Kaip susiformuoja priklausomybė internetui? Kokie socialiniai tinklai įtraukia labiausiai? Ar įmanoma save „detoksikuoti“ nuo virtualių malonumų? Apie tai – LRT RADIJO laidos „Sindromas“ pokalbis. Ignas Klėjus kalbina sako psichiatrą Joną Fugalį.
Keletas citatų iš šio interviu:
„Internetas šiais laikais yra prieinamas 24/7, tai reiškia, kad prie jo prieiti labai lengva, pigu, o tai sudaro prielaidas žmonėms naudotis juo perdėtai, netgi kai nereikia. Parduotuvės neveikia visą parą ir kokių nors psichoaktyviųjų medžiagų neišeina nusipirkti bet kuriuo paros metu“, – laidoje sakė J. Fugalis. (…)
Apskritai perteklinio naudojimosi internetu pasekmės būna pirminės ir antrinės. O kas jau yra tas perteklius, žinoma, priklauso ir nuo amžiaus.
„Kol kas nedaug, bet yra tyrimų, kurie rodo, kad kuo jaunesnis vaikas pradeda naudotis ekranu ir technologijomis, tuo labiau tai paveikia jo pažintinius procesus, norą bendrauti, nerimo lygį, depresiškumą. Vienas tyrimas sako, kad apie trečdalis paauglių, kurie bent tris valandas per dieną naudojasi telefonu, jau turi padidėjusius depresiškumo lygius“, – pirminių žalingų pasekmių pavyzdžius pateikė psichiatras.
„Antrinės pasekmės – kai dėl priklausomybės kažkas nutinka. Pavyzdžiui, žmogus dėl priklausomybės pradeda bendrauti internetu, nyksta jo socialiniai ryšiai. Kad palaikytų savo socialinius gebėjimus ir ryšius, tai turi vykti, o kai žmogus daug laiko praleidžia internete, natūralu, kad tai nyksta“, – pridūrė J. Fugalis.
Kaip sako J. Fugalis, 2–6 metų vaikams apskritai nerekomenduojama naudotis ekranais – planšetėmis, telefonais, kompiuteriais, kitu atveju tai turėtų būti ne daugiau kaip valanda.
„O ką matome aplinkui? Jeigu vaikas neturi kuo užsiimti, nuobodžiauja, jam grūdama planšetė. O iš tikrųjų tokiu būdu atimame labai svarbu jausmą iš vaiko – nuobodulio jausmą. Jis žmonėms labai svarbus, nes skatina kūrybiškumą. Kai žmogus nemoka išbūti su savimi, jis pradeda bėgti. O bėgimo būdų yra įvairių – nuo darboholizmo iki psichoaktyviųjų medžiagų, galiausiai pastovaus geimingo, pornografijos ar kitų dalykų“, – sakė J. Fugalis.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sindromas“ įraše.
