Nuotolinio ugdymas. Mokslininkų rekomendacijos MOKYKLOMS

Paskelbus karantiną, per trumpą laiką į nuotolinę persiorientavusi ugdymo sistema paveikė mokinių, tėvų, mokytojų vaidmenis ir visą ugdymo aplinką. Pokyčio poveikį nagrinėję Lietuvos mokslininkai savo įžvalgas, susijusias su vaikų fizine ir psichine sveikata sudėjo į rekomendacijas specialistams, siekiant ugdymo proceso sėkmės. 

Tyrime dalyvavo daugiau nei 1,5 tūkst. tėvų, daugiau nei trys šimtai 11-14 metų vaikų ir beveik tiek pat mokytojų. Žemiau ir pateikiamos šios rekomendacijos ir svarbiausios tyrimo įžvalgos. Kai ką būtina padaryti papildomai, kad pasiektume sėkmės naujomis sąlygomis.

REKOMENDACIJOS MOKYKLOMS IR
ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTAMS: KĄ BŪTINA PADARYTI

UŽTIKRINTI OPTIMALIAS TECHNINES GALIMYBES: 

  1. Nuotoliniam mokymui naudokitės viena mokymo platforma visai mokyklai.  
  2. Teikite techninę pagalbą: pagal galimybes paskirkite nuolatinį konsultantą, į kurį visi ugdymo proceso dalyviai (moksleiviai, mokytojai, tėvai, globėjai) galėtų kreiptis kilus sunkumams ar nesklandumams. 
  3. Organizuokite skaitmeninio raštingumo mokymus. Bendradarbiaukite su kitų vietovių bibliotekomis, muziejais, informaciniais ar kultūros centrais, kurie turi gerą patirtį IKT mokymų srityje. 

NUSTATYTI AIŠKIAS NAUJAS TAISYKLES: 

  1. Parenkite ir mokytojams, tėvams bei mokiniams komunikuokite aiškią tvarką, kaip ir kokiu būdu bus vykdomas ugdymo procesas: platformos, laikas, sąlygos, prisijungimo išlygos, saugumas, socialinės, emocinės ir ugdymo pagalbos organizavimas bei prieinamumas. 
  2. Parenkite nuotolinio ugdymo skaitmeninės etikos kodeksą: kaip dalyvaujama nuotolinėje pamokoje, kaip užtikrinamas lankomumas. Nedelsiant spręskite netinkamo elgesio, etikos pažeidimų ar patyčių atvejus.
  3. Paskelbkite aiškią tvarką, kaip reaguojama į nedalyvavimą nuotolinėse pamokose. Sudarykite sąlygas tinkamos namų aplinkos ar techninių galimybių neturintiems mokiniams karantino metu naudotis mokyklos patalpomis ir technine baze. 

UŽTIKRINTI GEBĖJIMUS MOKYTIS PER NUOTOLĮ, TELKTIS PAGALBĄ:

  1. Pasitelkiant švietimo pagalbos specialistus ir Vaiko gerovės komisiją organizuokite tėvų mokymus, kurie padėtų geriau suprasti, kaip ugdyti mokinių, ypač pradinukų, savarankiškumą ir stiprinti jų socializacijos įgūdžius nuotolinio mokymo metu. Parenkite tėvams rekomendacijas, kurios padėtų tinkamai mokyti savo vaikus programos dalykų ir valdyti vaikų mokymosi bei pramogų laiką. 
  2. Teikiant individualią pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams bei vaikams, patiriantiems nuotolinio mokymosi sunkumų, pasitelkite ne vien švietimo pagalbos specialistus, bet ir savanorius (studentus, buvusius kolegas, esančius pensijoje, nevyriausybinių organizacijų atstovus). 
  3. Mokytojams, tėvams, mokiniams skirtas rekomendacijas ir galimus pagalbos būdus (specialistų kontaktus, pagalbos telefonus ir pan.) pakartotinai (bent kartą per mėnesį) komunikuokite visiems prieinamu ir pasiekiamu būdu (pvz. per elektroninius dienynus). Mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų ar patiriantiems iššūkių namų aplinkoje, siūlykite pagalbą, nelaukdami, kol kreipsis patys. 

PERŽIŪRĖTI IR SUBALANSUOTI KRŪVIUS:

  1. Nustatykite pusiausvyrą moksleiviams – tarp pamokų laiko ir savarankiško mokymosi, mokytojams –  tarp laiko pamokoms ir individualioms mokinių bei tėvų konsultacijoms. Koordinuokite mokytojų dalykininkų darbą organizuojant atsiskaitymus ar derinant mokymosi krūvius

SPECIALUS DĖMESYS – BENDRAVIMO, RYŠIO PALAIKYMO LAIKUI:

  1. Įvairiais būdais didinkite mokytojų motyvaciją dirbti nuotoliniu ir mišriu būdu: pasiūlykite pilnavertę darbo vietą, aiškiai formuluokite prioritetus, palikite galimybę patiems apsispręsti, kokiu būdu jiems geriausia ugdyti savo mokinius. Net ir ne nuotolinio ugdymo metu palikite mokytojams galimybę laisvai naudoti nuotolinio ugdymo priemones, sprendžiant kai kurių vaikų ar klasės mokymosi problemas. 
    Parenkite labai aiškias gaires, kuriose numatytas laikas bendravimui su tėvais, konsultacijoms ir pan. ne mokytojų laisvo laiko sąskaita, o laikant pilnaverčiu tiesioginiu darbu, skaičiuojant mokytojų krūvį. 
  2. Ypatingą dėmesį skirkite specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) arba elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams, vaikams iš šeimų su socialinės rizikos veiksniais, bendrai šeimoms, patyrusioms reikšmingų pokyčių (nedarbas, netektys ir pan.).

    Užtikrinkite psichologinę ir socialinę pagalbą mokiniams, jų tėvams ar globėjams, su jais dirbantiems mokytojams. Užtikrinkite individualias konsultacijas SUP turintiems vaikams bei jų šeimos nariams, kurie tiesiogiai padeda vaikui mokytis. 

SKATINTI BENDRUOMENIŠKUMĄ:

  1. Organizuokite nuotolinius renginius ar šventes, bendruomenių susibūrimus, skatinkite atitinkamas iniciatyvas. 
  2. Nuolat organizuokite neformalius pokalbius (forumus) mokinių / mokytojų / tėvų grupėms, aptariant nuotolinio ugdymo patirtis. Aptarkite ir akcentuokite būdus, kurie padėjo jaustis geriau, atgauti pusiausvyrą, didinti mokymosi motyvaciją. Aptarkite sunkumus ir kaip jie galėtų būti sprendžiami. 
  3. Skatinkite visiems mokiniams prieinamus neformalaus ugdymo užsiėmimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, jeigu nėra kitos galimybės. 

PASKUTINIS BET YPAČ SVARBUS UŽTIKRINTI EMOCINĘ IR FIZINĘ SVEIKATĄ:

  1. Ir mokytojus, ir mokinius skatinkite palaikyti gerą fizinę ir emocinę savijautą: kasdien privalomai skirti laiko ir dėmesio fiziniam aktyvumui, organizuoti pertraukėles, kurių metu būtų atliekami fiziniai pratimai; tinkamai organizuoti poilsio režimą. Pasitelkite mokyklos visuomenės sveikatos specialistus, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų pagalbą. 
  2. Užtikrinkite nuolat veikiančią emocinės pagalbos galimybę ir mokytojams, ir mokiniams. Tam galima pasitelkti nevyriausybines organizacijas, mokyklos bendruomenės ar vietos bendruomenių potencialą.

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS

Ką tyrimo rezultatai atskleidžia apie vaikų sveikatą?  Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino (2020 m. pavasarį) metu pablogėjo. Prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne ekranų (ypač mokymosi tikslais) trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo. 

Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme. Dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose vaikai prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos sveikata geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai didesni. Tėvų įsitraukimas vaikų nuotolinio ugdymo metu buvo ir svarbiausias vaikų mokymosi sėkmės veiksnys. 

Kokios įžvalgos apie nuotolinį mokymąsi?  Motyvacija mokytis pirmojo karantino metu pablogėjo pusei vaikų (50 proc.). Labiau pablogėjo jaunesnių mokinių motyvacija. Organizuojant nuotolinį mokymąsi susidurta su techninėmis problemomis ir didžioji jų dalis buvo išspręsta pavasarį, o rudenį mokyklos buvo pasiruošę geriau. Techninių problemų sprendimas skatino bendruomeniškumą, mokytojų, mokinių, tėvų bendradarbiavimą. Padidėjo visų mokyklos bendruomenės narių – mokinių, tėvų, mokytojų – skaitmeninis raštingumas, tačiau liko neišspręstų akademinės etikos ir skaitmeninio etiketo problemų.

Kuo geresni tėvų – vaikų ir tėvų – mokytojų santykiai, bei kuo geresnis mokyklos administracijos komunikavimas su tėvais, tuo nuotolinio ugdymo patirtis vertinama kaip geresnė. 

Skaitmeninės etikos centras dalijasi atrinkta, Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatų pagrindu parengta informacija, suderinęs su tyrėjų komanda, vadovaujama prof. dr. Romos Jusienės.

Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas „Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės bei galimybės ekosisteminiu požiūriu“, finansuojamas LMTLT (sut.nr. S-COV-20-11). Daugiau informacijos apie tyrimą ir visa mokslo studijos elektroninė versija skelbiama www.mediavaikai.lt, www.fsf.vu.lt.