2026 m. kovo 30 d. Viešas kreipimasis į institucijas. Tikslinamės: kas ir kokią atsakomybę mūsų šalyje prisiima?
Reiškiame susirūpinimą dėl Lietuvos mažamečių socialinių tinklų platformose. Kasmet dirbame su keletu tūkstančių vaikų ir paauglių visoje Lietuvoje, bendraujame su tėvų ir mokytojų bendruomenėmis ir stebime situaciją, kai didelė dalis mažamečių jau yra įvairiose socialinių tinklų platformose ir kartais turi ne po vieną paskyrą.
Turi ir tose, kurias kuria ir valdo kompanijos „Meta“ ir „Google“. Kovo 25 d. precedento neturinčiame teisme JAV buvo pripažinta, kad šios kompanijos, net ir žinodamos apie žalą, sąmoningai kūrė savo platformų dizainą taip, kad jis keltų priklausomybę. Tai istorinis, milžinišką pokytį technologijų industrijos atsakomybei žymintis verdiktas.
Šio sprendimo išvakarėse, kovo 24 d., „Meta“ taip pat pripažinta atsakinga dėl vaikų saugumo spragų. Teigiama, kad bendrovė „sąmoningai kenkė vaikų psichikos sveikatai ir slėpė žinias apie vaikų seksualinį išnaudojimą savo socialinių tinklų platformose“.
Interneto platformų rizikos ir daroma žala nei mūsų šalies suaugusiųjų, nei vaikų neaplenkia. Žinoma, kad tėvai ir globėjai turi atsakomybę už vaikų saugumą. Taip pat suprantame, kad šią atsakomybę turi ir valstybės institucijos. Norėdami geriau suprasti, kas ir kokią atsakomybę prisiima, kreipiamės su prašymu:
- Įvardinti, kurios institucijos, organizacijos, įstaigos ar kt. subjektai Lietuvoje yra atsakingi už tai, kad mažamečiai nepatektų į socialinių tinklų platformas anksčiau, nei pačių interneto platformų šiuo metu nurodoma mažiausio amžiaus riba (dažnai tai yra 13 m.).
- Įvardinti, kokios institucijos ir kokia forma bendradarbiauja ir / ar planuoja bendradarbiauti ateityje, kad vaikai ir paaugliai į nesaugias ir didelę riziką jiems keliančias socialinių tinklų platformas nepatektų. Pavyzdžiui, pačios „Meta“ vidinių tyrimų apžvalgoje teigiama, kad „Instagram“ atveju, 1.1 tyrime, žalą patiria nuo 10 iki 30 proc. paauglių, pavyzdžiui, 13 procentų 13–15 metų amžiaus jaunuolių kiekvieną savaitę patiria nepageidaujamą seksualinį priekabiavimą, o 8 procentai kiekvieną savaitę susiduria su savižudybės tematikos turiniu.
- Patarti, kur kreiptis šeimoms, kurios nukentėjo ir / ar patyrė žalą dėl socialinių tinklų platformų, ypač „Meta“, „Google“, „TikTok“, „Snapchat“ ir kitų ir koks galimas teisminis ir / ar žalos atlyginimo procesas Lietuvoje.
- Įvardinti, kokios institucijos yra atsakingos už visuomenės švietimą nacionaliniu mastu apie socialinių tinklų platformų rizikas ir daromą žalą ir nurodyti, kokia jų atsakomybė.
- Papildomai prašome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti informaciją, kaip saugumą e.erdvėje užtikrinantis ugdymas (vaikų paruošimas dar prieš jiems žengiant bet kurį naują žingsnį e. erdvėje) integruojamas į nacionalinę ugdymo programą visais lygmenimis (ankstyvoji vaikystė – vidurinis ugdymas).
- Mūsų žiniomis, Lietuvoje šiuo metu jokio privalomo dalyko šia tema nėra, nors yra šalių, kurios tokį įsidiegę arba planuoja: pvz., privalomą ugdymą šia tema turi Suomija, Austrija, ką tik priėmusi sprendimą vaikams iki 14 drausti naudotis socialiniais tinklais, paskelbė planuojanti privalomą ugdymo dalyką įdiegti.
- Jeigu visgi Lietuvoje to yra mokoma, prašome Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti apie tai informacijos – temos, turinys, valandų skaičius per metus skirtingoms amžiaus grupėms.
Šį keipimąsi inicijuoja Skaitmeninės etikos centras: steigėjos – Rasa Jauniškienė ir Renata Gaudinskaitė, ekspertai: prof. dr. Roma Jusienė, dr. Julius Burkauskas, dr. Vilma Jakienė, Katerina Jarmolovičienė, Mindaugas Jasulaitis, Lina Žemaitytė-Kirkman, Gabjota-Rasa Alūzaitė, Dovydas Martinkaitis, Natalija Vėževičienė, Lukas Keraitis.
RAŠTAS išsiųstas:
- Lietuvos Respublikos Seimui
- Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
- Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkei
- Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei
- Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkui
- Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrei
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrei
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
- Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai
- Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui prie KAM
- Lietuvos policijai
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie SADM
- Tarpžinybinei vaiko gerovės tarybai
- Lietuvos savivaldybių asociacijai
© Skaitmeninės etikos centras. Leidžiama laisvai platinti šį kreipimąsi su nuoroda į originalų šaltinį.
2026-03-30
Apie teismus JAV rašėme čia: Pripažinta: „Meta“ ir „Google“ – priklausomybės architektai
Skaitmeninės etikos centras yra nepriklausoma, pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija.
Tapkite mūsų rėmėjais – padėkite mums veikti ir tęsti šiuos darbus!