Daugiau nei 300 balsų – tėvų, mokytojų, specialistų iš visos Lietuvos – išsako nepritarimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijoms dėl asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo tvarkos. Apie tai šiandien (2025-08-01 pranešė ŠMSM). Ši ministerija, ilgiau nei pusmetį sulaukianti iniciatyvos “Iš telefonų – į mokyklą” ekspertų, mokslininkų, mokyklų vadovų komentarų, raštų, prašymų ir konkrečių pasiūlymų, kuriuos palaiko 250 organizacijų ir 4400 asmenų, argumentų negirdi ir išlieka besikratanti atsakomybės.
Žmonės nurodo konkrečias praktines priežastis, kodėl rekomendacijų nepakanka: nuo tėvų spaudimo, kuris trukdo mokykloms priimti sprendimus, ir mokyklų neveiklumo dėl išteklių ar autoriteto stokos, iki susirūpinimo vaikų priklausomybe, rekomendacijų neveiksmingumu, būtinybe turėti įstatymą, socialinės nelygybės tarp mokyklų, mokinių elgesio sunkumų ar technologijų žalos (žemiau, kalba netaisyta).
Ačiū visiems už Jūsų nuomonę! Jei pritariate, kad tokių rekomendacijų ir prievolės mokykloms įsivesti tvarką – nepakanka, įrašykite savo nuomonę ČIA, mes ją taip pat galime pasitelkti viešumui.
| Vardas, pavardė | Komentaras |
| Kristina Greičienė | Rekomendacijų ir prievolės susitarti dėl tvarkos nepakanka, nes tai yra žingsnis atgal – dvejonės dėl mokinių sveikatos, gebėjimo bendrauti, atskirties (kai vieno telefonas geresnis už kito), dėmesio sukaupimo reikalų turėtų būti pašalintos. O kas gi daugiau gali priimti sprendimą jei ne institucija, kuriai turėtų rūpėti mokiniai? Ne visi mokyklų vadovai yra tokie drąsūs ir gebantys išlaikyti tvirtą poziciją, tad parama iš “aukščiau” būtų reikalinga. Ir ne tik rekomendacijomis. |
| Aliona Zagorskiene | Tai nebus vykdoma ir efektyvu. |
| Reda Remeikienė | Nes tikrai ne visų mokyklų administracijos imsis ryžtingų veiksmų, o galiausiai tėvų spaudimas nugalės ir vaikai toliau mirks telefone. Gal pradėkime nebijoti ir iš esmės spręsti problemą. |
| Vilma Skiepenaitienė | Jau dabar esančios mokyklose tvarkos neveikia. Rekomendacija, kaip mokiniai sako, neprivaloma. Visoj Lietuvoj turi būt vienoda tvarka, neturi būti tūkstančiui mokyklų skirtingos tūkstantis tvarkų. |
| Inesa Gervė | Pvz. Siūliau mūsų mokyklos administracijai tokią tvarką įsivesti, tad gavau atsakymą kol nebus visuotinio įstatymo tol neturės teisinio pagrindo pokyčiams, maždaug neturi teisės patys nuspręsti, nors gi didžioji dalis supranta kad mobilieji įrenginiai tai blogina bendra atmosferą mokykloje…tą jau pasimatavome per tam tikras dienas “be telefono” |
| Ausra juseviciute | Nebus laikomasi |
| Gintarė Reivytė | Mokyklos darys taip, kad nekelti papildomų konfliktų tarp tėvų ir mokyklos bei neprisidės papildomo darbo, surenkant telefonus iš vaikų |
| Daiva Latožienė | Rekomendacijos yra neprivalomos ir yra tėvų, kurie nepritaria mokyklų siūlomoms tvarkoms, nes pataikauja savo vaikams. |
| Aurelija Kurlinkutė | Mokyklos pataikaus tėvams ir vaikams, kurie nenori atsisakyti telefonų. Jeigu tai bus tik rekomendacija, jos bus galima nesilaikyti. Tik griežtas ir apibrėžtas įstatymas būtų veiksmingas gelbėjant vaikus nuo skaitmeninės priklausomybės ir absoliutaus emocinio neraštingumo. |
| Vaidotas Lygis | Tai iš esmės nieko nepakeis – tikrai liks daug mokyklų, kurios šių rekomendacijų paprasčiausiai nepaisys. Dėl paprastumo, nenoro “pyktis” su moksleiviais ar jų tėvais, o gal tiesiog pamirš, kad apskritai yra kažkokios rekomendacijos. |
| Monika Juodėnaitė | Nebus vienos bendros ir vieningos sistemos, mokyklos jas galės pasitvirtinti oficialiai, bet nebūtinai jas įgyvendins praktikoje. Rekomendacijos taps tik dar vienu stalčiuje gulinčiu dokumentu. Rekomendacijos tikrai nepadės išspręsti problemos, nes tik rekomendacijos parodo, jog į šią problemą nežiūrima pakankamai rimtai. |
| Agnė Enčienė | Ne visos bendruomenės moka susitarti, daug tėvų nemato problemos, kad vaikai lindi telefonuose, o tai tikrai siaubinga problema. |
| Marta Gadeikienė | Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tiesioginė funkcija ir pareiga yra užtikrinti, kad ugdymas mokykloje vyktų kokybiškai. Apstu tyrimų ir įrodymų, kad išmanieji telefonai kokybiškam ugdymo procesui trukdo. O šių funkcijų permetimas mokykloms yra tiesiog tiesioginių funkcijų nevykdymas. SMSM nesugebėjimas parodyti lyderystės sprendžiant šį klausimą, kuriam pritaria dauguma tėvų, yra tiesiog gėdingas. |
| Aistė Arūnienė | Reikalingi tikslūs įstatymai, o ne išvedžiojimai kiekvienos mokyklos ir kelių tėvelių tarybos narių. |
| Julija Aistė Petrauskė | Tai nesprendžia ekranų problemos |
| Inesa Džervė | Turi būti aiškios griežtos ribos. |
| Rima Dargė | ten kur rekomendacijos, ten dažnai pokytis neįvyksta, o būna tik “deklaruojama demokratinė laisvė rinktis”, kuri šioje situacijoje paliks senąją tvarką, kuri žaloja mūsų vaiku ir ne tik dėl telefonų naudojimo, bet ir būvimo kitokiu, kai telefonais negali naudotis vaikai, kurių tėvai jiems tai draudžia, o jie tampa mokykloje patyčių objektais. Liūdna, kad įstatymų priėmėjai kratosi atsakomybės ir nesprendžia problemos. |
| Ignė Latvienė | Nepakankamai gerai užtikrinamas tvarkos vykdymas, atsakomybių paskirstymas ir stipriai nepakankamas tėvų vieningumo klausimas šiuo aspektu, ko pasekoje kyla iššūkių mokyklų bendruomenėse dėl susiskaldymo. |
| Inga Baranauskaitė | Nebus įgyvendintas poveikis, kurio siekiama, t. y. kad nebūtų naudojamasi telefonais mokykloje nei pamokų nei pertraukų metu. |
| GIENĖ Parnsrauskienė | Nėra jokių taisyklių ,jokių nuobaudų, jei tel. visgi naudos. O kur dar išmanieji laikrodžiai…ką su jais darysim? Juk nėra instrukcijų, ką daryt, jei tel. toliau turės ir žais per pamokas. Mokytojas negali rodyti jėgos ir kokio kito spaudimo. O ir skaityt moralų… Taisyklėse yra ir dabar įrašyta, bet kas iš to? Yra tokių , kurie per visas pamokas užsiima greta darbų ir tel. Paraleliai. Jei paklustų, atiduoti, padėti ant stalo ar į dėžę galėtų ir dabar.. bet nė neketina. Žinoma, ne visi. DEJA,NĖ NEKETINA…Ir kaip jį paimti? Juk mes ne policija… |
| Gintautas Ignotas | Mokyklų administracijos neturės pakankamai valios įvesti griežtus ribojimus ir ko gero įsives rekomendacijas mokytojams. Taip problema (ir atsakomybė) tiesiog stumiama tolyn (žemyn) |
| Juliana Taraškevič | Turi būti visiems vienodai patvirtinta tvarka riboti naudojimą telefonų ir kitų priemonių mokyklose. Nes kils nesutarimai, papirkinėjimai. |
| Grėtė Lideikė | Ne visos mokyklos laikysis rekomendacijų. Net ir nesant prievolės yra mokyklų, kurios taiko draudimą. Tos kurios netaiko toliau ir netaikys. |
| Alisa Butkienė | Taisyklės turėtų būti aiškios ir vienodos visoms mokykloms, tik tokiu atveju tai bus efektyvų ir tikrai įgyvendina. O viskas yra tik pačių mokinių labui. |
| Audronė Mikšienė | mokykloms trūksta tvirto stuburo priimti aiškius sprendimus dėl telefonų naudojimo. Dažnai viskas paliekama pačių tėvų ar atskirų mokytojų atsakomybei, vengiant aiškios ir vieningos pozicijos šiuo klausimu išreiškimo. |
| Indre Griciene | Nes į rekomendacijas vaikai ir paaugliai dėmesio nekreips, juo labiau mokytojai rekomendacijų kasdien neprimins, o telefonų draudimas tai jau visuotinė tvarka, kurios privalės laikytis visi. |
| Julija Vosyliūtė | Tai neveiks. Rekomendacijų buvo ir anksčiau, o rezultato – ne, nes mokyklos administracija nenori prisiimti atsakomybės, o vaikai neklauso rekomendacijų. Pritariame aiškiam draudimui naudoti telefonus mokyklose. |
| Jelena Smirnova | Bus daug ugdymo įstaigų, kurioms pritrūks valios (opozicijoje bus ne tik vaikai, bet ir tėvai) uždrausti telefonų naudojimą. |
| Tadas Girtas | Turi būti aiškiai įvardinta, kad telefonai mokyklose uždrausti. |
| Kristina Morkienė | Kol neįtvirtinta įstatymu, kai kurios mokyklos gali įvesti tik rekomendacijas, o rekomendacijų niekada nėra laikomasi, tai puiki terpė ginčams. |
| Ingrida Nadieždinienė | VISI mokiniai turi teisę mokykloje įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir socialinių gebėjimų. Vaikai nepajėgūs patys atsitraukti nuo ekranų ir rinktis bendravimą vietoj žaidimų telefone. Negebėjimas bendrauti, psichologinės problemos vėliau tampa našta visai valstybei kai reikia kažkaip padėti jau suaugusiems integruotis. |
| Aleksandra Lukauskienė | Mokyklų vadovai vengdami konfliktų su tėvais vengia priimti nepopuliarius sprendimus ir dalis mokyklų nesiims pokyčių, kurie svarbūs. Aš, kaip mama, būčiau dėkinga, kad šią atsakomybę perimtų valstybė, nes sunku iš savo vaiko reikalauti nesinaudoti mobiliuoju mokykloje, kai šalia esantys vaikai juos naudoja. |
| Mindaugas Reinikis | Visada atsiras tėvų, kurie guls kryžium, kad jų atžalos naudotųsi telefonais. |
| Karolina Šilingienė | Tai nepadės nei mokytojams, nei mokinių tėvams, kils laisvė interpretacijoms ir vaikai toliau leis laiką telefonuose. |
| Eglė Sabonienė | Reikia bendros tvarkos visoms Lietuvos ugdymo įstaigoms, nes rekomendacijos nepakankamai įtaigios. |
| Ingrida Čenkutė | Tai problemos neišspręs. Ministerija turėtu priimti bendra tvarka visoms ugdymo įstaigoms. |
| Gintė Ulinskaitė | Turi būti uždraudimas, neleidžiantis savivaldybėms ir mokykloms interpretuoti savaip ar tiesiog palikti šiuo metu galiojančią tvarką. |
| Danutė Tilvikienė | Reikia būtinai bendros tvarkos ! Jei taip ir toliau leisime vaikams mokykloje laisvai naudotis telefonais užauginsime zombių kartą. Mokiniai jai nesugeba susikaupti, praranda atmintį, įgauna priklausomybę, ir t.t. |
| Laura Bitkevičienė | Neužtikrins bendros tvarkos ir bendrų taisyklių laikymosi |
| Gertrūda Strakauskienė | jei vienose mokyklose bus griežtos tvarkos, kitose ne, mes liekame kaip visuomenė toje pačioje vietoje – neišspręstas vaikų neribotas įsitraukimas į telefonus, patyčios el. erdvėje, tuščio turinio žiūrėjimas jaunajai kartai, atskirtis tarp vaikų, kurie gali naudotis išmaniaisiais, ir tų, kurie auginami aplinkoje saugant nuo išmaniųjų žalos. Žinoma, mokyklos leisdamos naudoti išmanius telefonus išsprendžia klausimą, kad vaikai per pamokas gali spręsti EDUKĄ ar kitas el. užduotis, nes mokyklos neturi tiek įrangos suteikti vaikams pamokų metu. Visgi ir dabar ne visi vaikai atsineša išmaniuosius ir negali spręsti užduočių pamokų metu. Taigi, manau, mes galėtume šį klausimą išspręsti moderniai, investuojant į technologijas, parenkant programas, kad vaikai kuo daugiau sužinotų apie el. erdvę, išmoktų ją analizuoti padedant mokytojam šalia. Čia atsirastų ir tėvų bendruomenės, kurios prisidėtų prie savo mokyklai reikalingos įrangos pirkimo. |
| Martyna Rudzinskė | Tai ir liks rekomendacijomis, jokie pokyčiai neįvyks, jeigu nebus priimti sprendimai drausti. Reikia daryti drastiškus sprendimus, o ne rekomenduoti. |
| Martynas Žakevičius | Mokyklos bus paliktos prieš verkiančius ir šaukiančius tėvus ir pralaimės. Turi būti aiški valstybės pozicija, kodėl tai yra daroma, kokios problemos sprendžiamos. O ne eilinį kartą numesti atsakomybę savivaldai. |
| Loreta Agurjanova | Nes tai turi būti bendrai reglamentuota visoms mokykloms vienodai, o ne palikta kiekvienai įstaigai nuspręsti pačiai. |
| Raimonda Ribakovienė | Bus daug interpretacijų ir vis tiek kentės vaikų sveikata. Turi būti priimtas įstatymas. |
| Rytis Stakaitis | Išmanieji įrenginiai ir socialiniai tinklai pasiekiami per juos, yra stipriai įtraukūs. Vien rekomendacijos ir jaunuolių švietimas, tikėtina, nepadarys svarių, teigiamų pokyčių. Panaši situacija yra su sportavimu. Visi žino, kad saikinga sportavimas yra rekomenduojamas, bet tikrai ne visi juo užsiima. Taip yra, nes pradėti sportuoti yra sunku – kaip ir atsisakyti perteklinio išmaniųjų įrenginių naudojimo. |
| Rūta Geigalienė | Nepakanka, nes noriu, kad būtų bendras sutarimas, kur mokykloms atskirai nereiks daug darbo derinant taisykles ir tvarkas. |
| Leja Butrimaite | Rekomendacijos tvarkos ir jos vykdymo neužtikrina. Pati baigiau mokyklą, kurioje telefonai neleidžiami, tačiau mokyklos savivaldos žodžio ir taisyklių nepakanka, kad mokiniai ir tėvai į pakeitimus žiūrėtų rimtai. Kitas dalykas, tokiu būdu būtų išvengta tarpmokyklinės nelygybės – vienas vaikas telefonu mokykloje nesinaudoja, o jo draugas kitoje mokykloje naudojasi. |
| Tatjana Gaudinskienė | Tai neveiksminga. Mokiniai ir tėvai nelinkę laikytis susitarimų, mokyklos neturi įrankių priversti laikytis. Tokių rekomendacijų ir susitarimų neveiksnumą įrodė naujoji pamokų lankomumo tvarka. |
| Laima Valužė | Dauguma mokyklų ir tėvų – ypač mažesniuose miesteliuose ir provincijose – vis dar nesupranta nuolatinio telefonų naudojimo pertraukų metu, greito “scrolinimo” dopamino priklausomybės žalos, bei netinkamo turinio ribojimo būtinybės vaikams. Todėl kol visuomenės skaitmeninio turinio higienos suvokimas nepasieks aukšto lygio, tokie ribojimai turėtų būti privalomi visoms progimnazijoms. |
| Brigita Micevičienė | Bendro susitarimo nebus ir visi rekomendacijas interpretuos pagal save, nebus atsilaikyta prieš vaikų ir tėvų, kurie nepalaiko šio siūlymo, spaudimą ir turėsime tą pačią situaciją ką turime iki šiol |
| Marija Lenkutytė-Bartoševič | Viskas tik ir liks rekomendacinio lygmens, mokyklos pačios nesiims inciatyvos, nes bijos tėvų. |
| Jonas Kubilius | ne visi tėvai yra pakankamai sąmoningi, kad įvertintų telefonų daromą neigiamą įtaką mokymosi metu. Tokie tėvai neretai linkę blokuoti susitarimus dėl telefonų naudojimo, argumentuodami, kad „turiu galėti paskambinti savo vaikui“. Mokyklose, kuriose administracija yra silpna, ypač regionuose, bus nusileista tėvų nuomonei, neatsižvelgiant į ŠMSM rekomendacijas. Kitas tikėtinas variantas, kad mokyklose sutartos taisyklės bus pernelyg aptakios (pvz., „leidžiama naudotis, jei telefonas netrukdo ugdymo procesui“) ir realiai niekas negalės įrodyti, kad telefono naudojimas neatitiko taisyklių. Tokiu atveju situacija mokyklose išliks nė kiek nepakitusi nuo dabar. Galiausiai reikia pridurti, kad bent jau aš nerandu jokių stiprių argumentų, kodėl reikėtų leisti telefonus naudoti mokyklose. Daugumą poreikių (kad tėvai galėtų paskambinti, kad vaikas galėtų savarankiškai grįžti namo) kitos mokyklos jau seniai ir sėkmingia yra išsprendusios (būna klasės telefonai; vaikų telefonai surenkami prieš pamokas ir grąžinami po jų). Tai jeigu iš principo sutariama, kad telefonai neturėtų būti mokyklose naudojami, ką duoda tai, kad mokykla pati turi teisę nusistatyti tvarką? Ką papildomai reikia tartis? |
| Ana Volungevičienė | Rekomendacijų ir prievolės susitarti dėl tvarkos nepakanka, nes, mano manymu, reikėtų paruošti ir patvirtinti aiškias, vienareikšmiškas taisykles teisės aktų lygmenyje. Tai nuimtų nuo mokyklų tvarkos kūrimo ir derinimo naštą, įvestų lygias teises ir pareigas visiems mokiniams, nepriklausomai nuo mokyklos ar miesto, kuriame mokosi vaikas. Tokiu būdu pradėtų kurtis naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais kultūra ar net “skaitmeninė higiena”. Tuo tarpu skirtingos taisyklės mokyklų lygmenyje neišspręs gilesnės problemos, nes labai tikėtina, kad daugumoje mokyklų niekas nepasikeis. |
| Greta Kaluinaitė | Mokyklos ir atsakingos institucijos neturi pakankamai galios ir sverto prieš needukuotus tėvus, kurių rankose yra didžioji įtakos mokykloms dalis. Jei tėvai užginčys sprendimus, mokyklos rekomendacijų nesilaikys, norėdamos įtikti tėvams, kurie nėra paauglių ir vaikų sveikatos bei skaitmeninių priemonių naudojimo specialistai |
| Sonata Urbšienė | Reikia bendro nutarimo valstybės mastu. Telefonų naudojimas kenkia mokinių vystymuisi, dėmesio sutelkimui, gebėjimui komunikuoti. Dėl to prastėja ne tik mokymosi rezultatai, bet ir socialiniai įgūdžiai |
| Mindaugas Stankaitis | tai yra bendras visų vaikų saugumo klausimas ir jis neturėtų būti paliktas atskirų grupių įtakai. |
| Arūnas Rimkus | tai neveiksmingas būdas. |
| Lina Vasiliauskienė | Mokyklos jau dabar, be jokių prievolių, tariasi ir įsiveda tvarkas, kurios nėra veiksmingos. Vieningų susitarimų priimti nepavyksta. Todėl priimami “sušvelninti” susitarimai, kurie neduoda jokios naudos. Jei ŠMCM pateiks tik rekomendacijas ir skatins susitarti, realiai – niekas nebus įvykę ar pasikeitę. Vakar diena nesiskirs nuo rytojaus. |
| Rokas Gineika | Nebus aiškumo. Reik suprantamai ir paprastai nustatyt taisykles |
| Inga Salagubova | Mokytojas vis tiek lieka “beteisis” – neapibrėžtų taisyklių vaikai nesilaiko, dangstosi tuo, kad tokio draudimo nėra, autoritetu lieka tik tėvai, kurie ir įduoda telefoną vaikui i rankas. |
| Aistė Ruzgienė | neveiks ir bus kaip buvę. Norisi aiškių ribojimų. |
| Vaida Narjauskienė | Vien susitarimu neišgyvendinsime telefonų iš mokyklų. Reikia įstatymo ir apibrėžtumo. |
| Gabrielė Bružauskienė | Turi būti reglamentuota įstatymiškai |
| Danguolė Naujokienė | Mokyklų administracijos rekomendacijų labai dažnai nepaiso. Šitas klausimas liečia priklausomybę nuo ekrano, o priklausomi žmonės, ne tik mokiniai, bet ir daug jų tėvų, tiesiog neįsigilina į problemą, nueina paviršiumi. Pateiksiu pavyzdį. Mokslo metų pabaiga, vyksta ugdymo plano rengimo susirinkimas, jame dalyvauja gimnazijos direktorė ir jos ikimokyklinukė dukra. Posėdžio metu dukra žaidžia mobiliuoju telefonu su garsu ir jos mama, gimnazijos direktorė, nemato jokios problemos, kad garsas trukdo suaugusiems žmonėms susikalbėti ir dirbti darbą. |
| Loreta Pipiraitė | Kai kurios mokyklos visai nelinkę rengti tvarkas ir užsiimti jų įgyvendinimu. Iš dalies tai kaip tik atitolins kažkokius ribojimus, ir tai suprantama, nes reikės vidinių mokyklos žmogiškųjų ir finansinių resursų dėl naudojimo tvarkos įgyvendinimo. Taip pat mažuose miesteliuose mokyklos vadovybė būna įtakojama “galią” turinčių tėvų, kurie visai nesuinteresuoti telefonų naudojimo apribojimu, ir paprasti tėvai net neturi jokių šansų pasiekti rezultatą rašydami prašymus, kreipdamiesi į aukštesnes institucijas, nes viskas grįžta atgal iki mokyklos vadovybės. Ir šansų pasiekti pokytį ir neturės, jei tai liks tik vidiniu mokyklos reikalu. |
| Giedrė Daugirdaitė-Pajaujė | Mokyklos vadovai yra demokratiški ir atsižvelgia į bendruomenės narių pageidavimus. Dažnai tėvai nesigilina ir nesupranta, kiek trukdo mobilieji telefonai jų vaikams mokytis ir nepalaiko draudimų. Nors specialistai ir moksliniai tyrimai įrodo, kad mobilieji labai trukdo tiek mokslams, tiek socialiniam ryšiui, tiek smegenų veiklai. Todėl ministerija turi aiškiai įvardinti, o ne rekomenduoti. Visose įstaigose turi būti vienodos taisyklės. Jeigu ministrui nepakanka valios priimti sprendimo – uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklose, tai nesitikėkime, kas mokyklos direktorius turės valios. |
| Larisa Braznauskienė | Lietuviškose mokyklose tūri būti bendra aiški tvarka, jeigu norime ugdyti disciplinuotus ir išsilavinusius piečius. Tvarka ir atsakomybė ugdomi mokykloje, o neuždraudus telefonus smarkiai nukenčia ugdymo kokybė ir mokinių sveikata. Mokiniams turi būti sudarytos vienodos mokymosi sąlygos visose mokyklose. |
| Katažina Čikulajeva | Tokie ŠMSM veiksmai tiesiog permeta atsakomybę ant mokyklos vadovų ir tėvų pečių. Kas dar labiau apsunkins situaciją, nes vietoj vienodų reikalavimų ir taisyklių iš esmės turėsime dar didesnę painiavą. |
| Gailina Krakauskienė | tvarkos, naudos nepadaugės, tik atsiras dar vienas neveikiantis perteklinis dokumentas. Tvarką, beje, dar reikės kiekvienai mokyklai susikurti – tik bereikalingos laiko ir darbo sąnaudos. Susitarti galima buvo ir dabar, bet rekomendacijos ir tai, kas privaloma – skirtingi dalykai. |
| Ramunė Klimaševskytė Krulienė | tai tėra biurokratinė rašliava, neduodanti jokių rezultatų ir leidžianti toliau bukinti vaikus. Esu praktika. Mūsų mokykla jau yra gavusi kažkokią rašliavą-“Prašau supažindinti paauglius pasirašytinai, dėl telefonų nenaudojimo…. Tikrai tokie niekiniai dokumentai neveikia, net šypsenos nekelia, kiek yra apgailėtini. Eilinį kartą kažkas prirašys smulkiu raštu daug popierėlių ir lieps pasirašyti, o mokiniai vaikščios apduję ir nekoncentruojantys žvilgsnio… Esu 3 vaikų mama ir noriu, kad mano vaikų rankose bent 6-7 val esant mokykloje nebūtų jokių telefonų ir planšečių. |
| Jūratė Nasvytė | tai neužtikrins tvarkos, kad vaikai mokyklose telefonais nesinaudos. |
| Agnė Solovjovė | be aiškių ir privalomų taisyklių mokyklos gali taikyti skirtingas praktikas, o tai kelia painiavą tiek mokiniams, tiek tėvams, tiek mokytojams. Reikia vieningos, konkrečios ir visiems privalomos tvarkos. |
| Junija Vėlavičė | Mokyklų vadovai bijo konfliktų su tėvais, palaikančiais telefonų naudojimą mokyklose, tad neturės rimto pagrindo visiškam apribojimui, jei šio draudimo nebus galima pagrįsti konkrečiu įstatymu. |
| Vaida Gruodiene | Tai neveikia, vaikai nustos gyventi telefonuose tik tada kai tam bus griežtai uždrausta |
| Ieva Šimkienė | Yra sąmoningumo trūkumas iš tėvų ir mokytojų pusės. Paliekama vietos piktnaudžiavimui, klaidingoms interpretacijoms ir problemos ignoravimui. Kai kurioms mokykloms YRA PATOGU, kad vaikas yra telefone, t. y. nebėgioja, tyliai sėdi telefone, jo nereikia drausminti, papildomai užimti, auklėti ir t.t. vietoj to kad būtų gyvas vaikas ir mokintųsi būti bendruomenėje ir įgautų socialinius įgūdžius. Pagal kitų ES valstybių praktiką tai mums būtų žingsnis atgal, nes tokie draudimai jau seniai galioja arba yra kaip tik įvedami, dėl pablogėjusios vaikų psichologinės būsenos. Jei būtume pilnai sąmoninga ir subrendusi visuomenė tokių rekomendacijų pakaktų, bet pvz.: alkoholio pirkimo valandų ribojimas įvestas ne be reikalo… Šiuo atveju mes kalbame apie dideles grupes vaikų, kur pakanka tik vieno vaiko, kuriam neribojamas telefono turinys ir jau klasėje turėsime pornografijos, patyčių, agresijos ir kt. netinkamo turinio pasekmių židinį, kurios tarp vaikų plinta žaibiškai. Kalbame ne tik apie vyresnius, bet jau susiduriame su minėtoms problemom nuo pat pirmos klasės. |
| Tatjana Kuzavinienė | Rekomendacijos nėra privalomos ir leidžia elgtis kaip noriu. Be rekomendacijų, šiuo metu kas norėjo draudė, o kas ne – ne. Taigi esant rekomendacijoms situacija liks status quo, t. y. nebus pasiektas rezultatas valdyti telefonų poveikį, užtikrinti vaikų vystymą tinkama linkme, stabdant priklausomybės vystymą nuo telefonų ir su tuo susijusias jau moksliškai patvirtintas psichologines ir fiziologines pasekmes. Moksliškai įrodyta, kad smegenų dalis, atsakinga už pasekmių numatymą ir sprendimų priėmimą (prefontalinė žievė) baigia bręsti tik vėlyvoje paauglystėje ar net iki 20 metų pabaigos, todėl mokiniai fiziologiškai ne visada gali priimti teisingus sprendimus, numatant pasekmes. Jau ir suaugę asmenys turi priklausomybę nuo telefonų, kuriai net suteiktas pavadinimas – nomofobija. Ši priklausomybė vis didėja, todėl mes, būdami racionaliai mąstantys, privalome maksimaliai apsaugoti vaikus. Taip pat, kaip nėra rekomendacijos neplatinti narkotinių medžiagų, taip pat turi būti griežti reikalavimai ir dėl kitų vaikams pavojingų priklausomybių. |
| Milda Danelienė | Priemonės gali būti nepakankamai efektyvios, nevykdoma priemonių laikymosi kontrolė. |
| Zita Bartkevičienė | Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtos rekomendacijos dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose sveikintinos, tačiau jos nėra pakankamos, kad realiai spręstų problemą ir keistų situaciją šalies mokyklose. Tokia praktika kuria nelygiavertes sąlygas ir atsakomybę perkelia mokyklų vadovams ir bendruomenei. |
| Vaida Kalpokienė | Mokyklų bendruomenių nariai gali turėti labai skirtingas nuomones dėl telefonų naudojimo mokyklose, gali trūkti platesnių ir gilesnių žinių apie ekranų žalą vaikams ir paaugliams, todėl sudaromos atskiros skirtingos rekomendacijos mokyklose gali neapsaugoti/ nepakankamai apsaugoti vaikų fizinės ir psichologinės sveikatos bei raidos nuo perdėto išmaniųjų įrenginių naudojimo. |
| Jurgita Taminskienė | Iki šiol tai galėjo vykti, bet nevyko. |
| Lina Martynaitienė | vaikų psichinė sveikata, socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas mokytis akademinių dalykų labai prastėja, o prie to ženkliai prisideda išmanieji telefonai ir laikas prie jų. Tai per daug rimti ir svarbūs dalykai, kad būtų reguliuojami vien rekomendacijomis. |
| Vaida Čiurinskienė | rekomendacijos yra niekas, jos neturi tokio svorio kaip aiškus VALSTYBĖS nurodymas įstatymu kaip tai padarė keletas kitų Europos valstybių, kuriems aiškiai rūpi jaunųjų piliečių ateitis. Gana krauti visą atsakomybę mokykloms. |
| Irena Judicka | Rekomendacijos dažnai lieka tik rekomendacijomis ir tada mokyklos vadovybė teigia, kad jie neturi pakankamos galios, įrankio (galiojančio įstatymo), kuris aiškiai reglamentuotų telefono naudojimo tvarką. Daug pasaulio šalių ir privačių mokyklų Lietuvoje pasirenka drausti telefonu naudojimą mokyklose. Visi Lietuvos vaikai (ne tik lankantys privačias mokyklas) turėtų turėti teisę į mokslą ir kokybišką bendravimą be technologijų bent mokykloje. Tai didintų vaikų gyvo bendravimo galimybes, nes dabartinė situacija yra baisi, kad sėdintys viename suole klasiokai susirašinėja žinutėmis, nes nebemoka kalbėtis žiūrėdami i akis! Neigiamas telefonų naudojimo poveikis yra seniai žinomas ir moksliškai patvirtintas. Po mokyklos valandų kiekviena šeima galės nustatyti savo taisykles dėl naudojimosi telefonais savo namuose, bet mokykla turi būti zona be telefonų. Pakankamai ekranų vaikai turi jau vien per pamokas. Būtina saugoti vaikus nuo perteklinio technologijų naudojimo bent jau mokykloje. |
| Salvija Miklašavičienė | to nepakanka tikslui pasiekti. |
| Aistė Jelisejevienė | Susitarimai, be konkrečių nurodymų yra lengvai apeinami ir jų nepaisoma. Taip pat mokiniai bendrauja tarp mokyklų ir lygina mokyklų susitarimus, informaciją naudoja savo “naudai”. Be įstatymų ir konkretumo jokio pokyčio nebus. ŠMSM tokiomis rekomendacijomis nusiplauna nuo konkrečių veiksmų ir atsakomybės! |
| Ilona Butkienė | Susitarimas turi labai daug interpretacijų. Dalis mokyklų pasirinks lengvesnį kelią, klausydami tėvų ir vaikų nuomonių, ir galimai, telefonai bus leidžiami be apribojimų. Mes 100% visi suvokiame, kad telefonas yra didžiulė priklausomybė, kuriai sukurti sutelkti dideli pasaulio protai ir milžiniškos sumos pinigų. Pavieniai tėvai, mokytojai, o juolab vaikai, nėra ir negali būti pajėgus susitvarkyti su šia priklausomybe. Ši priklausomybė stipresnė už visas kitas, kurioms bent telkiamasi gydymo priemones, tam tikrus draudimus – kaip alkoholio reklamos draudimai, pardavimo valandos ir t.t. Išmaniųjų naudojimas neturėtų būti išimtis. Manau mūsų visų tikslas turėtų būti labai aiškus. |
| Evelina Zablockienė | Mokytojų mokiniai neklauso! Mokyklos pačios nesiima iniciatyvos DOMĖTIS apie mobilių telefonų daromą ŽALĄ sveikatai, bendravimui, mokymuisi, kitų gyvenimo įgūdžių įsisavinimui Turi būti visuotinas sprendimas visoms Lietuvos švietimo įstaigoms. Gelbėkime vaikus!!! |
| Jurga Gau | Reikia tvirto sprendimo |
| Brigita Arasimaviciute | Tai neveiks ir neduos norimo rezultato, atsiras vieta interpretacijai. |
| Donata Pauliukonienė | Ne visos mokyklos į rekomendacijas žiūrės rimtai, todėl tose mokyklose pokytis vyks lėtai, dalis gal apskritai nieko nedarys. |
| Ramunė | tai situacijos nepakeis – šiuo metu mokyklos irgi gali priimti visus reikalingus sprendimus, bet nepriima, nes nenori būti nepatogiais prieš tėvus, vaikus. Vienareikšmiškai reikalingas konkretus (ne rekomendacinio pobūdžio) sprendimas nacionaliniu lygmeniu. |
| Daiva Šalomskaitė | Nes reikia vieningo ir tvirto nutarimo visoms mokykloms bendrai, kovojant prieš mobiliųjų telefonų invaziją. Po vieną mokyklos vis tiek bus bejėgės įsivesti tvarką su mobiliaisiais. Ir mokytojams dar klius papildoma našta su tuo tvarkytis. Reikia aukštesnių institucijų nutarimo, kad tai pajudėtų į priekį ir ,kad tai veiktų. Be to jau ir kitos šalys kaip Prancūzija, Italija, Belgija uždraudė mobiliuosius telefonus mokyklose ir tai visiškai pasiteisino ! |
| Rita Minervini | tai palieka plačias galimybes ignoruoti problemą , atsakomybės perdavimą mokykloms , tėvams . |
| Viktorija Arbačiauskė | Mano nuomone, vien rekomendacijų ir leidimo mokykloms pačioms spręsti nepakanka. Reikia aiškaus, teisiškai įpareigojančio reguliavimo, kad visos mokyklos taikytų vienodus, vaikų gerovei užtikrinti skirtus principus. Problema – sisteminė, todėl turi būti sprendžiama nacionaliniu lygiu. |
| Ilona Valujevičienė | mokyklų vadovybės nenori prisiimti atsakomybės, nenori ieškoti geriausių išeičių, o renkasi tai, kas per daug jų neapsunkintų. Problema yra nauja, pasaulinė, ir ieškoti išeičių reikia kūrybingai ir suvokiant, kad nuo to labai priklauso naujosios kartos ateitis, emocinė būklė, darbingumas, kūrybiškumas, adaptacija realiose gyvenimo situacijose. Yra pavyzdžių užsienyje, kur telefonų naudojimas maksimaliai ribojamas, galima iš jų pasimokyti. Palikus rekomendacinio pobūdžio gaires mokyklos rinksis minimalų ribojimą, kuris pareikalaus mažiausiai pastangų, bet ne vaikų naudai. |
| Aurelija | Ne kiekvienoje mokykloje galima susitarti laikantis rekomendacijų . Mokyklos norėdamos pataikauti tėvams ir vaikams nepriims reikiamų sprendimų uždrausti telefonų naudojimą mokyklose. Turėtų būti ne rekomendacijos o įstatymu numatyta prievolė |
| Vaida Ruškienė | Šiuolaikiniai mokiniai ir jų tėvai rado ir ras, kaip tai apeiti prisidengdami įsakius TAI TIK REKOMENDACIJA, TAI NEPRIVALOMA. |
| Dina Kaščenkova | Nes nebus jokio efekto, nebus teigiamo rezultato. |
| Gerinas Petkevičius | Priklausomybės nuo ekranų klausimai negali būti sprendžiami bedantėmis “rekomendacijomis”. Šiuo klausimu išsakytą ŠMSM poziciją vertinu kaip apgailėtiną politinį ir socialinį neįgalumą bei pataikavimą transnacionalinių korporacijų verslo interesams. Kam reikalingi ministrai, kuriems nerūpi Lietuvos vaikų ateitis? |
| Juras D. | Keletą metų užsienyje dirbau mokytoju, tačiau dabar esu programuotojas, tad esu artimai susipažinęs tiek su mokiniais kuriems išmanieji telefonai daro žalą, tiek labai giliai su technologijomis kurios yra atsakingos už tą žalą. Taip pat esu gan jaunas žmogus, užaugęs su išmaniuoju telefonu, tad kalbu ir už didelę dalį savo kartos. Vienintelė išeitis apsaugoti vaikus yra griežtos reguliacijos. Socialinių medijų kompanijos samdo psichologus kurių tikslas yra optimizuoti algoritmus kurie padaro naudotojus priklausomus nuo medijų. Vienintelis multi-milijardinių kompanijų tikslas yra kaip galima labiau išnaudoti naudotojus – visų soc. medijų kompanijų pelnas ateina vien iš to. Vaikai yra pririšami prie toksiško turinio tam kad juos būtų galima kiek ilgiau išlaikyti prisijungus, tam kad jie žiūrėtų, dažniausiai, pigaus šlamšto reklamas. Vaikai nebegali išlaikyti dėmesio besimokant nes yra pripratę prie turinio kuris trunka 15 sekundžių, jų natūralius, gyvus, socialinius ryšius pakeičia platformos kur ryšiai yra medijuojami kompanijų, kurių vadovai turi tikslą auginti pelną absoliučiai bet kokia kaina. Augimas dėl augimo, panašiai kaip plečiasi vėžys. Vaikams nuo technologijų reikia atokvėpio bent jau mokyklose, ir išmaniųjų uždraudimas yra visiškai nekontraversiškas jeigu esate pakankamai apsišvietę šia tema. Galbūt reikėjo profesionaliau išreikšti savo nuomonę šituo klausimu, bet kitaip neišėjo. Galbūt pasakysite kad problemą reikia spręsti aukštesniame lygyje – panašiai kaip Prancūzija dabar planuoja uždrausti soc. medijas vaikams iki 15 metų. Tačiau bet toks progresas link griežtesnio reguliavimo yra labai naudingas. Jeigu Facebook’as gali išleisti šimtus milijonų tam kad pavergtų naudotojų dėmesį, kodėl mums neapsisaugojus iš visų įmanomų frontų, pradedant nuo mokyklų? |
| Rima Surgelienė | Mokyklos nenori imtis jokių rimtesnių pokyčių, tad niekas nesikeis jei tai nebus privaloma. Vaikai nepažįsta vieni kitų, nebendrauja, nesugeba susikaupti pamokoms, nespėja persiorientuoti nuo telefono prie lentos, netgi užduotis klasėje daro telefone Edukoje, kas kelia siaubą, nes ne tik, kad nemato ką ten daryt, bet dar ir socialinė atskirtis atsiranda dėl skirtingų įrenginių turėjimo, tad mes kaip tėvai negalim neduoti telefonų ar juos duoti ne tokius išmanius, kad vaikai galėtų atlikti tas klasės užduotis. Labai bloga situacija ir privaloma tai keisti, su aiškiomis taisyklėmis ir privalomumu, o ne vėl galimybe kiekvienai mokyklai sugalvoti savo tvarkas. |
| Daiva Bacytė | Vaikų gerovė yra aukščiau visko. Valstybė turi prisiimti atsakomybę visuotiniu mastu. |
| Daiva Daukševičienė | Prasidės improvizacijos |
| Lina Stonytė – Lapienė | Atsiras vietos interpretacijoms ir apėjimui |
| Linas Ligeikis | Ugdymo įstaigos konkuruoja dėl mokinių skaičiaus mokyklose ir nenori pačios įsivesti jokių ribojimų. |
| Laimonas Paura | Susitarti pačioms mokykloms yra nepakankama priemone rimtai problemai spręsti |
| Indrė Kisielienė | iš patirties galiu pasakyti, kad bandymai susitarti su mokykla neveikia. Mokykloms yra patogu, kad mokiniai naudoja telefonus pamokų metu, kai trūksta spausdintų vadovėlių. Mano nuomone taip žalojama mokinių psichinė ir fizinė sveikata, nes ekranų dydis neatitinka higienos sąlygų. Todėl turi būti įstatymu priimami sprendimai. Taip bus skatinama ir tėvų atsakomybė, nes dabar didžioji dalis neįsitraukia į telefonų ribojimą. Mokyklos savarankiškai telefonus rinkti atsisako, nes tai atsakomybė už turtą. T.y. daug priežasčių, kodėl negalima vietoj pastangų kodėl telefonus reikia riboti mokymosi įstaigose. Savo vaikui riboju laiką telefone, tačiau, mokyklose būna jo prašoma ugdymui. Tai sunkus sprendimas, reikalaujantis politinės valios pasekti kitų šalių pavyzdžių. |
| Jolanta Tamulienė | Iš patirties žinau, kad mokyklos aprašyta tvarka neveikia. |
| Rūta Vitė | Kad būtų pasiektas realus poveikis, būtinos ne tik rekomendacijos, bet ir aiškūs, privalomi valstybės lygmens sprendimai, kurie užtikrintų nuoseklumą, teisinį pagrindą ir vienodą taisyklių taikymą visose mokyklose. |
| Rita Lebedeva | Rekomendacijos mokyklose jau dabar yra, ir jos visiškai neveikia. Jau ir dabar mūsų mokykloje privaloma padėti telefonus pamokos metu, tačiau didžioji dauguma mokinių ir ypač sunkiau suvaldomų vaikų, šių “rekomendacijų” visiškai nepaiso. Mokytojas lieka paliktas vienas. |
| Irma.M. | Tai yra labai svarbus žingsnis ir būtina griežtos bendros taisyklės. Gėda, kai nusimetama atsakomybė ir paliekama patiems tvarkytis. Labai gaila, kad neturime lyderių švietimo srityje. |
| Jolita Kvedarienė | Nevienodos tvarkos bus mokyklose. |
| dr. Elena Moskaleva | Mano pozicija – UŽ aiškų ir visuotinį mobiliųjų telefonų draudimą mokyklose. Štai trys pagrindiniai argumentai: *Rekomendacijos nėra pakankamos: Skaitmeninės etikos centro pozicija aiški – tik rekomenduoti ir leisti mokykloms pačioms spręsti dėl mobiliųjų naudojimo neužtikrina vienodos, vaikų gerovę ginančios tvarkos visoje šalyje. Reikia ne rekomendacijų, o aiškaus, valstybės lygmens sprendimo. **Mokykloms tenka per didelė atsakomybė: Ne visos mokyklos turi vienodus resursus, kompetencijas ar tėvų bendruomenės palaikymą, kad galėtų savarankiškai įgyvendinti efektyvią tvarką. Valstybinis draudimas padėtų užtikrinti vienodas sąlygas visiems mokiniams. ***Vaikų psichikos ir dėmesio apsauga yra prioritetas: Mobilieji telefonai trikdo mokinių dėmesį, skatina priklausomybes, mažina tiesioginį bendravimą. Tik draudimas gali sukurti saugią, mokymuisi palankią aplinką visiems vaikams, nepriklausomai nuo mokyklos vietos ar nuostatų. |
| Loreta Pajaujienė | Palaikau aiškų ir vieningą draudimą naudotis išmaniaisiais telefonais mokyklose ugdymo metu. Esu įsitikinusi, kad tik aiškiai apibrėžtas draudimas, o ne rekomendacijos ar siūlymas kiekvienai mokyklai spręsti individualiai, gali padėti iš tikrųjų spręsti išmaniųjų keliamas problemas. Šiuo metu vaikai yra pernelyg įtraukti į skaitmeninį pasaulį, o išmanieji telefonai tampa kliūtimi susikaupimui, gyvam bendravimui, emociniam saugumui ir pilnaverčiam mokymuisi. Mokykla turi būti saugi, dėmesį sutelkianti aplinka. Todėl palaikau įstatyminį DRAUDIMĄ naudotis išmaniaisiais telefonais mokyklose ugdymo proceso metu (išskyrus išimtis, pvz., sveikatos ar specialiųjų poreikių atvejais). |
| Loreta Jurkienė | rekomendacijos visada lieka tik rekomendacijos, o mums reikia keisti požiūrį. Vaikai į mokyklas eina mokytis ir megzti tikrus socialinius ryšius, o ne telefoninius. |
| Monika Venckienė | Reikia uždrausti mokiniams iki 11kl. naudotis telefonais mokykloje, be jokių palengvinimų |
| Lina Žemaitytė Kirkman | … mokyklos iki šiol susitarti nesugebėjo, o nereguliuojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas daro per didelę įtaką vaikų sveikatai, psichikos gerovei ir akademiniams pasiekimams, kad tai būtų galima palikti likimo valiai. Be aiškių taisyklių ir valstybės lygiu nustatytų ribojimų, atsakomybė neproporcingai perkeliama mokytojams ir tėvams, kurie dažnai neturi nei vieningos nuomonės, nei realių priemonių situacijai suvaldyti. |
| Goda Karbonskytė | Net ir suaugusieji, žinodami visas gaires, dažnai susiduria su sunkumais valdydami savo ekrano laiką; todėl norėdami, kad mūsų vaikai augtų sąmoningesnėje, tvaresnėje ir harmoningesnėje visuomenėje, turime ieškoti veiksmingesnių, bendru atsakomybės jausmu grįstų sprendimų, padedančių kurti aiškias, gyvai taikomas ribas tiek sau, tiek jiems. |
| Edita Stumbraitė-Vilkišienė | Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose dažnai pasitelkiamas kaip gelbėjimosi priemonė užimti vaikus pertraukų metu ar užpildyti inventoriaus spragas mokymosi eigoje. Dėl nepakankamo finansavimo ir jau susiklosčiusio ydingo požiūrio ką vaikai gali ir negali veikti pertraukų metu, turime situaciją, kad vaikai gali ne pamokose nuolat naudoti mobilųjį telefoną žaidimams, bet negali tarkim išeiti į kiemą, nes danga nesutvarkyta, nesaugu ir pan. Pedagogai bijo, kad neturėdami mobiliųjų telefonų vaikai pertraukų metu bus dar aktyvesni: lankstys, triukšmaus ir pan., nes neturės ką veikti. Be to, ne visi tėvai yra pakankamai sąmoningi ir supranta, kokią žalą vaikų smegenims daro nuolatinis mobilaus telefono naudojimas, nejaučiant ribų, kaip tai veikia gebėjimą susikaupti, įsigilinti į sudėtingesnius uždavinius. |
| Lina Jarutienė | atsiras galimybių nevykdyti rekomendacijų, manipuliuoti jomis. |
| Lauryna B. | Tai neišspręs įnikimo į mobiliuosius įrenginius masto, tik pavienės mokyklos imsis veiksmų, nes kitos bijos – milžiniška lyderystės stoka švietimo įstaigų valdžioje; |
| Dovilė Varkalienė | mokyklos neturės pakankamai galios įvesti pokyčius, tai nepatogūs sprendimai ir reikia bendro politinio sprendimo. Įdomu kuo skiriasi vaikai, jei vienoje mokykloje galima, o kitoje negalima. Kaip padrąsinti ministeriją, kad nebijotų prisiimti atsakomybės? |
| Vaida Zubavičienė | Tai gali būti nepakankama priemonė apriboti telefonų naudojimą mokyklose |
| Ilvita Bačinskienė | Reikia griežtesnių ir rimtesnių sprendimų, kad aš, kaip mama, galėčiau būti rami dėl savo vaikų. Mokykla turi būti vieta mokytis ir bendrauti, vaikai turi teisę būti apsaugoti nuo nuolatinio telefoninio blaškymo. |
| Lina Bakšytė | Nepritariu ŠMSM parengtoms rekomendacijoms, nes jos neįveda aiškaus, visoms mokykloms vienodo reguliavimo. Siūlymas mokykloms tartis savarankiškai neveikė dešimtmetį ir neveiks toliau – tai tik įšaldo problemą. Būtinas sprendimas įstatymu, o ne rekomendacija. Reikalingas sisteminis sprendimas šiai problemai spręsi. Realią naudą teiktų tik vieningas, aiškiai apibrėžtas reguliavimas nacionaliniu mastu. |
| Lina Laurinavičienė | Rekomendacija yra ar nėra – mokyklų tvarka ir toliau gali nesikeisti. Patarti ar rekomenduoti gali specialistai, o valstybė turi nustatyti/ pasirūpinti sveikesne aplinka visiems vaikams. |
| Gražina Papučkienė | Rekomendacijos, iš praktikos žinau, ir lieka tik rekomendacijomis o ne privalomu dalyku. Kam ŠMSM ar mokyklų vadovybė dirbs, jei galima nedirbti. 🙂 Aš manau, tik politinis sprendimas vyriausybiniu lygmeniu gali priversti suklusti ir pažvelgti į jauno augančio žmogaus gerovę, juk mes suaugusieji -tėvai, mokytojai, darželių auklėtojai ar kiti ugdytojai esame atsakingi už jaunąją kartą. Taip sakant tą sako liaudies patarlė : “Ką pasėsi , tą ir pjausi”. Taigi susitelkime ir sėkime pagaliau geresnę sėklą. priimkime nutarimą, kaip ir kokiais atvejais nuo kokio amžiaus , kiek laiko galima naudotis mobiliuoju įrenginiu (ar planšete) mokykloje pamokų metu ir/ar pertraukų metu. Graudu žiūrėt kaip per pertraukas vaikai sugulę, susėdę koridoriuose yra paskendę įrenginiuose. Žinoma tyla, niekas nebėgioja, nereikia saugoti, nevyksta nelaimingi atsitikimai ir t.t. Ačiū visiems kuriems rūpi TIKROJI vaikų gerovė. |
| Aneta Gruodienė | Ir šiuo metu mokyklos turėjo teisę susikurti vidinę tvarką dėl telefonų ribojimo, tačiau šia teise nesinaudojo dėl daugybės priežasčių. Todėl būtinas įstatymas. |
| Jekaterina Bortkevič | Aišku, kad rekomendacijų nepakanka. Akivaizdu, kad mokyklos pačios nesusitvarko. Pati bandžiau tokią tvarką inicijuoti ir nepavyko. Ministerija pagaliau turi prisiimti atsakomybę už ugdymo proceso kultūrą. Valstybė gi ne tik teorinę viziją turi turėti, bet ir praktiškai sistemiškai kurti instrumentus reikalingus tai vizijai įgyvendinti. O dabar ji išeina iš baimės taško ir atsakomybės permetimo kažkokiam kitam lygiui. Ir ar gali būti skirtingi sprendimai skirtingose mokyklose, savivaldybėse ir pan.? Kažkokie standartai gal turėtų būti vieningi |
| Juozas Vaičiulis | su menkomis pastangomis, permetinėjant atsakomybę, nepasieksime laukiamo pokyčio, vaikai patirs neigiamas pasėkmes. Raginame prisiimti atsakomybę |
| Rasa Graužinienė | NES ši priemonė jau buvo taikyta iki šiol ir ji nepasiteisina dėl skirtingų nuomonių, kurių dalis neatsižvelgia į jau patiriamas skaudžias pasekmes, t.y. realius faktus. Ši rekomendacija neveikia, nes tai akivaizdus atsakomybės vengimas. |
| Rūta Bagdonienė | Mokyklų administracijos ne visos nori imtis spręsti šią problemą |
| Monika Akromė | mokyklų administracija norėdama likti populiari, ir vengti griežtų nuostatų |
| Elena Boban | Turi būti įvesta griežta tvarka dėl mobiliųjų telefonų naudojimosi kadangi nukenčia ugdymo procesas. Be priimtos visiems vienodos tvarkos, taisyklių neįmanoma suvaldyti situaciją mokyklose. Kai bus dokumentas ir priimtos pasekmės mokykla galės griežčiau sudrausminti mobiliųjų telefonų naudojimąsi. |
| Renata Sidorenkienė | Gali piktnaudžiauti teigiant, kad juk nedraudžiama. |
| Edita Laga | Reikia įvesti vieningą sprendimą visoms švietimo įstaigoms, be galimybės manipuliuoti. |
| Jolanta Kavaliauskaitė | mokyklų vadovai pataikaudami tėvams ir nesivargindami dirbti darbo (t.y. daryti tėvų apklausas šiuo klausimu ar ieškodami sprendimų, kur gali būti saugomi telefonai) vargu ar laikysis rekomendacijos. |
| Paulius Martinaitis | Rekomendacijos neįpareigoja ir nesprendžia problemos iš esmės. |
| Rasa Lindžienė | Siekiant užtikrinti visiems vaikams lygias sąlygas mokytis ir ugdymo kokybę, būtina nacionaliniu lygmeniu priimti vieningą draudimą naudotis išmaniaisiais telefonais ugdymo įstaigoje. Atskirų mokyklų savarankiški sprendimai šiuo klausimu sukuria ne vienodą praktiką, kuri kenkia ugdymo procesui ir vaiko gerovei. |
| Gintarė Rakickaitė-Klimienė | iki šiol kai kuriose įstaigose mokytojų iniciatyva yra palaikomi apribojamai, bet taip nepasiekiamas stabilumas, atsiranda nepasitenkinimo bangos, kurios sunkina ugdymo procesą. Vieningas, teigiamas rezultatas būs paprasčiau pasiekiamas įvedus bendrą įstatymą visiems. Visi bus lygūs ir vykdys tai, kas yra nustatytą bendru valstybės mastu. |
| Aiste Lukminaite | Žinoma, dabartinės rekomendacijos yra nepakankamos – jos pernelyg abstrakčios ir neatliepia realių šiandienos problemų. Visame pasaulyje aiškiai ir garsiai kalbama apie mobiliųjų telefonų žalą vaikų psichikai, mokymosi rezultatams ir gebėjimui aktyviai dalyvauti visuomenėje. Todėl būtina griežta, aiškiai apibrėžta ir teisiškai įpareigojanti reguliacija, nes šiandien tiek mokyklos, tiek tėvai yra nepajėgūs vien savo jėgomis suvaldyti šią problemą. |
| Ieva Valinskaitė-Sarosiek | nebus tarp šalies mokyklų pastovumo, bereikalinga didelė tikimybė konfliktams mokykloms sprendžiančioms šį klausimą pačioms. Rekomendacijos pobūdžio siūlymai visuomet yra kaip pasirinkimas, tačiau apribojimai aiškumui tiek vaikams, mokytojams ir tėvams yra būtini. |
| Dovile Gotceitaite | Turi būti stipri valstybės politika dėl vaikų sveikatos užtikrinimo ir būtinų tam privalomų priemonių nustatymo. Tai negali būti palikta už teisinio reguliavimo ribų. Mokyklų administracija, vengdama kontrolės naštos, stokodama administracinių išteklių telefono naudojimo mokykloje tvarkai įgyvendinti ir dėl kitų priežasčių, atsisako nustatyti taisykles dėl telefonų naudojimo. Todėl tai turi būti nustatyta teisės aktais valstybės, kuriai pagal LR Konstituciją privaloma rūpintis visuomenės, ypač vaikų, sveikata ir saugumu. |
| Daiva Misevičienė | Mokyklos ir dabar tai galėjo įsitraukti į sutartis su tėvais, tačiau tai rizikinga, nes tokios mokyklos tampa nepatrauklios paaugliams, dar nesuvokiantiems, kokią žalą jų psichikai ir akademiniams pasiekimams daro priklausomybė nuo technologijų. |
| Justas Mikoliūnas | 1. **Rekomendacijos nėra pakankamai griežtos** Ministerijos siūlomi „ribojimai“ ir rekomendacijos, leidžiančios mokykloms pačioms spręsti dėl tvarkos, nėra veiksmingi sprendžiant išmaniųjų telefonų naudojimo problemą mokyklose. Iniciatyva mano, kad būtinas aiškus, nacionaliniu lygmeniu reglamentuotas sprendimas. 2. **Trūksta realaus sprendimo dėl telefonų daromos žalos** Leidžiant kiekvienai mokyklai savarankiškai susitarti, problema paliekama neišspręsta sisteminiu lygmeniu. Tai reiškia, kad kai kuriose mokyklose nebus jokių pokyčių, nors telefonų daroma žala mokymuisi, dėmesio koncentracijai ir socialiniams įgūdžiams išlieka. 3. **Viešas manipuliavimas darbo grupės nuomone** Ministerija lydraštyje netiksliai nurodo, kad rekomendacijos buvo suderintos „bendru sutarimu“, nors Skaitmeninės etikos centras ir kiti nariai kiekviename posėdyje išsakė priešingą poziciją. Tokie veiksmai kelia pasitikėjimo problemų. 4. **Nepaisoma ekspertų siūlymų** Nors iniciatyva ir Skaitmeninės etikos centras teikė savo siūlymus, jie nebuvo tinkamai atsižvelgti. Tai rodo, kad sprendimų priėmime stokojama konstruktyvaus dialogo ir įtraukumo. 5. **Trūksta vieningos nacionalinės politikos** Palikus viską mokyklų nuožiūrai, kyla didelė netolygumo rizika – vienos mokyklos įves griežtą tvarką, o kitos visai nesiims jokių priemonių. Tai nesukuria vienodų sąlygų visiems mokiniams ir neužtikrina efektyvios skaitmeninės etikos ugdymo praktikos. Jeigu reikia, galiu padėti išplėtoti šias priežastis į viešą pozicijos tekstą, pareiškimą ar laišką ministerijai. |
| Paulius Šidlauskas | Mokyklų vadovybė nueis lengviausiu keliu, nes ir tėvai dažnai nueina lengviausiu keliu ir telefonų naudojimas tampa nevaldomas. |
| Loreta Einorienė | Mokyklų vadovai nesiims iniciatyvos telefonų draudimui mokyklose, nenorės būti nepopuliarūs |
| Inga Šlėderienė | tai turi būti griežčiau reglamentuota vaikų prieigą prie telefonų ir socialinės žiniasklaidos ugdymo įstaigose, žinant, kad ilgesnis naudojimas telefonais turi įtakos bendrai mokinių psichikos sveikatai, elgesiui klasėje, fiziniam aktyvumui ir miego ciklams. |
| Ieva Rekštytė-Matuliauskė | Vien tik rekomendacijos, kurios leidžia kiekvienai mokyklai pačiai nuspręsti dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarkos, neužtikrina vienodų standartų visoje šalyje ir nepadeda efektyviai spręsti bendros problemos. Tokia fragmentuota praktika gilina socialinę nelygybę tarp skirtingų mokyklų bei regionų, nes vienos ugdymo įstaigos imsis griežtesnių priemonių, kitos – ne. Be to, mokyklų bendruomenės dažnai neturi pakankamai kompetencijų ar drąsos savarankiškai priimti nepopuliarius, tačiau vaikų gerovei būtinus sprendimus. Tik aiški, nacionaliniu mastu priimta tvarka ar įstatyminis reguliavimas gali užtikrinti vienodas sąlygas visiems mokiniams ir realiai sumažinti žalingą išmaniųjų poveikį ugdymo procesui. |
| Inga Augustinienė | Jeigu moksliškai įrodytas išmaniųjų telefonų kenksmingumas sveikatai, mokslo rezultatams, privalo būti griežtos privalomos taisyklės įstatymų lygmeniu, o ne rekomendacijomis, perduodant atsakomybę mokykloms, bijančioms tėvų spaudimo ar nerandančioms būdų užimti vaikus. Jei dėl mobiliųjų telefonų tik rekomendacijos, tai tada ir dėl psichotropinių medžiagų vartojimo bei pirotechnikos gaminių irgi turėtų būti tik rekomendacijos. |
| Romana Nausėdienė | Blaško vaikus, nebėra bendravimo. |
| Vilija Buivydaitė | Rekomendacijos ir gali likti rekomendacijomis ” stalčiuose”- reikia konkretaus ir aiškaus nurodymo ir tvarkos, kad būtų pasiektas rezultatas |
| Raimundas Pundinas | Tokios prievolės ir rekomendacijų nepakanka. |
| Katažina Černiak | tai tikrai turi būti įteisinta iš viršaus, o ne vėl viską apkrauti mokyklai. |
| Mindaugas Rožėnas | Tai nepadės išspręsti klausimo ir tėvai, kurie nesirūpina vaikais, nenorės drausti naudoti telefonus pamokų metų ir pertraukų metu. Tai turi būti priimta įstatymiškai ir turi būti bendra tvarka, nes prasidės improvizacijos ir problema toliau tęsis. Prašome persvarstyti ir atkreipti ką nurodė peticijos rengėjai, kurią mes pasirašėme. |
| Raimonda Jarienė | visa našta lieka mokyklai ant pečių: kol valstybė rodo bestuburiškumą ir dangstosi rekomendacijomis susitarti vengdama atsakomybės už sprendimą, mokyklos turi atlaikyti visus pasipiktinumus, įtampą veikiant teisiškai nesureguliuotoje erdvėje, teismus. |
| Giedrė Jachimovič | Reikia aiškaus nacionalinio reguliavimo – vaikų sveikatai, raidai ir emocinei gerovei svarbu vienodos, pagrįstos taisyklės visose ugdymo įstaigose. |
| Rasa K-S | Dažniausiai rekomendacija ir lieka rekomendacija bei tyliai sau leidžia laiką kamputyje…norisi sprendimų! |
| Kornelija Kraftaitė | Nes gali būti, kad ne visi tėvai bus už tvarką skirtingose mokymo įstaigose. Būtų efektyviausias būdas, kad tie patys reikalavimai galiotų visoms ugdymo įstaigoms. |
| Lina Balčiūnienė | Manau, kad rekomendacijų, kurios rekomenduoja mokykloms susitarti, nepakanka problemai spręsti. |
| Rita Mažeikienė | Švietimo sistema, jo koordinavimas ir įgyvendinimas turi būti visoms Lietuvoje esančioms mokykloms vieningas, vientisas, kad ugdymas netūrėtų tapti skirtingas: vienoks didmiestyje, kitoks regionuose, kaimuose. Nes kaip suprantu, vienos mokyklos nuspręs vienaip, kitos kitaip pasitvirtins tvarkas. Todėl ministerija yra atsakinga šiuo klausimu, nustatanti tvarką ir kitus reglamentavimus visoms mokykloms, kurios turi laikytis šių nustatymų. |
| Aurelijus Miškinis | Mokyklos gali gauti tėvų ar net ir mokinių spaudimą leisti naudotis telefonais. Pagal tai gali prasidėti konkurencija tarp mokyklų dėl mokinių krepšelio. |
| Agne Ignotiene | Tam kad butu pasiektas realus pokytis, draudimai negali likti mokyklų lygmenyje. Tai tik dar labiau skatins atskirti tarp stiprios vadybos mokyklų ir silpnos vadybos mokyklų ir vaiku rezultatu. |
| Edita Galdikienė | Tai padarys ne visos ugdymo įstaigos |
| Eglė Skolevičienė | Atsakomybė eilinį kartą numetama mokykloms ir mokytojams. Mokyklos geba tartis ir be ministerijos rekomendacijų, bet kiek dar galima kraut ant mokytojo pečių, kurio pagrindinė rolė turėtų būti mokyti. |
| Miglė Zaleckienė | Kai kurios mokyklos to nedarys, nes per daug bėdų…mūsų mokykla, nors tėvai nubalsavo, kad pritaria telefonų draudimui, parašė, kad vykdys nurodymus…tos mokyklos, kurių administracija norėjo, seniai susitvarkė šį klausimą, likusioms gi reikia privalomų nurodymų. Kitaip nedarys 🙁 |
| Julius Vinča | Ne visose mokyklose yra valia atsižvelgti į mokinių ir mokytojų poreikius. |
| Jekaterina Levickė | Mokyklos nedrįsta savarankiškai priimti būtinų sprendimų dėl telefonų ribojimo, jos taip pat teikia rekomendacijas, į kurias nekreipia niekas dėmesio. Toks klausimas buvo keliamas ir mano vaikų mokyklos taryboje, bet mokytojai bijodami nepasitenkinimo, priėmė tvarką tik dėl telefonų nenaudojimo pamokų metu. O per pertraukas vaikai nuolatos būna telefone, vaikai nebendrauja ir nejuda, dėl to kenčia jų fizinė ir socialinė raida, nekalbant apie elektroninių patyčių mastą. Vaikai, kuriems telefonus mokyklose riboja tėvai, jaučiasi atstumti, nes kiti draugai nuolat iš telefonų neišlenda. Nebėra su kuo žaisti per pertraukas, nes pilnos palangės ir pakampės sėdinčių telefonuose vaikų. Vaikai jaučiasi vieniši. Kam reikalingos judumo salelės, jeigu vaikas turi telefoną? Jis nepajėgus atsispirti žaidimams telefone. Jeigu ribojimai nebus priimti, galima suprasti, kad ŠMSM atstovai nesuvokia visos situacijos rimtumo. Jeigu mums rūpi mūsų vaikų ateitis, turime jiems padovanoti sveiką vaikystę. |
| Loreta Likatavičienė | ne visos ugdymo įstaigos turės valios pokyčiams, nes nenorės konfliktuoti su tėvais, stokojančiais sąmoningumo. Be to, nevienodos taisyklės kelia sumaištį, jos taip rimtai kaip visuotinės nevertinamos. |
| Kristina Grinė | Nes šią problemą būtina spręsti visuotiniu lygmeniu, o ne tik kai kuriose mokyklose; nes šiais laikais praktiškai visi vaikai yra priklausomi nuo išmaniųjų įrenginių ir bijo žiūrėti vienas kitam į akis, o gyvas bendravimas jų tarpe tapo retenybe, tad su tokia didžiule priklausomybės problema beveik nebeįmanoma tvarkytis pavieniui. |
| Jolanta Grikštienė | Rekomendacijos taip ir lieka rekomendacijomis, nes mokinių elgesio taisyklėse neretai jau ir taip yra draudžiama naudotis telefonais (pvz. pamokų metu ne ugdymo tikslais), tačiau mokiniai jais naudojasi pažeisdami, patvirtintas mokyklų mokinių elgesio taisykles. Taip pat, neretai mokinių tėvai klauso vaikų įgeidžių, pavyzdžiui net leidžia išmaniaisiais savo vaikams naudotis ir nesiimta jokių priemonių, net gavę informacijos iš ugdymo įstaigos atstovų. |
| Renata Staševičienė | turi būti bendros tvarkos valstybės mastu |
| Deimantė Bagdonienė | tai nespendžia ilgalaikiu neigiamu pasekmių vaiku ir jaunuoliu smegenims bei jų socialiniams įgūdžiams |
| Alma Vidžiūnienė | Nes skirtingose mokyklose skirtingos tvarkos įves sumaišties mažose savivaldybėse kai vaikai pereina iš vieno koncentro mokyklos į kitą, pvz. iš progimnazijos į gimnaziją. |
| Rūta Rudminaitienė | Susitarti gali tuomet ir dėl labai nuosaikių ribojimų, kurie nepadarys reikiamo pokyčio. Čia nėra klausimas, kuris būtų labai skirtingas skirtingose mokyklose. Tai pakankamai universali problema, kuriai spręsti reikia kompleksinių kompetencijų, kurių nebūtinai kiekviena mokykla turės. |
| Lina Smaliukienė | Problema per gili, kad pakaktų tik rekomendacijų. Valstybei ir ypač ŠMSM turėtų rūpėti augantys LR piliečiai bei jų psichikos sveikata… |
| Ingrida Balčiūnienė | Esu tik už visišką telefonų draudimą mokyklose. Užduotims atlikti negalima naudoti telefonų taip pat, tam yra kompiuteriai. Taip yra prestižinėse JK mokyklose. Nenuvertinkime Lietuviškų mokyklų |
| Paulina Ivanauskaitė | Ministerijos rekomendacijos yra apie nieką. Manau, kad turi būti bendra strategija visose mokyklose. Jei kiekviena mokykla kurs savas tvarkas, bus daug skirtingų interpretacijų, ir labiau liks nugulti popieriuje, nei naudojama praktikoje. Kaip ir daug mokyklose “galiojančių” tvarkų, su kuriomis darbuotojai nebūna net supažindinami, bet būna verčiami pasirašyti. |
| Svetlana Popova | Mokyklos ir anksčiau žinojo apie telefonų daromą žalą mokymo procesui ir vaikų sveikatai bei galėjo, pasitarus su tėvais, pasitvirtinti savo taisykles, bet tik kelios mokyklos turėjo stiprybės tai padaryti. Mokyklų-lyderių Lietuvoje yra labai mažai. Šiais laikais net suaugusiems laiko leidimas soc.tinkluose yra problema, tai ką kalbėti apie vaikus… aišku, kad jiems įdomiau telefonas, o ne chemija ar fizika. Jie net knygų skaityti nebenori, nes tai trunka ilgiau nei 15 sekundžių TikTok įrašas. Esant svarbiam reikalui, vaikai gali naudoti mygtukinius telefonus. |
| Diana Simaškienė | Vyriausybė ir ministerijos rado lengvą būdą išvengti atsakomybės dėl kvaišalų vartojimo, dėl lankomumo, dėl patyčių ir dabar bando dar vieną naštą perkelti mokykloms. Kam kurti tūkstantį tvarkų aprašų, kai pakanka vieno bendro atsakingo sprendimo vardan vaikų, o ne dėl savo patogios politinės kėdės. |
| Ilma Agajan | Manau, kad susitarimas dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo turi būti priimtas ne mokyklos, o nacionaliniu lygmeniu |
| Raminta Žalkauskaitė | Susitarti gali ir dabar, bet dalis tėvų susitarti nenori, o mokyklų valdžia neturi drąsos, baiminasi tėvų priešinimosi, be draudimo mokiniai ir toliau sėdės telefonuose net per pamokas. |
| Vidas Ožekauskas | Nes tai galimai nebus įstatymas, ir nebus privaloma to laikytis. Nes skirtingos ugdymo įstaigos nustatys skirtingas sąlygas, o vaikai iš šeimų mokosi skirtingose mokyklose-paaiškės kad skiriasi sąlygos, išaiškės diskriminacija, bus pykčiai. Naudojimo/ nenaudojimo tvarka turi būti nustatyta viena visoje šalyje, kaip ir vadovėliai, ar dienynas. |
| Ieva Juškevičienė | Yra surinkta per daug faktų ir mokslinių tyrimų duomenų įrodančių, kad išmanieji telefonai yra žalingi vaiko raidai ir psichikai. Jei mes ne rekomenduojame negerti nepilnamečiams alkoholio nes tai daro realią žalą, kodėl psichikos žalos dėl išmaniųjų naudojimo sritis turi turėti tik rekomendacijas. “Visi geria juk per šventes, tai ir palikim” “Visi naudojasi išmaniaisiais telefonais, tai ir palikim”. Štai tokio lygio yra pateikiamas požiūris kai vietoj draudimo paliekama rekomendacija. Reikia turėti drąsos priimti tinkamą sprendimą o ne mindžikuoti populizmo lygyje kai yra sprendžiama ateinančios kartos psichinė sveikata. |
| R.G. | Didžioji dalis mokyklų eis lengviausiu keliu, tai yra neįves jokių draudimų. Be to nelygios teisės tų mokyklų, kurios draus ir tų kurios nedraus. Tos, kurios draus, kris reitingai, nes jaunimas, o manau ir dauguma tėvų, bus nepatenkintos mokyklos sprendimu |
| Daiva Balčiūnienė | mokyklos administracija pataikaus tėvams ir vaikams, ypač mažų miestelių mokyklose, nes baiminsis, kad vaikai išeis į kitas mokyklas, kur jokių draudimų nėra. Tėvai aiškins, kad tai tik rekomendacijos ir jokių draudimų nereikia. Be to, visą laiką kalbama apie prastėjančias mokinių žinias, negebėjimą susikaupti, įsiminti, suvokti tekstų. Manau, kad turi būti ne rekomendacijos, o griežtas sprendimas. Nejaugi Švietimo ministerija nemato ir nesuvokia, kokią žalą vaikams daro telefonai. Tėvai nenori ir dažnai yra bejėgiai riboti naudojimąsi telefonais, tai nors mes, švietimo darbuotojai, imkimės griežtų priemonių ir padarykim nors mokyklas be telefonų. Tegul jos būna mokymosi, gyvo bendravimo, fizinio aktyvumo vieta. Mokytojas neturi būti policininku, kuris turi reikalauti prie kabineto durų, kad visi bent per pamokas susidėtų telefonus. Manau, mūsų valdžiai daugelyje sričių trūksta politinės valios, nes nori įtikti, o ne spręsti problemas. |
| Vaiva Jakienė | Nes ir dabar tarsi švietimo įstaigos gali susitarti, tačiau matome, kiek ne daug ugdymo įstaigų rimtai žiūri į mobiliųjų telefonų daromą žalą vaikams ir jų socialiniams įgūdžiams. Norint pasiekti rezultatų, turi būti priimtos visuotinės taisyklės ir ugdymo organizavimo principai. Dažnai iš mokytojų ir mokyklų vadovų girdime, kad jie palaiko iniciatyvą, tačiau didžiausias iššūkis – kaip tai įgyvendinti. |
| Brigita Kiršanskienė | mokyklos nebus vieningos, kad imtųsi griežtų veiksmų. |
| Vita Kaveckienė | dalis mokyklų nesilaikys rekomendacijų, motyvuodami tėvų, mokinių nepritarimu, todėl problema nes bus išspręsta. Mokyklos, kurių vadovai turėjo ryžto ir dabar jau įsivedę tokią tvarką. |
| Julija Dombrovskaja | Kenčia vaikų socializacija, vaikai nebemoka bendrauti. Manau bendras susitarimas padės spręsti problemą mokyklose ir namuose. |
| Jurgita Pocevičienė | Mokykla nenorės prisiimti atsakomybės dėl tėvų, kurie nemato problemos, patys neauklėja vaikų, o jie juos |
| Indrė Mačiūnė | Tai parodo, kad ministerija nemato didelės problemos, nureikšmina problemą. O jei problemos nėra, kam ją spręsti. Manau, kad daug mažesnė tikimybė, kad mokyklos tą įdiegtų, nes reikia būti stipriai pasikausčius, dėti daug pastangų, atstovėti poziciją, ko mokyklos gali nenorėti imtis arba bijoti, arba negalėti atstovėti. |
| Vitalija Minialgaitė | …ir dabar mokykloms niekas nedraudžia įsivesti savo tvarką. Mūsų mokykloje buvo susitarimas, kurį inicijavo tėvai, pertraukų metu nesinaudoti mobiliaisiais telefonais. Kilo mokinių nepasitenkinimas. Kadangi tokį nutarimą priėmė tėvai, tai kurį laiką (gal 2-3 sav.) lyg ir nežaidė mobiliaisiais, mokytojams vis sudrausminant. BET tas mokytojas, kuris sudrausmina, BLOGAS, o tas, kuris “nepastebi” – GERAS. O šiais, įvairiausių kaltinimų mokytojams laikais, tokia didelė pagunda mokinių akyse BŪTI “GERAM”… mylimam… ir kad tėvai, savo vaikų lūpomis, gražiai atsilieptų… |
| Viktorija Kliopovė | Tvarka visiems vaikams turi būti vienoda, reikia išvengti diskriminavimo tokiu jautresniu klausimu jaunimui. Taip pat vienos mokyklos gali nesilaikyti rekomendacijų ir vaikai naudosis telefonu ugdymo meti ir taip trukdys mokytis sau bei kitiems. |
| Neringa Matusevičienė | Mokyklos dažnais atvejais paveikiamos tėvų, kurių dalis nevalstybinius įstatymus ignoruoja. |
| Laura Masiulienė | Liūdna, kad ŠMSM neįtikina nė moksliniai tyrimai, nei SAM ir ekspertų pasisakymai. Jie ir toliau išlieka neveiksnūs ir užsispyrę. Laikas prarėti rūpintis mūsų vsikų gerove! |
| Evelina Konstantinovaitė | Dauguma mokyklų nesirinks pokyčio ir mieliau rinksis egzistuojančią tvarką, nes taip tiesiog paprasčiau. Taip pat nebus vienodos tvarkos ir keičiant mokyklas tvarka keisis, skirsis bendras vaikų suvokimas. |
| Elvyra Rimkuvienė | Reikalingas visuotinis bei tvirtas ir aiškus sprendimas visos Lietuvos mastu uždrausti mobiliuosius telefonus mokykloje, jeigu rūpi mokinių psichinė ir fizinė sveikata. |
| Kristina Petrauskienė | Nes norisi, kad būtų visose mokyklose be išimties tvarka vienoda – jokių išmaniųjų telefonų ar kitokių įrenginių mokyklose ir jų teritorijose. Vaikai turi bendrauti tiesiogiai tarpusavyje. Pvz., mes dukrai nepirkome telefono, ji baigė antrą klasę ir dukra tikrai nuolat jautė diskomfortą ir patyčias, kad visi klasėje mokiniai turi telefonus, o ji ,,balta varna”. |
| Vidmantas Remeika | Nei viena ugdymo įstaiga nenorės konfrontuoti su tėvais ir supermamytėmis, todėl nepasitvirtins griežtesnės tvarkos ir niekas nepasikeis. |
| Asta | manau, kad situacija nepasikeistų. Mokiniai ir toliau liks telefonuose, o ne mokyklose. |
| Gitana Navickienė | Susitarimai mokyklose gali būti abejotini, nes dažnai mokyklų administracijos pataikauja tėvams ir jų trumparegiškoms užgaidoms. Jau taip atsitiko su praleistų pamokų pateisinimais. Priimtos tvarkos mokyklose situacijos nepakeitė, nes to kas rekomenduojama nepaisoma, jei neparanku, arba gręsia tėvų nepasitenkinimu. |
| Raminta L. | Pagal teisės aktų hierarchiją, rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio aktas, kuris neįpareigoja. Todėl nesant valios, situacija liks nepakitusi. |
| Jolita | Jokių rekomendacijų negali būti, nes prasidės interpretacijos. Turi būti aiškumas, konkretumas,o ne rekomendacijos ir laisvė. |
| Vilma Saldauskienė | Mokyklų direktoriai priengia imtis drastiškų sprendimų. |
| Dovilė Jaugelienė | Tai per silpna priemonė kovai su ekranų naudojimu. |
| Janė Tumėnienė | Viskas taip ir liks nepasikeitę. Reikia, kad visose mokyklose būtų reikalavimai vienodi. |
| Valentinas Šapalas | Klausimas ir problema yra ne vienos mokyklos, o visos šalies, todėl ir jis turi būti sprendžiamas ne mokyklos mastu, o šalies mastu, vieningai. |
| Lina Kapušinskienė | Nes vietoj pagalbos mokyklai, bus numestas dar vienas darbas. Valstybinių mokyklų mokiniams taip pat reikalinga sveikatai palanki ir draugiška atmosfera mokykloje. Privačios mokyklos dažniausiai pačios išsprendžia išmaniųjų klausimą. |
| Ilvita Bačinskienė | Reikia griežtesnių ir konkrečių priemonių, užtikrinančių mano vaiko saugumą mokykloje. Mokykla skirta mokytis ir bendrauti be telefoninio blaškymosi. Mūsų šeimos nuomone mokykloje vaikams išmaniųjų telefonų nereikia, tačiau sunku saugoti savo vaikus, kai telefonus turi kiti ir naudoja juos visų pertraukų, o kartais net ir pamokų metu. |
| Laura Talmantė | rekomendacijas visi žinojo iki šiol, tiek tėvai, tiek mokyklos, tai esminių pokyčių nesuteikė ir nesuteiks. |
| Algė Miliukienė | rekomendacijos -neveikia. Mokyklose administracijai, deja, nepakanka politinės valios, noro, įvesti BŪTINĄ išmaniųjų įrenginių, ypač telefonų naudojimą. Tai sudaro galimybes moksleiviams nesąžiningam rezultatų klastojimui, mokytojų ,klasiokų filmavimui bei mobingui. Taip pat AI naudojimui, kas seklina ir taip prastus akademinius rezultatus bei kasmet prastėjantį mokinių raštingumą ir komunikacinius gebėjimus. Ardo bendruomeniškumo atmosferą. Absoliučiai neugdo kritinio mąstymo. |
| Agnė Jakniūnienė | Tai decentralizuotas sprendimas, kuriuo nebus pasiekta vieninga praktika, ribojanti netinkamą ir perteklinį išmaniųjų įrenginių naudojimą mokymosi metu. Tik aiškiai iškomunikuotas ir visoms švietimo įstaigoms vieningai privalomas dokumentas, turintis Reguliavimo toną (Reglamentas, ir pan.) gali pakeisti nesamą tvarką. |
| Lina Bartnykienė | Bijau, kad dauguma mokyklų taip ir liks be draudimo naudoti išmaniuosius įrenginius. Kas rekomenduojama, retai yra įgyvendinama. Tam reikia daug valios ir tikėjimo, kad taip tikrai geriau. |
| Milda Čeikienė | Vadovai bijo galimo didelio pasipriešinimo iš tėvų ir vaikų. |
| Lina Kizė | Jų nepakanka. Reikia draudimo. |
| Raimonda Merkytė | Rekomendacijos šiuo metu neveikia ir jų nėra laikomasi. |
| Kristina Medžiaušytė-Lapinskienė | klausimas per svarbus, ir tikrai mažoji dalis teturės kompetencijas ir resursus pačios tokį klausymą bandyti išsispręsti. Jei nėra valdžios dėmesio, ir joms atrodys tai nesvarbu / neprivaloma / nereikalinga. |
| Kristina Tumpienė | Tai palieka vietos interpretacijoms ir mokyklos pasielgs kaip joms lengviau. |
| Zita Treinienė | Taisyklės (įstatymas, priimtas Seime) turi padėti ir mokytojui, ir mokiniui, ir ugdymo įstaigų administracijai sukurti darbinę aplinką siekti mokinio pažangos. |
| Rūta Morkūnienė | Tai palieka laisvę mokykloms spręsti pačioms ir išmaniųjų naudojimo neapribos pakankamai. |
| Inga Nečiūnė | Daug mokyklų bijo tėvų pasipriešinimo ir apie tai net nediskutuoja. Į vaikus, šiuo atveju, ir jų būseną net nekreipia dėmesio. O jie – lieka palikti ir niekam neįdomūs. Visa švietimo sistema yra tokia. |
| Evelina Černauskienė | Be aiškaus draudimo vaikai nebus apsaugoti nuo ekranų naudojimo pertekliaus. |
| Stefanija Navickienė | reikia griežto įstatymo, draudžiančio ugdymo proceso metu naudotis išmaniaisiais telefonais ir kitomis priemonėmis, trukdančiomis išgirsti ir suprasti pamokos turinį |
| Giedrė Kasparienė | Mokyklos pačios nesiims atsakomybės ir iniciatyvos visiškai riboti telefonus. Reikia griežto ir aiškaus įstatymo tik taip pasieksime tikslą. Mokykla ne vieta, kad mokiniai 99 % laiko praleidžia telefonuose, o ne pamokose ir bendravimui vieni su kitais. |
| Jokita Vadoklienė | Mokyklos tingės ką nors daryti, kad mūsų vaikai augtų sveikos psichikos, laisvi nuo kibernetikoje peršamų ydingų, kenksmingų gyvenimo nuostatų. Priklausomybė nuo ekrano toliau klestės, ekraninis autizmas ir silpnaprotystė apims ateinančias kartas kaip epidemija. Turime tai stabdyti vieningai ir vienodai visur. |
| Karolina Mickevičiūtė Juodišienė | Per daug suinteresuotų jėgų nori atvirkščiai – vis didinti skaitmenos kiekį. Tai ir tiekėjai, ir mokytojai (kuriems mažiau darbo, trūksta vadovėlių), jau nekalbant – ir mokiniai, kurie, būdami nebrandūs, gauna daug greito dopamino…. |
| Lina Šerkšnienė | Turi būti vieningas nutarimas visoms mokykloms, kurį priima atsakingai valstybė. |
| Simona Steponkienė | Visada atsiras pavienių tėvų ir pavienių mokyklų, kurios nesupranta išmaniųjų telefonų žalos mokyklose. Dėl to atsiranda galimybė išvengti numatytos rekomendacijos. |
| Eglė Norkutė | reikalinga ryžtinga valstybinė pozicija susijusi su ekranų naudojimu ugdymo įstaigose. Vaikų kalba prastėja, elgsena keičiasi, psichologinė būsena darosi ūmesnė, o šeimose trūksta nuovokos apie ekranų daromą žalą vaikams. Reikia ne tik eliminuoti trukdžius iš mokymosi aplinkos, bet ir šviesti šeimas, imtis lyderystės keičiant susidariusias aplinkybes. Darželiuose vaikams rodomi filmukai sėdint ant puoduko, einant miegoti ir grįžus iš lauko. Einama lengvesniuoju, o ne ugdymo keliu. Tai neturėtų būti toleruojama nuo mažų dienų. Mokslas yra vaiko teisė ir pareiga, o ekranai trukdis pasinaudoti ta teise ir atlikti savo pareigą. Mokykime vaikus naudotis technologijomis tam skirtuose užsiėmimuose, tačiau neleiskime ekranams “ugdyti” mūsų vaikų. Technologijų įtaka vaikų emocinei ir psichologinei savijautai puikiai aprašyta J. Haidt knygoje “Nerimo karta”. Šioje knygoje gausu ir rekomendacijų. Atsižvelkime į jas. |
| Vladas Steponkus | nemažai tėvų vis dar nesidomi gydytojų ir mokslininkų rekomendacijomis riboti išmaniųjų telefonų naudojimą, ypač pamokų metu, kai yra reikalingas 100procentinis susikaupimas ir susitelkimas į mokytoją. Dėl to mokykloms paskatinus tėvus balsuoti ir tartis, įvyks konfliktas, visiškai nenaudingas vaikams. Gali būti, kad mokyklos, vengdamos konflikto, atsisakys naujos tvarkos įvedimo, nors ji ir bus rekomenduojama. |
| Vaida Pranskaitienė | turi būti nustatyta ir griežta atsakomybė už tvarkos nesilaikymą. |
| Dalia Kukenė | Tai neveikia, vis tiek telefonai bus naudojami su tam tikromis išimtimis. |
| Dalia Autukienė | Būtina įstatymo pataisą, o ne rekomendacijos. Negalima tik mokyklai uždėti atsakomybę. Atsakomybę privalo prisiimti įstatymų leidėjai. Tai visuotinė problema, o ne kelių mokyklų. |
| Karolis Valauskas | Tik įstatymas draudžiantis neštis telefonus į mokyklą bus veiksminga priemonė , ir neliks jokių interpretacijų bei visose mokyklose bus lygios teisės |
| Aistė Valadkienė | Dėlto, kad mokyklos neatsilaikys mokinių ir tėvų spaudimui ir nepasitvirtins griežtos tvarkos. Beje rekomendacijos ir lieka rekomendacijomis. Retai kada į jas žiūrima rimtai. Mano nuomone, telefonai gali būti leidžiami tik vyresnėse klasėse. Pradinėse ir pagrindinėse mokyklose jų turėtų nebūti. |
| Audronė Katilienė | Turi būti aiški mokinių asmeninių išmaniųjų įrenginių naudojimo tvarka visose Lietuvos mokyklose, apibrėžta įstatymu |
| Kristina Cibulskė | … įtakingi ir linkę kontroliuoti vaikus arba jiems pataikauti tėvai gali netgi manipuliuoti skiriama “parama” mokykloms, kad gautų sau palankius susitarimus ir sprendimus. Ne kiekvienas mokyklos vadovas gali atlaikyti spaudimą, todėl reikia valdžios reguliavimo vaikų sveikatos labui, jei tyrimai rodo, kad atėjo laikas tai daryti. |
| Inga Hilbig | … turi būti nacionalinis aiškus sutarimas šiuo nacionalinės svarbos klausimu dėl mũsų vaikų ir mūsų visų ateities ir gerovės. Negalima to neoliberaliai palikti diskusijoms ir ginčams bendruomenėse mokyklų, nes visada bus kam nerūpi ir kas priešinsis iš savo reikalo neišmanymo ir patogumo; reikia nuimti nuo mokyklų tą naštą, užtikrinti taisyklių aiškumą ir jų laikymąsi. |
| Austė Aukštikalnė | Tai neįpareigoja mokyklų bendrai stabdyti besaikį vaikų naudojimąsi telefonai mokykloje. |
| Valdas Valdas | Reikia vieningos valstybės įstaigų nutarimo dèl telefonų nesinaudojimo mokykloje |
| Lilija Kliukovskaja | Vaikai mokosi skirtingose mokykloje. Po to bendrauja kitose vietose. Bus nepasitenkinimas ir nelygybė. Taip pat bus tėvų, kurie neatlaikys vaikų spaudimo ir leis naudotis telefonais mokyklose ir konfliktuos su mokyklos bendruomene. Būtinas vieningas sprendimas ir įstatymas. |
| Ieva Malukienė | Iki šiol susitarti nepavyksta, nors ir yra draudimai, vaikai manipuliuoja, įstatymas leistų imtis griežtesnės kontrolės ir galų galėtume dėti didesnes pastangas, kad gelbėti vaikus nuo šios priklausomybės. |
| Karolina Liaušienė | Paliekant daug laisvės interpretacijoms padėtis visiškai nepasikeis nuo jau dabar esančios. |
| Asta Tučė | Turime galvoti apie savo vaikus ir ju ateiti ir rimtos aplinkybės reikalauja rimtų veiksmų. |
| Alina Komkaitė | Telefonas vykstant pamokos vaikams yra nereikalinga, jis blaško dėmesį. Vaikai ir taip daug laiko praleidžia skaitmeninėje erdvėje ko pasekoje jų suvokimas apie pasaulį yra iškreiptas. Yra būtina kontroliuoti telefonų naudojimą ugdymo įstaigose. |
| Virginija Kubilienė | Mokyklos nuolat konkuruoja dėl mokinių ir neretai pataikauja mokinių tėvams, kurie nėra kompetentingi įvertinti išmaniųjų technologijų žalos. |
| Lina Giedraitė | Tai nėra imperatyvus susitarimas. Kas neįteisinta kaip prievolė, tas ir liks stalčiuje. |
| Irena Stankūnienė | Per daug didelė kaina mokama už norą būti populiariems: daugėja mokinių su emocijų ir elgesio sunkumais, sutrikimais, blogėja kognityvinės mokinių funkcijos (atmintis, dėmesio koncentracija, suvokimas), sunkiai priimama /suvokiama verbalinė informacija, siaurėja žodynas, mažėja bendrųjų žinių, orientacijos socialiniuose santykiuose ir t.t. |
| Vilija Pridotkienė | Paliekama per didelė atsakomybė mokykloms ir mokytojams spręsti šią itin aktualią problemą. |
| Aurimas Petniūnas | Turiu du vaikus, 9 ir 13 metų, labai norėčiau, kad atsirastų tvarka, kuri apribotų mob. įrenginių naudojimą mokykloje, šiuo metu mokykloje jie nemažai laiko praleidžia įrenginiuose. |
| Rūta Jasutienė | Turi būti reikalavimas, o ne rekomendacija, nes mokyklų programos yra vienodos visoms mokykloms, todėl turi būti ir vienodai griežta tvarka dėl išmaniųjų naudojimo visose mokyklose, net ir privačiose. Tai yra visų vaikų sveikatos labui. |
| Giedrė Frolovienė | Rekomendacijos neįpareigoja, mokiniai ir jų tėvai gali nepaisyti rekomendacijų |
| Aurelija Čapskienė | ne visi jų laikosi, be to šios rekomendacijos gali būti interpretuojamos ir tai nėra tvarkos aprašas. |
| Aistė Baronaitė-Bertašienė | Mokyklos administracija bijo priešiškai nusiteikusių tėvų, todėl rekomendacijų neįgyvendina. O tai labai svarbu, kadangi mokykla naudojamo turinio išmaniuose sukontroliuoti neturi galimybių. Vaikai žiūri pornografiją, filmuoja vieni kitus ir patyčių mąstai būna wow. |
| Tomas Byla | Tai turi būti griežtai reglamentuojama pagal įstatymą. Seimas privalo priimti įstatymą, draudžiantį naudoti telefonus ugdymo įstaigose, išskyrus jei to prireikia mokymosi tikslams ar išgauti informacijai. Vaikai yra mūsų ateitis, mes privalome rūpintis jų gerove. Aš už tikrą bendravimą. |
| Rūta Simanauskienė | Reikia griežtų ribų ir apribojimų |
| Urtė Vilkauskienė | Problema yra visuotina, todėl ją reikia spręsti vieningai ir tvirtai priimant bendrus sutarimus dėl telefonų ribojimo mokyklose. Jei visos Lietuvos mokyklos turės aiškias taisykles šiuo klausimu, nekils klausimų, kodėl vieni daro vienaip ar kitaip, taisyklės visiems vienodos. Mokykloje reikia mokytis, bendrauti, telefonai gali palaukti. |
| Jolanta Varnauskė | Problemos mastas yra milžiniškas, todėl ir įrankiai ją suvaldyti turėtų būti adekvatūs, ko šios rekomendacijos nėra pajėgios atliepti. |
| Ingrida Jankauskienė | Mokyklos nenori prisiimti atsakomybės dėl tvarkos pakeitimo ugdymo įstaigoje. Baiminamasi tėvų reakcijų ir fizinių pastangų, kurių reikės imtis rengiant tvarkos aprašą. Lengviausia yra naudotis įstatymu, norint sudaryti naują tvarkos aprašą. Todėl rekomendacijos nėra tinkamos ir raginančios keisti ar sudaryti tvarkos aprašą – būtina yra įstatymas ir nurodytos gairės. Kitaip sakant, daugumai mokyklų reikia postūmio ir tvirto pagrindo, t. y., tai reglamentuojančio įstatymo. Ne veltui anglų kalboje jau atsirado terminas “Brain rot”, nuolatinis bereikšmis telefono naudojimas ne tik kad bukina smegenis, bet tuo pačiu sukelia sveikatos sutrikimus ir asocialumą tarp mokyklos bendruomenės. |
| Vaida Mocevičienė | Problema yra per stipri ir plati, kad būtų skirtingai kontroliuojama. Mokyklose narkotinės ir kt. medžiagos ypatingai aktyviai platinamos būtent naudojantis mobiliaisiais įrenginiais. Tikiu mob. draudimas prisidėtų prie problemos mažinimo. Neskaitant aibę kitų naudingų ekrano laiko ribojimų naudų. |
| Kristina Klute | Tai ne pakankama ir nebus užtikrinta, kad rekomendacijos bus vykdomos. Taigi, išliktų tokia pat situacija, kaip ir yra iki šiol. |
| Danutė Šukevičienė | Mokykla kurioje dirbu yra pilna gimnazija t. y. mokosi visi nuo 1 iki 12 kl. Girdžiu, kad pradinukams bendras draudimas nelabai aktualus, nes juos moko viena mokytoja ir ji visus beveik visada mato. Bet labai liūdna situacija nuo 5 iki 10 klasės. Mokykloje dirbu ne vienas dešimtmetis su tokio amžiaus mokiniais, aš prarandu daug laiko “kovodama” ir įrodinėdama kokią žalą daro mokiniai sau ir apie tai nesusimąstantys jų tėvai. Surinkti į dėžutę, ne visada pasiteisina,– mokiniai telefonų turi po 2-3; paimti nelabai gali, nes tai brangus asmeninis daiktas. Tik tada atsiras dėmesys ir mąstymas, kai priemonė bent per pamokas bus nepasiekiama fiziškai. Aš jau nekalbu apie DI pagalbą arba nusirašinėjimą patogiomis formomis su išm. laikrodukais, bevieliais ausinukais ir t.t. Yra atvejų kai mokiniai “dirba” telefonu ir uždirba, anot jų, pinigus. Mokinių mąstymas ir dėmesio sukaupimas, bendravimas, žodynas ir kiti žmogiškieji dalykai ir kompetencijos labai prastėja, jau nekalbu apie patyčias. AŠ UŽ GRIEŽTAS TAISYKLES MOKYKLOJE, KAIP IR EISMO GATVĖJE, NES TAI VAIKUS ŽALOJA LĖTAI, MUMS DAR TRŪKSTA SĄMONINGUMO TUO NAUDOTIS, BENT paauglystės laikotarpiu. |
| Gintarė Indresand | Rekomendacijos reiškia kad tai nebus vykdoma. |
| Rita Česnauskienė | Mokiniai nesilaiko rekomendacinio susitarimų |
| Donalda Venskienė | Jau iki dabar egzistavo galimybė susitarti, tačiau dėl itin nepatogaus šio klausimo ir skirtingų įvairių pusių interesų – tik nedidelė dalis mokyklų ryžosi šiam kardinaliam pokyčiui – drausti telefonų naudojimą. IR tai daugiau privačios, pažangesnės mokyklos, į kurias nori vesti tėvai vaikus. Valstybinėse tuo tarpu šis klausimas kelia daug sumaišties, mokyklos vadovybės priešpriešą įtakingiems tėvams, nes visada atsiras tėvai, pageidaujantys bet kurio metu susisiekti su vaiku. Ir nors pamokose situacija suvaldoma – tačiau pertraukų metu tai tampa didžiule problema – vaikai toliau vartoja turinį, pervargsta. Net jei savo vaikui paaiškini, kontroliuoji leidžiamą laiką – jis gali lengvai dalintis kito vaiko ekranu. Dalis tėvų nėra tiek raštingi, kad uždėtų vaiko amžių atitinkamus ribojimus. Suprantama, kad nuo visko neapsaugosi – bet norėtųsi, kad mokyklos erdvė skirtųsi nuo laiko leidimo gatvėse, būtų skatinama socializacija, gyvas bendravimas. |
| GIedrė Šurmaitytė | Mokyklos kartais nedrįsta imtis ryžtingų veiksmų. Telefonų neribojamo naudojimo žala jau pakankamai aiškiai įrodyta. Vaikų savireguliacija dar yra nepakankama, kad jie galėtų patys atsakingai atidėti telefonus į šalį. Todėl griežti veiksmai, draudžiantys naudoti telefonus mokyklose yra reikalingi aukštesnėse institucijose. |
| Roma Liutkevičiūtė | Ne kiekviena bendruomenė motyvuota, kai kuriems mokytojams patogu skirti užduotis, atliekamas telefone. Tuo būdu nelieka nuoseklumo, kad mokyklose telefonai nebūtų naudojami iš viso ir vaikai patiria sumišimą dėl rekomendacijų. Mokykla, jei reikalinga pamokoms, turi užtikrinti technologijų naudojimą ne mokinių asmeninėmis priemonėmis. |
| Dovile Lazinskiene | Ne visų mokyklų administracijos turi reikiamos kompetencijos įvertinti išmaniųjų įrenginių/soc.medių mokiniams daromą žalą, ir į šį klausimą pasižiūri pro pirštus, taip pakenkdami vaikams, neskiria klausimui dėmesio. O tėvai patenkantys į taip administruojamą mokyklą yra tarsi spąstuose, negali apsaugoti savo vaikų. |
| Birutė Petkuvienė | Rekomendacijos yra tai, ko galima laikytis, bet galima ir NESILAIKYTI. Daugiau nei 20 metų dirbu mokykloje ir PUIKIAI ŽINAU, kad priversti paauglį įsidėti mobilųjį į kuprinę, yra misija NEĮMANOMA. Iškart išgirsti žodžius: „Ir ką Jūs man padarysit? KUR PARAŠYTA, kad tel. naudotis negaliu?” Reikia seimūnams INKOGNITO užeiti į bet kurią didmiesčio mokyklą ir pastebėti vaizdą per ilgąsias pertraukas. Esu tikra, padarytų tinkamus sprendimus tuomet. Tie vaikai NEBEGEBA KOMUNIKUOTI vienas su kitu, jie SLEPIASI TEL. EKRANE nuo to negebėjimo, jie nebesikalba, vaikiškai nebedūksta, nebejuokauja… |
| Zivile Stumbraite | Nes rekomendacijos lieka tik rekomendacijomis |
| Violeta Z. | Rekomendacijų nepakaks! Problemos mastas yra milžiniškas, todėl ir įrankiai ją suvaldyti turėtų būti adekvatūs, ko šios rekomendacijos nėra pajėgios atliepti. |
| Daiva Šlekienė | Turi būti aiški ir konkreti valstybės pozicija ir teisės aktai šiuo klausimu, o ne palikta prievolė tai daryti mokykloms individualiai. |
| Jan Hilbig | Mokykloms, vaikams ir šeimoms reikalingos aiškios ir tvirtos gairės iš nešališkos aukštesnės institucijos (ministerija), kuri nebus taip lengvai paveikiama vienų ar kitų interesų grupių vietinėje mokykloje ir bendruomenėje. Mokslinių duomenų pakanka, o sprendimas nepopuliarus, tad vietinėms žmonėms daug sunkiau atlaikyti be aiškaus ministerijos užnugario. |
| Judita Nicienė | Į rekomendacijas apskritai nėra privaloma atsižvelgti |
| Karolina Možeiko | Viskas vėl krinta ant mokyklų pečių. |
| Gabija Rakauskaitė | Nebus visapusiškai išspręsta problema. |
| Gintaras Butkus | Jos nėra įpareigojančios ir neužtikrina norimo rezultato |
| Inesa Bagdzevičiūtė | Rekomendacijos ir lieka rekomendacijomis ir mokyklos gali jų netaikyti arba tik teoriškai. |
| Jovita Drąsutytė | Yra supriešinami įvairių mokyklų bendruomenių tėvai, mokytojai ir mokiniai. O mokinių ugdymosi rezultatai (mokyklų, miestų, šalies mastu) lyginami ,,be rekomendacijų”. |
| Tadas Vaitmonas | Klausimas yra itin jautrus, reiškinys visa apimantis ir liečia vaikų ir bendrai ateities visuomenės emocinę ir psichologinę sveikatą. Nemanau, kad tokie susitarimai gali būti pakankamai kompetentingi ir sudaryti geriausias įmanomas sąlygas. Taip pat kaip nepakanka rekomendacijų pandemijų ar ekstremalių situacijų atveju, tokie klausimai sprendžiami valstybės lygmeniu |
| Zita Variakojienė | Privalo mokyklose visai uždrausti telefonus, nes jau paveikta mokinių psichika, reikia pradėti gelbėti. Jei tokia didelė šalis kaip Prancūzija sugebėjo uždrausti, tai kokios dar gali būti rekomendacijos |
| Monika Knipienė | Ne visi mokyklų vadovai supranta, kad išmanieji telefonai trukdo vaikų mokymosi procesui. Mūsų mokykloje tėvai prieš du metus rengė paskaitas, pamokas bei ruošė visą medžiagą, kad būtų susitarta dėl išmaniųjų telefonų atsisakymo mokyklos teritorijoje. Deja, administracija nebuvo sužavėta ir nė nesiruošė imtis priemonių apsaugoti vaikus. Paluknio “Medeinos” gimnazija, tokius tėvų prašymus laikė kaip papildomu darbu. Formaliai buvo paskelbta, kad telefonai privalo būti kuprinėse (ne to mes prašėme). Daugiau jokių priemonių ir tėvų rekomendacijų, kaip tai įgyvendinti, nebuvo imtasi. Argumentas buvo – “nėra nurodymo iš seimo”. |
| Kristina Gobytė | Lietuvos kontekstas. Atsižvelgiant į tai, kad SAM į priklausomybių sąrašą įtraukia dvi naujas priklausomybės ligas būtina stiprinti prevenciją – atsisakyti išmaniųjų telefonų mokyklose ir viešinti moksliniais tyrimais grįstą informaciją apie ekranų poveikį bei tinkamą elgesį. Šeimoje turime 4 vaikus: 21, 19, 15 ir 3 metų amžiaus. Matome praktiškai kokios įtraukios yra technologijos. Rekomendacijų nepakanka, jau dabar mokyklos galėjo susitarti dėl ribojimų ir jei to nepadarė iki šiol rekomendacijos nepadės. Rūkymas, lošimai, alkoholis, besaikis naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais negali būti toleruojamas. Veikiama ta pati dopamino grandinė smegenyse – tai kuria priklausomybę. Ekranai neigiamai veikia akis, laikyseną, kaklą, stuburą, kūno masės didėjimą dėl nejudrumo ir užkandžiavimo, nukenčia atmintis, jausmų raiška, akademiniai pasiekimai, internete pasitaiko ir žalingo elgesio modelių, privedančių vaikus net iki mirties. Detaliau: „Nuo šiol priklausomybės sąvoka bus labiau apibrėžta. Priklausomybes papildys patologiniai potraukiai lošti, socialiniams tinklams, internetui, kompiuteriniams žaidimams. Bus stiprinamas psichikos sveikatos centrų vaidmuo, teikiant kompleksinę pagalbą ir skiriamas didesnis dėmesys žmonėms, kurie jau išsigydė savo priklausomybę, kad liga nebesugrįžtų“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/sam-i-priklausomybiu-sarasa-itrauks-dvi-naujas-priklausomybes-ligas-120110224?fbclid=IwY2xjawLQXx1leHRuA2FlbQIxMABicmlkETBWV2pvVmVQZzZ1NGFZQUhNAR4jW410b7tQfV6IrLKLetUpTuYwc_UX5noZXIAf_m80pQiYKAokhPAszKt9Qw_aem_M3qy5jiDu4O4g4aZvLUzmg 2. Europos konktekstas Svarbu paminėti tai, kad 2022 metais įkurta Europos vaikų skydo platforma (angl. European Child Shield Platform) vienijanti teisės ir medicinos ekspertus pornografijos tema, taip pat virš 30 nevyriausybinių organizacijų, dirbančių prevencijos ir pagalbos teikimo priklausomybės klausimais, iš 19 ES valstybių. Platformos tikslas – rasti politinius sprendimus, kaip apsaugoti vaikus, pradedant pripažinimu, kad internetinė pornografija yra visuomenės sveikatos problema, ir skatinant dalytis gerąja patirtimi, medžiaga ir žiniomis visoje Europoje. Šios platformos vardu Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, kartu su Rengimo šeimai asociacija išsiuntė valstybės institucijoms ir politikams dokumento, teikto Europarlamentarams vertimą į lietuvių kalbą, tikėdamiesi, kad informacija bus labai aktuali ir naudinga mūsų šaliai. Vienas iš siūlymų – drausti naudotis išmaniaisiais telefonais, mobiliaisiais telefonais ar kitais prie interneto prijungtais įrenginiais mokyklos patalpose. Dokumento tekstas: https://sc.bns.lt/docs/1/484342/EUROPOSVAIKSKYDOPLATFORMADokumentas.pdf Pranešimas spaudai: https://www.laikmetis.lt/lietuvos-tevu-organizacijos-laikas-pornografijos-vartojima-pripazinti-visuomenes-sveikatos-problema/ |
| Edita Matulevičienė | Tai nesukuria vienodo ir aiškaus standarto visoms mokykloms. Reikia konkrečių taisyklių ar įstatymo, kuris užtikrintų vienodą požiūrį, apsaugotų mokinių dėmesį ir skatintų atsakingą išmaniųjų įrenginių naudojimą ugdymo procese. |
| Audra Skinkienė | Tai per mažas svertas mokiniams laikytis susitarimų. Mano žiniomis nemažai mokyklų vargsta bandydamos susitarti su mokiniais dėl uniformų nešiojimo mokyklose, ką jau kalbėti apie telefonus. Turi būti aukštesnis reguliavimas iš vyriausybės kaip nurodymas ar kita forma. |
| Edita Pocinaitė Janickė | Kad telefonų ribojimai veiktų mokyklose, neužtenka vien uždrausti jų naudojimą. Tai kompleksiškas sprendimas. Svarbu kurti sąmoningesnį ir į veiksmą orientuotą visuomenės įsitraukimą. Telefonai mokymosi procese vienareikšmiškai trukdo. Ne tik vaikams. Trukdo mokytojams. Todėl šis draudimas nėra tik apie vaikų saugojimą, tai yra ir apie mokytojų darbo palengvinimo procesus – mažiau blaškymosi, daugiau dėmesio. Noras apsaugoti vaikus yra neatsiejamas nuo tėvų, mokytojų ir visos bendruomenės. Ribojimai dažnai paskatina vaikus ieškoti būdų juos apeiti. Todėl ribojimas turi būti lydimas švietimo, kuris padeda suprasti, kodėl tokie apribojimai yra būtini. Dėmesys turi krypsti ne tik į telefono ribojimą mokyklose, o konkrečiai į bendrą jo naudojimą visą laiką. Tėvai turi suprasti, kad „Snapchat“ ar “TikTok” – nėra TIK smagios programėlės – socialiniai tinklai yra vartai į rimtą žalos riziką vaikams ir paaugliams. Nuo narkotikų pardavimų iki ‘sextortion’ (seksualinio šantažo), nuo nusikaltimų iki patyčių. Todėl labai svarbu yra sukurti aiškią reguliavimo sistemą, siekiant apsaugoti vaikus ir paauglius. Tėvai, globėjai, mokytojai, policija, tech kompanijos ir politikai – mes visi turime atlikti savo vaidmenį. Turime veikti dabar – kad apsaugotume vaikų protus ir apgintume jų ateitį. |
| Vaida Šiaučiūnė | Mokyklos ir toliau nevieningai laikysis susitarimų, bus daug vietos manipuliacijoms |
| Ingrida Vitkienė | Nes tai per trumparegiškas požiūris į klausimą realiai galintį turėti įtakos jaunosios kartos socialinių įgūdžių, kognityvinių funkcijų ir daugybės kitų niuansų formavime. Pasaulio neuromokslininkų ir psichologų bendruomenė jau seniai kalba apie “skaitmeninį protinį atbukimą”. Akivaizdūs rezultatai dėmesio nekoncentravimui, stiprūs atminties silpnėjimo požymiai, prastėjantys socialiniai įgūdžiai, kritinio mąstymo praradimas, bendras smegenų “bukimas”. Lavinant ir formuojant jauną žmogų ( kas yra mokymo įstaigų funkcija) šis telefonų klausimas atsiduria ant to paties laiptelio pagal svarbą, kaip ir tabako ar narkotikų prevencinės programos. |
| Jolanta Macaitienė | Tokiu būdu mokyklos “įsivels” į konkurenciją, bus tėvų mėgiamų/vertinamų teigiamai ir nemėgiamų/vertinamų neigiamai įstaigų. Reikia ne rekomendacijų, bet vieningo ir griežto sutarimo įstatymo pavidalu, vienodų sąlygų visoms mokykloms. |
| vanda sakalauskiene | Gelbėkite vaikus |
| Aušra Zakarkienė | Jei jie ir yra – niekas jų nesilaiko, o kad atsirastų nuosekli tvarka, supratingiems ir sąmoningiems visuomenės dalyviams reikia kryžiumi gulti, kad įrodyti, jog tai svarbu ir būtina. Net dalis tėvų per kvaili suprasti vaikams daromą žalą. Manytina valstybei veikti pats laikas, jei dar rūpi tos valstybės piliečiai ir ateitis . |
| Jurgita Kavaliauskė | Taisyklės bendrojo lavinimo mokyklose turi būti bendros ir privalomos visiems, nepriklausomai nuo mokyklos statuso. Priešingu atveju, ribojimai tik kai kuriose įstaigose gali supriešinti tiek tėvus, tiek vaikus, tiek mokyklų bendruomenes. |
| Asta Barčauskienė | Turi būti vienoda politika šiuo klausimu visoje Lietuvoje. |
| Jonas Jaunius | Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesoriaus Rimantas Kėvalas knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“, pateikia tokius duomenis: – pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, <…> vis daugiau jų šiuo metu susiduria su emocinėmis ir elgesio problemomis, vystosi priklausomybė nuo interneto, o kartu ir regėjimo sutrikimai bei antsvoris ar nutukimai (p. 30); – nuotolinio mokymo metu išaugo patyčių internetinėje erdvėje mastas (p. 51); – jeigu vaikas prie ekranų praleidžia daugiau kaip 2 val. kasdien, prastėja jo emocinė savijauta, jis turi daugiau elgesio problemų, patiria daugiau miego sunkumų ir turi daugiau nusiskundimų net dėl fizinės sveikatos (p. 56); – jau pirmojo, 2020 m. pavasario, karantino metu Lietuvoje buvo viršytos PSO rekomenduojamos normos: vaikų laikas, leidžiamas prie ekranų, viršijo rekomenduojamą 2 val. normą (p. 59); – tenka konstatuoti, kad su Probleminiu interneto naudojimu (PIN) susiduria vis didesnis skaičius vaikų. PIN prilyginamas įprastinėms – alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų – priklausomybėms, kai įprotis pradeda trukdyti kasdieniniam gyvenimui ir veiklai (p. 61). Daugiau duomenų apie tai, kokią įtaką vaikų sveikatos sutrikimams turėjo nuotolinis mokymas ir kokią žalą daro per ilgas laikas, praleistas virtualioje aplinkoje, galite paskaityti: Kėvalas, Rimantas. Ką mes padarėme savo vaikams. – Vilnius: Tyto Alba, 2021. – ISBN 978-609-466-615-5. P.S. Jeigu mokyklose privaloma imtis priemonių, kad nebūtų naudojamas alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos, tai kodėl dar vienai priklausomybei sukeliančiai priemonei uždegama žalia šviesa? Manau, kad kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija arba Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai nepaskelbs, kad prof. R. Kėvalo pateikti faktai yra neteisingi, tol reikia kovoti su priklausomybe – drausti kaip alkoholį ar rūkymą.. |
| Audronė Žukova | ŠMM nenori triukšmo. Jei būtų priimtas įstatymas, mokykloms būtų lengviau įvesti tvarką, nebūtų tėvų skundų ir nepasitenkinimo. |
| Aistė Dargužaitė | Vaikų ir jaunimo savireguliacija išmaniems įrenginiams yra nebrandi. Išmaniosios įrangos trikdo jaunąją kartą ir neleidžia sveikai, kūrybingai augti. Technologijos uždaro vaikus ekranuose, netenkant galimybės laisvai gyvai bendrauti, kurti sveikus tarpusavio santykius. Vaikai auga dirglūs, nekantrūs, hiperaktyvūs, uždari, asocialūs. Sunku kontroliuoti medijos šaltinius, sudėtinga kontroliuoti patyčių klausimus. Būtina jiems padėti, ribojant išmaniuosius įrenginius mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose, skatinat gyvą bendravimą. |
| Silvija Žagunienė | Rekomendacija nėra lygu draudimui. Niekas rekomendacijų nesilaiko, vaikai bei paaugliai visiškai kitaip reaguoja, kai yra įstatymas ir kai tiesiog tėvai ar mokytojai pasako, rekomenduoja. Pvz. labai tai gerai veikia, kai jie turi iki 22.00 h grįžti į namus, tada jie tikrai bijo ir stengiasi tikrai tuo vadovautis. Rekomendacija tai tiesiog draugiškas patarimas. Būtini aiškūs ir nediskutuotini sprendimai – įstatymai. |
| Andrius Matuliauskas | Žala jau yra daroma, galima pasiremti įvairiais tyrimais, užsienio šalių pavyzdžiais, nėra laiko eksperimentuoti su tvarkų įvairove ir per 5 metus prieiti prie tos pačios išvados. Dėl laisvesnės tvarkos toliau kentės tos mokyklos ir tie mokiniai, kurių rezultatai ir taip nėra geri, atotrūkis tarp švietimo įstaigų šalyje toliau didės. |
| Lina Steikūnė | Nes paliekama laisvė mokykloms nedaryti jokių pokyčių bei toliau palaikyti grėsmę, kurią kelia išmaniosios technologijos. |
| Modestas Januška | Pačioje švietimo bendruomenėje nėra suvokimo, o gal noro suvokti apie priklausomybę nuo šių įrenginių ir jų daromą žalą. Deja, bet dabartinis švietimo personalas nėra toks atsidavęs savo pašaukimui, todėl jie nesuinteresuoti, nemotyvuoti vadovautis rekomendacijomis. Norint pasiekti aiškių rezultatų, būtina nedelsiant nustatyti ribojimus, kurie galiotų visose ugdymo įstaigose (galimas diferencijavimas). Taisyklės turi būti aiškios ir nepaliekant vietos interpretacijoms. |
| Laima Matažinskienė | Rekomendacijos ir yra tik rekomendacijos. Galima jų laikytis, galima ir ne. Reikėtų aiškios visuotinos tvarkos. Susitarimus dėl tvarkos ir dabar kiekviena mokykla turi, bet jie neveikia. |
| V. Juknevičienė | Turi būti visoms ugdymo įstaigoms vienoda tvarka dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo. Galimybę nustatyti vidinę tvarką ugdymo įstaigos turėjo ir iki šiol, tačiau ne visos ja pasinaudojo. |
Ačiū visiems už Jūsų nuomonę!
Jei pritariate, kad tokių rekomendacijų ir prievolės mokykloms įsivesti tvarką – nepakanka, įrašykite savo nuomonę, mes ją taip pat galime pasitelkti viešumui.
Skaitmeninės etikos centras, 2025 08 01
PRENUMERUOTI Skaitmeninės etikos centro naujienlaiškį