Komentaras LRT – apie vaikų pasirengimą viešumui socialiniuose tinkluose
04 Rgp
„Jie dar nėra pajėgūs susidoroti su viešumu“ – būtent šie mūsų ekspertės žodžiai tapo LRT straipsnio antrašte, atkreipiančia dėmesį į vis dažniau viešumoje matomus vaikus turinio kūrėjus.
Straipsnyje LRT kalbina Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėją Renatą Gaudinskaitę bei kitus ekspertus. Aptariamos rizikos, su kuriomis susiduria vaikai, tapę socialinių tinklų žvaigždėmis: nuo savivertės priklausomybės nuo sekėjų skaičiaus iki sunkumų tvarkantis su komentarais ir vertinimais.
Ekspertė pabrėžia, kad vaikų psichologinė branda dar neleidžia jiems pilnai suvokti viešumo pasekmių, todėl būtina atsakinga suaugusiųjų pagalba – ne draudimais, o bendru dialogu ir ribų kūrimu.
13 metų riba, kurią nurodo dauguma socialinių tinklų, visų pirma atsirado ne dėl vaiko psichologinio brandumo, o dėl teisinio reguliavimo – konkrečiai JAV galiojančio vaikų privatumo apsaugos įstatymo (COPPA). Pagal jį interneto platformos negali rinkti vaikų iki 13 metų duomenų be tėvų sutikimo. Tad socialiniai tinklai šia riba labiau saugo save, o ne vaiką. Neatsitiktinai kai kurios platformos jau pačios pradeda kelti amžiaus ribą – deja, dažnai tik po skaudžių pasekmių.
Renata Gaudinskaitė, Skait,eninės etikos centras
Vaikai internete mato labai įvairų turinį – ne viskas jiems suprantama ar saugu. Kartais jie susiduria su nerealistiškais grožio standartais, kurie kelia nepasitenkinimą ar net gėdos jausmą dėl savo kūno. Kartais – su turiniu, kuris atrodo „kietas“, bet iš tiesų romantizuoja žalingą elgesį: valgymo sutrikimus, emocinį nestabilumą, savęs žalojimą. Tokie signalai, pateikti be konteksto, gali būti labai paveikūs. O socialiniai tinklai kupini signalų, kuriems reikia platesnio konteksto: suprasti, kada tai reklama, kada ironija, kada manipuliacija.
Didžiausia rizika – emocinė. Socialiniai tinklai veikia kaip milžiniškas veidrodis, kuriame vaikas mato save kitų akimis. Jei sulaukia palaikymo – tai gali suteikti džiaugsmo, bet jei susiduria su patyčiomis, spaudimu ar lyginimusi – tai palieka skaudų pėdsaką.
Be to, kuo anksčiau vaikas įsitraukia į socialinius tinklus, tuo didesnė priklausomybės rizika. Greitas atlygis – patiktukai, dėmesys, sekėjų skaičius – formuoja įpročius, kuriuos vėliau sunku keisti. Vaikai greitai pripranta prie nuolatinio tikrinimo, ar jie pakankamai įdomūs kitiems. Tai veikia jų dėmesio koncentraciją, miegą, mokymąsi, santykius su šeima. Nes kai vaikas pradeda naudotis platformomis, jis atsiduria suaugusiųjų pasaulyje, kuriame daug subtilybių, o apsaugos mechanizmų – dar per mažai.
