Kai vaikui skauda ten, kur žaizdos nematomos

Kaip kalbėti, groti ar piešti, taip ir tyčiotis – vaikai mokosi. Ir kai kurie to išmoksta geriau nei kiti… Tyrimai rodo, jog patyčių aukos dažniau tyčiojasi iš kitų. Skaudžios patirtys internete ar realybėje ir mažam, ir dideliam palieka gilius randus. Deja, bet pirmaujame: patyčios tarp moksleivių Lietuvoje paplitę labiausiai Europoje.  

Europoje daugėja psichinės sveikatos problemų turinčių paauglių

Vis daugiau paauglių Europoje turi psichinės sveikatos problemų, atskleidžia naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuotas tyrimas, kurio metu apklausta 227 441 paauglys 45-iose šalyse – 11, 13 ir 15 metų. Tyrėjai domėjosi vaikų fizine sveikata, socialiniais santykiais ir psichologine gerove. Vienas iš keturių paauglių sako, jog bent kartą per savaitę būna suirzęs, nervingas ir turi miego sutrikimų. 

Tyrimas be kita ko atskleidė, kad beveik trečdalyje šalių paaugliai vis dažniau teigia jaučiantys spaudimą dėl mokyklinių užduočių ir mažėja teigiančių, jog mokykla jiems patinka, lyginant su 2014 m. duomenimis.

Daugelyje šalių su mokykla susijusios patirtys vaikams augant prastėja, mažėja pasitenkinimas mokykla, o jausmas, kai manoma, jog klasiokai ir mokytojai mane palaiko, aplanko vis rečiau.

Moksleiviai tyčiojasi labiausiai: Lietuvoje, lyginant su kitų Europos šalių ir Kanados bendraamžiais, mokiniai patiria daugiausia patyčių: 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Iš kitų tyčiojęsi teigia 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį, tik 11-os metų amžiaus grupėje Lietuvą aplenkė Moldova, o 13-os ir 15-os metų amžiaus grupėse esame labiausiai besityčiojantys Europoje…

Deja, pirmose gretose – ir patyčios internete

Naujajame PSO tyrime nagrinėjama ir skaitmeninių technologijų įtaka Europos jaunimo psichinei gerovei. Nors technologijų nauda akivaizdi, lygiai taip pat jos gali daryti ir neigiamą poveikį – sustiprinti pažeidžiamumą ir išryškinti naujas grėsmes, tokias, kaip internetinės patyčios, dėl kurių dažniau kenčia mergaitės. Vienas iš 10 paauglių teigia patyręs internetines patyčias mažiausiai kartą per paskutinius du mėnesius. 

Lietuvoje patyčias internete patyrė vienas iš keturių apklaustų berniukų ir kas penkta mergaitė. Internete iš kitų tyčiojęsi teigia 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Pagal internetinių patyčių tarp moksleivių paplitimą, Lietuvos rodikliai pirmauja – skirtingose amžiaus grupėse esame penketuke šalių, kuriose didžiausia mokinių dalis internete patyrė patyčias ar patys tyčiojosi iš kitų.

 Aktyviai prieš patyčias – ir „Instagram” platforma

Tą patį gegužės mėnesį tarp jaunimo ypač populiarus socialinis tinklas „Instagram” pranešė apie tris naujas funkcijas, kurios žymi tęstines platformos pastangas lyderiauti kovoje su internetinėmis patyčiomis.

Platformos naudotojai dabar turi galimybę vienu ypu ištrinti iki 25 komentarų, blokuoti ar apriboti paskyras, skleidžiančias neigiamus komentarus, gali išryškinti teigiamus komentarus ir tokiu būdu užduoti bendravimo toną. Tereikia atrinkti patinkančius komentarus ir juos „prisegti“ komentarų eilės pradžioje. Be to, kiekvienas vartotojas turi galimybę pasirinkti, kas jį gali pažymėti ar paminėti komentare – bet kas, tik sekėjai ar niekas

Vaikai nelinkę pasisakyti, kad iš jų tyčiojamasi

Dažniausiai vaikai bijo skriaudėjo arba to, kad patyčių padaugės. Jie nenori būti vadinami  skundikais ir mano, jog pasakymas apie patyčias bus priimtas kaip silpnumo ženklas arba nejaučia, kad kam nors tai gali rūpėti.

Kartais vaikams grasinama, jie šantažuojami ir taip verčiami tylėti. Be to, dažnai vaikai mano, jog jie patys yra atsakingi už tai, kas vyksta ir yra įsitikinę, kad suaugę tuo nepatikės arba nesupras jų skausmo. Tarp visų kitų priežasčių, verčiančių išgyventi patyčias tyliai viduje – baimė, kad tėvai uždraus naudotis technologijomis. 

Norėdami šią situaciją keisti, turime kalbėtis. Praktinius patarimus, kaip pradėti sudėtingą pokalbį internetinių patyčių tema su skirtingo amžiaus vaikais ir kur kreiptis, susidūrus su šiuo reiškiniu internete, rasite čia, skiltyje „Svarbiausi klausimai ir atsakymai“. 

Parengė Skaitmeninės etikos centras