- 11 litrų grynojo alkoholio teko vienam lietuviui 2025 m. Bendras OECD 38 šalių vidurkis – 8,5 litro.
- 11 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi alkoholio vartojimo problemų (pasaulio vidurkis – 7 proc.), rodo PSO duomenys. Kas ketvirtas lietuvis (24 proc.) alkoholį vartoja bent kartą per savaitę.
- 24 proc. 15–16 m. moksleivių teigė per pastarąsias 30 d. vartoję alkoholio (27 proc. berniukai, 20 proc. mergaitės), 20 proc. moksleivių nurodė per pastaruosius 12 mėn. lošę iš pinigų, rodo ESPAD (2024) tyrimas. Pastarasis rodiklis nuolat auga.
Už šių skaičių slypi dar viena problema. Pasauliniai duomenys rodo, kad iš visų žmonių, kuriems reikalingas gydymas dėl priklausomybės, pagalbos kreipiasi tik apie 8 proc. Tai reiškia, kad didžioji dauguma taip ir nepasiekia specialistų. Pagrindinis to barjeras – visuomenės stigma ir nesuvokimas, kad pagalba reikalinga, todėl ankstyvas problemos atpažinimas yra būtina sėkmingo gydymo sąlyga.
Visiška abstinencija ar žalos mažinimas mažinant vartojimą?
Kokie pagalbos būdai konkrečiam žmogui tiktų labiausiai? Ar žmogus turėtų siekti visiškos abstinencijos, ar medžiagos vartojimo arba elgesio (lošimai, probleminis interneto naudojimas ir pan.) mažinimo? Kas patikimiau? Šie klausimai kaip niekad aktualūs stebint pasaulio vystomas efektyvias mokslu ir klinikine praktika grįstas galimybes, kurių dalis, deja, Lietuvoje yra ribotos.
„Lietuvoje puikiai išvystyta dvylikos žingsnių programa, jos veiksmingumą, ypač siekiant ilgalaikės abstinencijos nuo alkoholio, patvirtina tarptautiniai aukštos kokybės tyrimai. Tačiau du šios programos elementai – dvasingumas ir visiška abstinencija – neretai tampa kliūtimi sveikti net stiprią motyvaciją turintiems asmenims. Ir daugiau Lietuvoje nelabai ką galime tokiam žmogui pasiūlyti, – sako doktorantas Liudas Vincentas Sinkevičius, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorius. – Tokiu atveju būtų galima taikyti žalos mažinimo principą – tiesiog mažinti suvartojamo alkoholio kiekį arba keisti jį mažiau žalingomis medžiagomis. Panašiai veikia, pavyzdžiui, metadono programa. Abstinencija čia išlieka tikslu, tačiau labiau ilgalaikiu.“
Priklausomybių problemai spręsti būtinas platesnis, sisteminis požiūris
Pasak A. Norės, šiuolaikinės tarptautinės priklausomybių gydymo rekomendacijos (PSO, 2023) numato įvairią pagalbą – nuo kognityvinės elgesio terapijos, motyvacinių intervencijų, iki porų terapijos ir kitų – priklausomai nuo žmogaus poreikių, pasirengimo keistis ir gydymo tikslų: svarbiausia rasti, kas konkrečiam žmogui padeda pradėti gydymą ir jame išlikti. O tam reikalingas platesnis, sisteminis požiūris.
„Žalos mažinimo, o ne tik visiškos abstinencijos keliu einama įvairių šalių sveikatos sistemose, – sako Aušra Norė, LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė. – To labai reikėtų ir Lietuvoje, tačiau priešinimosi randasi ir iš sprendimų priėmėjų, ir iš sveikatos specialistų, nes vis dar gajus priklausomybės suvokimas kaip charakterio ypatybės ar valios trūkumo, o kad tai keistųsi, mums būtinas platesnis švietimas.“
Kito lygmens mokymų reikia ne tik psichiatrams ar priklausomybių specialistams
Priklausomybės turi įtakos lėtinių ligų eigai, gydymo plano laikymuisi, psichikos sveikatai, traumų rizikai, gyvenimo kokybei. Todėl jas anksti atpažinti ir nukreipti gijimo keliu svarbu ne tik priklausomybių specialistams, bet ir šeimos bei kitų sričių gydytojams.
„Kai pagalbos kreipiasi vos 8 proc. asmenų iš visų tų, kuriems toks gydymas reikalingas, akivaizdu, kur turime pasistūmėti – tai ankstyvas atpažinimas, stigmos mažinimas ir pasiūlymas žmogui tokių pagalbos modelių, kurie padeda pradėti gydymą ir jame išlikti“, – teigia A. Norė.
Socialiniai darbuotojai, pasak A. Norės, dažnai būna tie, kurie problemą pastebi pirmieji. „Jie su žmonėmis dirba daug, bet kiek iš jų savo klientų paklausia, kokių šie turi problemų su alkoholiu ar, pavyzdžiui, dėl lošimo?“ Australijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad psichikos sveikatos pacientai lošimo problemų turi iki 8 kartų dažniau nei kiti. Nepaisant to, gydymo įstaigose jų apie tai niekas nepaklausia, nes vos 12 proc. specialistų yra baigę atitinkamus mokymus.
„Šeimos medicinoje situacija dar liūdnesnė – sako A. Norė. – Turime įprasti rutiniškai klausti ir apie priklausomybes. Savižudybių atveju mes jau išmokome klausti žmogaus, ar jis turi minčių apie savižudybę. Taigi gydytojo kabinete apie miego kokybę paciento reiktų klausti po to, kai paklausiame apie alkoholio vartojimą, o ne atvirkščiai.“
Ko galime pasimokyti iš pasaulinės praktikos?
Ko trūksta, kad Lietuvoje žmonės gautų šiuolaikišką pagalbą dėl priklausomybių? Atsakymų į šį klausimą rugsėjo 17 d. Seime ieškos ekspertai iš viso pasaulio – nuo JAV ir Japonijos iki Vengrijos, Latvijos, Estijos. Tarptautinėje konferencijoje „Priklausomybės: naujos perspektyvos gydyme ir pagalboje“ bus aptariamos geriausios pasaulinės praktikos: nuo neuromokslų pasiekimų iki paauglių problemų bei pagalbos specialistų iššūkių, kai visiška abstinencija nėra įmanoma.
Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad priklausomybių politika nėra vien klinikinės medicinos klausimas: gydymo prieinamumą, žalos mažinimo galimybes, prevenciją ir pagalbos modelių įvairovę formuoja ir politiniai sprendimai. Todėl diskusija Seimo erdvėje suteikia galimybę mokslines ir klinikines įžvalgas priartinti ir prie sveikatos politikos.
Tai trečioji ir didžiausia tarptautinė mokslinė praktinė priklausomybių temos konferencija , kurią organizuoja Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas.
Renginys atviras visiems, stebėti konferenciją galima čia: https://www.youtube.com/live/Dkvm7vuq2UA?si=chQ_UFj-ZVbBNibh
Kontaktai žiniasklaidai
Aušra Norė, ausra.nore@lsmu.lt, tel. +370 600 73248
LSMU Sveikatos psichologijos katedros lektorė
Konferencijos organizacinio komiteto vadovė
______