subedi N, Leavy J. Correlates of mobile screen media use among children aged 0–8: a systematic review. BMJ Open. 2017; 7(10):e014585.
28. Praninskienė, R, Jusienė, R, Laurinaitytė, I, Rakickienė, L, Petronytė, L, Urbonas, V.  (2018). Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas ir ikimokyklinio amžiaus vaikų miegas. Neurologijos seminarai, 22 (75): 49 – 56.
29. Przbylski, A. K., Weinstein, N. (2017). Digital Screen Time Limits and Young Children’s Psychological Well‐Being: Evidence From a Population‐Based Study. Child Development. doi:10.1111/cdev.13007
30. Radesky, J. S., Schumacher, J., & Zuckerman, B. (2015). Mobile and interactive media use by young children: The good, the bad and the unknown. Pediatrics, 135(1), 1-3. doi: 10.1542/peds.2014-2251
31. Ramirez, S., Gana, S., Garces, S., Zuniga, T., Araya, R., Gaete, J. (2021). Use of technology and its association with academic performance and life satisfaction among children and adolescents. Frontiers in Psychiatry, 12, 764054.
32. Salmela-Aro, K., Upadyaya, K., Hakkarainen, K., Lonka, K., Alho, K. (2017). The dark side of Internet use: two longitudinal studies of excessive Internet use, depressive symptoms, school burnout and engagement among Finnish early and late adolescents. Journal of Youth and Adolescence, 46: 343-357.
33. Sauce, B., Liebherr, M., Judd, N., Klingberg, T. (2022). The impact of digital media on children’s intelligence while controlling for genetic differences in cognition and socioeconomic background. Nature, Scientific Reports, 12: 7720. https://www.nature.com/articles/s41598-022-11341-2
34. Straker L, Zabatierio J, Danby S, et al. (2018). Conflicting guidelines on young children’s screen time and use of digital technology create policy and practice dilemmas. Journal of Pediatrics. Article in press: doi.org/10.1016/j.jpeds.2018.07.019.
35. Twenge, J. M., & Campbell, W. K. (2018). Associations between screen time and lower psychological well-being among children and adolescents: Evidence from a population-based study. Preventive Medicine Reports, 12: 271-283. doi: 10.1016/j.pmedr.2018.10.003
36. Vink, J. M., van Beijsterveldt, T .C. E. M., Huppertz, C., Bartels, M., & Boomsma, D. I. (2015). Heritability of compulsive Internet use in adolescents. Addiction Biology, 21, 460-468. doi: 10.1111/adb.12218
37. We Are Social (2018). Digital in 2018: World’s internet users pass the 4 billion mark. In Global Digital Report. Paimta iš https://edubirdie.com/blog/global-digital-report-2018: Global E-commerce Trends: Spending on the Rise – EduBirdie.com   
38. We are Social (2019). Digital 2019 Lithuania (January 2019) v01. In Digital 2019: Global Internet Use Accelerates. Paimta iš https://www.slideshare.net/DataReportal/digital-2019-lithuania-january-
    2019-v01
39. World Economic Forum. (2019). Global Information Technology Report 2016. Paimta iš http://www3.weforum.org/docs/GITR2016/WEF_GITR_Full_Report.pdf