„Kalbėk!“, „Ir aš ten buvau!“, „Kalbėk!“ – šie žodžiai aidėjo ir nuo MO muziejaus laiptų, kur Vilniaus urbanistinio šokio teatras „Low Air“ įtaigiu ir jaudinančiu performansu atidarė sąmoningumo didinimo mėnesį BE PATYČIŲ, kurį, kaip ir kasmet, pristato „Vaikų linija“.
Kaip ir kalbėti, groti ar dainuoti, taip ir tyčiotis vaikai mokosi. Kai kurie išmoksta geriau nei kiti. Tyrimai rodo, jog tie, iš kurių tyčiojamasi, dažniau ir patys tyčiojasi iš kitų. Skaudžios patirtys internete ir realiame gyvenime žmogui – ir mažam, ir dideliam – palieka gilius randus. Kartais – netektis. Norėdami šią situaciją keisti, turime kalbėtis.
Šiais metais organizatoriai daug dėmesio skiria elektroninėms patyčioms, nes būtent internete vaikai praleidžia didelę dalį savo gyvenimo, o apie skaitmeninėje erdvėje patiriamus sunkumus jie paprastai nėra linkę kalbėtis su tėvais. Nors būtent tėvų palaikymas tuo sunkių išgyvenimų metu yra ypač svarbus. O trečdalis tėvų, kaip parodė „Vaikų linijos“ organizuota visuomenė nuomonės apklausa, nežino, kaip reaguoti, jei jų vaikas elektroninėje erdvėje patirtų patyčias ar pats tyčiotųsi iš kitų.
Tema itin jautriai suskambėjo ten pat, MO muziejuje, organizuotoje diskusijoje „#InterneteBEPATYČIŲ?“, kurioje savo patirtimis dalinosi „X Faktoriaus nugalėtoja“ dainininkė Iglė Bernotaitytė, iliuzionistas Rokas Bernatonis, „Youtube“ kanalo „Darius žaidžia“ kūrėjas Darius Kniūkšta ir „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Diskusija, kurią moderavo žurnalistas Richardas Jonaitis, atskleidė jauno žmogaus, patiriančio patyčias realiame gyvenime ir internete, jausmus, mintis ir lūkesčius, dažnai susijusius su suaugusiais žmonėmis: išklausyti, patikėti, padėti, palaikyti ir nenuvertinti sakant, „nieko tokio“ ar „nekreipk dėmesio“. Gyvos, sukrečiančios istorijos, kuriomis dalijosi diskusijos dalyviai, patvirtino įvertinimo bendraamžių rate svarbą, kurios neretai nesureikšmina suaugusieji. Tuo tarpu jaunimą išskyrimas iš aplinkos – nesi toks, kaip mes, tu ne su mumis, tu lūzeris, netinki čia – gali privesti prie ilgalaikių liūdnų pasekmių, kompleksų, pastūmėti prie priklausomybių ar rimtų emocinių krizių.
Dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė atkreipė dėmesį, kad vaikai negimsta mokėdami tyčiotis. To jie išmoksta iš suaugusiųjų. Tad čia, šiame suvokime, gali slėptis nemažai atsakymų. Pastarojo meto nuotaikos, susiję su mobingo darbovietėse klausimu, rodo, jog esame įklimpę giliai. Tam, kad situacija imtų keistis, pasak diskusijos dalyvių, labai svarbu kalbėti ir kalbėtis, ugdyti kritinį mąstymą, neatsakyti pykčiu, sugebėti pamatyti ir skriaudiko skausmą – tyčiojimasis gali būti jo reakcija į paties patirtas patyčias.
Kovo mėnesį skirkime aktyvesniems pokalbiams su savo vaikais ar savo bendruomenėse elektroninių patyčių tema. Tėvus kviečiame peržvelgti būtent jiems skirtus „Vaikų linijos“ mokymus. Mūsų svetainėje rasite patarimų, kaip pradėti pokalbius, ypač, jei vaikas nėra linkęs dalintis apie savo problemas.
Skaitmeninės etikos centro informacija ir foto