Spąstais virstantys kasdieniai įpročiai: norintiems socialiniuose tinkluose praleisti mažiau laiko – mokslininkų rekomendacijos DELFI straipsnyje.
Straipsnyje kalbinamas ir Skaitmeninės etikos centro ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos vadovas, klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas. Žemiau – keletas aktualių citatų.
Pašnekovas pažymi, kad vienoje iš pagrindinių neurobiologijos teorijų kalbama apie dopamino sistemos vaidmenį naudojant socialinius tinklus.
„Mūsų įsitraukimas į juos yra susijęs su dopamino sistemos aktyvavimusi. Būtent dopaminas yra atsakingas už malonumo ir apdovanojimo pojūtį, o to mes socialiniuose tinkluose per patiktukus, per domėjimąsi mūsų viešinamu turiniu gauname apsčiai. Šis procesas sukuria teigiamą ryšį, skatinantį mus vėl ir vėl juos sugrįžti, kad gautume tą teigiamą efektą“, – sako J. Burkauskas. Todėl, ant jo, galime kalbėti apie tam tikro įpročio formavimąsi.
„Ten, kur leidžiame laiką, kur kartojame kažkokį elgesį, atsiranda įprotis. Jam susiformuoti užtenka nuo 21 iki 42 dienų, priklausomai nuo veiklos sudėtingumo. Tad, jeigu tiek laiko nuolatos pakartotinai kažką darome, suformuojame įprotį, kurį pakeisti gali būti sudėtinga, nes mūsų smegenys jau būna įpratusios kažką daryti vienu ar kitu būdu“, – teigia mokslininkas.
„Jeigu nuobodulį, susierzinimą ar pabėgimą nuo sunkios realybės pakeičiame įsitraukimu į socialinius tinklus, formuojame įprotį, kuris gali atsiliepti prieš mus“, – teigia „Delfi“ pašnekovas. (…)
Kokią įtaką socialiniai tinklai gali daryti žmogui?
(..) Jis taip pat pažymi, kad daugelis klientų, kurie susiduria su pertekliniu socialinių tinklų naudojimu, kaip vieną iš simptomų įvardija didžiulį protinį nuovargį. „Jis atsiranda dėl to, kiek smegenų resursų panaudoja socialiniai tinklai. Juose esantis turinys – itin įtraukus, dėmesį ten sukoncentruojame labai stipriai. Vadinasi, didžiuliai mūsų protiniai resursai yra sutelkti į tą veiklą“, – pabrėžia J. Burkauskas.
„Neretai ši veikla yra naudojama kaip būdas pailsėti arba atsipalaiduoti. Vietoj to, kad iš tiesų pailsintume protą, įjungiame protinius resursus, įsitraukdami į socialinius tinklus“, – priduria jis.
Mokslininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad gydyti protinį nuovargį yra žymiai sudėtingiau nei fizinį.
„Fiziškai atsistatyti gali užtekti poros dienų – nueiti į baseiną, pailsinti kūną. Protiniam nuovargiui gydyti reikia sudėtingesnių metodų – ir aiškios rutinos, ir tam tikro poilsio jau nebe su didele stimuliacija“, – sako dr. Julius Burkauskas.
Visą straipsnį, kuriame kalbinta keletas mokslininkų socialinių tinklų traukos tema, skaitykite čia: https://www.delfi.lt/multimedija/mano-poveikis/spastais-virstantys-kasdieniai-iprociai-specialistai-ispeja-del-socialiniu-tinklu-itakos-musu-smegenims-ir-elgesiui-120031696