Paskelbus karantiną, per trumpą laiką į nuotolinę persiorientavusi ugdymo sistema paveikė mokinių, tėvų, mokytojų vaidmenis ir visą ugdymo aplinką. Pokyčio poveikį nagrinėję Lietuvos mokslininkai savo įžvalgas, susijusias su vaikų fizine ir psichine sveikata sudėjo į rekomendacijas mokytojams siekiant ugdymo proceso sėkmės.
Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei trys šimtai 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų.
Žemiau ir pateikiamos šios rekomendacijos ir svarbiausios tyrimo įžvalgos: kai ką ir tiesų verta daryti kitaip, kad pasiektume sėkmės naujomis sąlygomis.
REKOMENDACIJOS
MOKYTOJAMS: KĄ VERTA DARYTI KITAIP
RŪPINKITĖS SAVO FIZINE SVEIKATA:
- Palaikykite gerą fizinę savijautą: kasdien skirkite laiko fiziniam aktyvumui, organizuokite pertraukėles, gerai vėdinkite patalpas, mažiausiai pusvalandį būkite gryname ore dienos šviesoje, palaikykite tinkamą poilsio režimą.
RŪPINKITĖS EMOCINE SAVIJAUTA:
- Dalinkitės gerąja patirtimi su kitų mokyklų mokytojais, kartu spręskite nuotolinio ugdymo sunkumus. Įvaldykite naujus metodus, kurie užtikrintų žinių patikrinimo objektyvumą nuotoliniu būdu.
- Nedidelėse mokinių ir tėvų grupėse organizuokite neformalius pokalbius apie nuotolinio mokymosi patirtis, dalinkitės pastebėjimais, įžvalgomis, ypač akcentuojant sunkumų sprendimo būdus.
- Domėkitės mokinio savijauta bei stebėkite elgesio ir emocijų pokyčius. Vaikų psichikos sveikatos ir gerovės klausimais kreipkitės konsultacijos į psichologus ar socialinius pedagogus.
Skirkite dėmesio ne tik mokymui, bet ir neformaliems pokalbiams su mokiniais jų emociniam palaikymui, motyvavimui, savarankiškumo bei savireguliacijos įgūdžių formavimui arba įtvirtinimui.
OPTIMIZUOKITE KRŪVIUS:
- Išsiaiškinkite kiekvieno mokinio galimybes savarankiškai atlikti klasės ir namų užduotis nuotoliniu būdu, skirkite dėmesio ir laiko ne tik formaliam vertinimui, bet ir grįžtamajam ryšiui, tai didina motyvaciją mokytis.
- Numatykite kiekvieno dalyko privalomų tiesioginio prisijungimo pamokų skaičių, parenkite nuotoliniu būdu vedamų pamokų tvarkaraštį visai savaitei iš karto ir jo nekeiskite.
Iki 1 valandos per dieną ribokite namų užduotis internete ar naudojantis ekranais pradinio mokyklinio amžiaus mokiniams, pagrindinio mokyklinio amžiaus mokiniams – iki 2 valandų per dieną.
SKIRKITE DĖMESIO:
- Jeigu esate klasės vadovas (-ė) ar pagrindinis mokytojas (-a), skirkite 10-15 min. laiko individualiam pokalbiui su kiekvienu mokiniu bent kartą per mėnesį, o jeigu mokinys turi elgesio ar mokymosi sunkumų – bent kartą per savaitę.
Pokalbio metu aptarkite, kaip sekasi mokytis ir atlikti užduotis, kaip jaučiasi, kokių kliūčių ar sunkumų patiria ir kaip jie galėtų būti sprendžiami, suteikite grįžtamąjį ryšį apie mokinio pažangą, teigiamus dalykus, o taip pat sunkumus ar tikslus tolesniam ugdymui. - Parenkite individualias užduotis aukštų pasiekimų turintiems vaikams, jiems skirkite papildomas konsultacines valandas (grupėmis ar individualiai).
SPRĘSKITE PROBLEMAS DRAUGE:
- Atkreipkite dėmesį į vengiančius prisijungti mokinius nuotolinio ugdymo metu. Pasidomėkite galimomis priežastimis, gali būti, kad: mokinys pernelyg įsitraukęs į alternatyvias su mokymusi nesusijusias veiklas; mokinys turi dėmesio ir (ar) mokymosi sunkumų, dėl jų arba dėl didelių gabumų mokinio menka motyvacija mokytis; mokinys dėl uždaro ar jautraus būdo patiria didelę įtampą atsakinėdamas prieš klasę gyvai ir prisijungus su vaizdu; mokinys patiria sunkumų ar iššūkių šeimoje, namų aplinkoje. Situaciją spręskite bendradarbiaudami kartu su mokiniu, jo tėvais ir švietimo pagalbos specialistais.
- Pastebėję mokinio nedalyvavimą nuotolinėse pamokose informuokite tėvus ar globėjus.
Bent kartą per mėnesį proaktyviai (ne reaguojant į jau iškilusius sunkumus, bet nuolat, net jeigu ypatingų problemų nėra) organizuokite susirinkimus (pokalbius) su tėvais, globėjais, skatinant dalintis patirtimis, iškilusiais sunkumais, jų sprendimo būdais.
Ką tyrimo rezultatai atskleidžia apie vaikų sveikatą? Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo.
Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai didesni. Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo ir svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys.
Kokios įžvalgos apie nuotolinį mokymąsi? Motyvacija mokytis pirmojo karantino metu pablogėjo pusei vaikų (50 proc.). Labiau pablogėjo jaunesnių mokinių motyvacija. Organizuojant nuotolinį mokymąsi susidurta su techninėmis problemomis ir didžioji jų dalis buvo išspręsta pavasarį, o rudenį mokyklos buvo pasiruošę geriau. Techninių problemų sprendimas skatino bendruomeniškumą, mokytojų, mokinių, tėvų bendradarbiavimą. Padidėjo visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų – skaitmeninis raštingumas, tačiau liko neišspręstų akademinės etikos ir skaitmeninio etiketo problemų.Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, bei kuo geresnis mokyklos administracijos komunikavimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė.
Skaitmeninės etikos centras dalijasi atrinkta, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatų pagrindu parengta informacija, suderinęs su tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės.
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamas LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11). Daugiau informacijos apie tyrimą ir visa mokslo studijos elektroninė versija skelbiama www.mediavaikai.lt, www.fsf.vu.lt.