Mokykla, būreliai, namų darbai ir, neslėpkime, gerokai per daug laiko prie ekranų. Taip atrodo dažno jauno žmogaus kasdienybė. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, kiek mes laiko leidžiame prie ekranų, bet ir kaip mes jį leidžiame – kai aplink tiek daug dezinformacijos, dirbtinio intelekto (DI) keliamų grėsmių, svarbu gebėti saugiai, atsakingai ir prasmingai naudoti skaitmenines technologijas bei nepamiršti, jog technologijos nepakeis gyvo bendravimo.
Įvairios studijos skaičiuoja, kad statistinis paauglys prie ekranų praleidžia apie septynias valandas per dieną. Atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, teigiančias, kad tai – per didelis laiko tarpas, pasaulyje daugėja valstybių, kurios siekia riboti mobiliųjų telefonų naudojimą tarp jaunimo.
Pavyzdžiui, nuo 2023 m. Australija visiškai uždraudė mobiliuosius viešosiose mokyklose mokiniams iki 15 metų, o didelė dalis švietimo įstaigų visame pasaulyje šiuo pavyzdžiu seka – šiuo metu per 40 proc. visų švietimo sistemų taiko vienokius ar kitokius įstatymus, draudžiančius naudoti išmaniuosius telefonus mokykloje.
Per ilgas ekranų laikas kelia susirūpinimą ne tik valdžios atstovams ir švietimo bendruomenei – tėvai nerimauja dėl vaikų beprasmio laiko leidimo, ekspertai – dėl vis prastėjančios jaunimo psichinės sveikatos ir didėjančio dezinformacijos kiekio bei saugumo iššūkių skaitmeninėje erdvėje.
„Technologijos šiandien iš esmės keičia bendravimo, mąstymo ir mokymosi procesus. Ne tik jaunoji karta, bet ir mes visi esame skaitmeniniai piliečiai, mūsų kasdienybė neatsiejama nuo laiko, praleisto prie ekranų. Tai puiki vieta bendrauti, tyrinėti, atrasti. Bet, būdami skaitmeniniai piliečiai, visi mes turime atsakomybių, iš kurių esminės – kritiškai mąstyti, gebėti saugiai ir atsakingai elgtis“, – sako RENATA GAUDINSKAITĖ, Skaitmeninės etikos centro viena iš įkūrėjų.
Grėsmės – įvairios, o privatumas – prabanga?
„Kiekvieną kartą sulindę į telefoną mes vis kažką praleidžiame – galimybę susidraugauti, užmegzti naujas pažintis, būti pakviesti į vakarėlį ar krepšinio treniruotę – todėl jaunam žmogui ypač svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp skaitmeninės erdvės ir tikro bendravimo“, – įsitikinusi R. Gaudinskaitė.
„Natūralu, kad dažnam paaugliui ekranai – būdas pabėgti, atsiriboti ir pasislėpti, tačiau tokiu atveju svarbu kritiškai įvertinti, kaip kokybiškai mes praleidžiame laiką skaitmeninėje erdvėje, ar pakankamai galvojame apie savo ir kitų saugumą, ar mokame tinkamai atpažinti grėsmes“, – teigia ekspertė.
Įvairios studijos rodo, kad jaunimas yra ta visuomenės dalis, kuri nuo melagienų, netikro fototurinio ir videoturinio nukenčia labiausiai. Dezinformacija, duomenų nutekinimas, patyčios, šmeižtas, pornografinis turinys, neetiškas elgesys – tai tik dalis pavojų, su kuriais internete susiduria jauni žmonės. Nors jaunimui skaitmeninė erdvė šiuo metu yra labiau namai nei bet kuriai kitai kartai, vaikams ir paaugliaims ypač svarbu išmokti įvertinti savo elgesio internete pasekmes.
Viena didžiausių jaunimo klaidų yra manyti, kad tai, ką jie veikia internete, yra privatu – jauni žmonės yra linkę siųsti žinutes ar nuotraukas draugams manydami, kad jomis daugiau niekas nesidalins, tačiau gali įvykti priešingai – dėl neapdairumo ar, deja, tyčia. Žinių trūkumas apie saugų ir etišką elgesį skaitmeninėje erdvėje bei kritinio mąstymo trūkumas daro jaunus žmones ypač pažeidžiamus.
„Ypač svarbu ugdyti jaunuolių gebėjimą atpažinti pavojus internete ir formuoti skaitmeninio pilietiškumo įgūdžius. Turime mokyti jaunimą etiškai komentuoti ir elgtis internete, saugoti savo asmeninius duomenis, kritiškai vertinti informaciją ir atpažinti įvairias apgaules“, – Skaitmeninio etikos centro ekspertei pritaria ONA MARIJA VYŠNIAUSKĖ, Britų tarybos Lietuvoje vadovė.
„Teisingas ir sąmoningas laiko praleidimas internetinėje erdvėje gali tapti galingu tiek asmeninio, tiek visuomenės tobulėjimo įrankiu. Ugdykime jaunimą, kuris bus ne tik vartotojai, bet ir atsakingi, etiški bei aktyvūs skaitmeninės erdvės dalyviai“, – įsitikinusi ji.
Akcentuoja kritinio mąstymo svarbą
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai internete skelbiamos informacijos patikimumą tikrina rečiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Ekspertai sutaria, kad tai – problema, medijų raštingumo reikia mokytis nuo mažumės, o kritinis mąstymas ir informacijos vertinimas turėtų tapti svarbiausiais šių laikų visuomenės įgūdžiais. Kol Lietuvoje trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiksmų plano, iniciatyvos imasi pilietinės organizacijos.
Skaitmeninės etikos centras kartu su Britų taryba Lietuvoje inicijuoja skaitmeninio pilietiškumo projektą vyresniųjų klasinių mokiniams įvairiose Lietuvos mokyklose. „Siekiame atkreipti mokinių, mokytojų, mokyklų administracijų ir tėvų bendruomenės dėmesį į kritinio mąstymo, medijų raštingumo svarbą. Šis projektas – tai patyriminiai mokymai, kurių metu pasitelkiami skaitmeninės srities ekspertai ir kūno judesio terapija.
Kviečiame jaunuolius mokytis saugiai naviguoti skaitmeninėse technologijose, gebėti atskirti melagienas, manipuliacijas, tikrinti faktus, būti pagarbiems kitiems, gebėti prasmingai įsitraukti ir dalyvauti pilietinėse veiklose, žinoti, kaip ir kodėl technologijos gali paveikti mūsų elgesį, emocijas ir sveikatą“, – projekto tikslus pristato O. M. Vyšniauskė.
„Šio projekto metu ne tik dalinamės žiniomis, bet ir mokomės iš jaunimo patys: esame įsitikinę, kad dabartinė skaitmeninių čiabuvių karta turi jau daug kuo pasidalinti ir su jaunesniais, ir su vyresniais už save, tad kartu sieksime kurti mums visiems saugesnę skaitmeninę aplinką. Tikiu, kad ateityje panašių projektų vis daugės ir mūsų visuomenė geriau išmoks suprasti pavojus ir mokysis į juos reaguoti. O mažiau laiko prie ekranų galėtų būti ir kiekvieno pažadas sau, siekiant geresnio virtualaus ir realaus gyvenimo balanso“, – įsitikinusi R. Gaudinskaitė.
Parengė: Martyna Kindurytė, Britų tarybos komunikacijos vadovė
Foto: britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė. Asmeninio archyvo nuotrauka ir Skaitmeninės etikos centro viena iš įkūrėjų Renata Gaudinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka
