Išskiriami du PIN potipiai: 

1. PIN, susijęs su impulsyviu elgesiu (pvz., žaidimais, lošimu, apsipirkimu internetu, pornografijos žiūrėjimu, įsitraukimu į socialinę žiniasklaidą),
2. PIN, susijęs su kompulsyviu elgesiu (pvz., kiberchondrija, kibernetinis kaupimas). 

Abu šie potipiai nurodo pagrindinį elgesio mechanizmą (t. y. ar žmogus veikla užsiima siekdamas patenkinti kylantį impulsą [impulsyvumas], ar interneto naudojimas daugiau susijęs su nenugalimu potraukiu įsitraukti į internetinį turinį [kompulsyvumas]). 

Kitaip tariant, impulsyvumu grįstas elgesys yra daugiausiai susijęs su veiksmais be papildomo apgalvojimo, kai įsitraukiama į žaidimus, lošimą, apsipirkimą internetu, pornografijos žiūrėjimą, socialinę žiniasklaidą. Kompulsyvus elgesys yra iš anksto apgalvotas ir daugiau būdingas, pvz., kiberchondrijai ir kibernetiniam kaupimui. Kita vertus, labai griežto atskyrimo daryti negalime, nes tiek impulsyvumas, tiek kompulsyvumas kartu, kaip bruožai, būdingi daugeliui veiklų internete.

Atkreiptinas dėmesys, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 11-asis Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos (TLK-11)[1] leidimas dabar pripažįsta tris dažniausiai su interneto naudojimu susijusius sutrikimus: žaidimų sutrikimą, lošimo sutrikimą ir kompulsinį seksualinio elgesio sutrikimą (WHO, 2019/2021). 

Šių diagnozių atsiradimas ir naudojimas gali būti laikomas dideliu žingsniu į priekį, nes mokslininkai  gali tiksliau apibrėžti, išmatuoti ir tirti šiuos sutrikimus visame pasaulyje (Billieux, Stein, Castro‐Calvo, Higushi, & King, 2021). Tai padarius, bus galima tiksliau ir efektyviau parinkti gydymą žmogui, patiriančiam atitinkamus sutrikimus. 

Diagnozė (iš esmės apimanti sutrikimui būdingų simptomų visumą) taip pat gali prisidėti prie efektyvesnių prevencinių priemonių, padedančių užkirsti kelią sutrikimo vystymuisi, kūrimo, nes specialistai gali nukreipti pagalbos strategijas į esminius konkrečiai diagnozei būdingus simptomus, o ne į bendruosius PIN bruožus.

PIN sritis neabejotinai reikalauja išsamių tyrimų visame pasaulyje, tačiau jau turimos mokslinės žinios leidžia kurti ir pritaikyti pirmąsias prevencines bei gydymo strategijas.

Manoma, kad viena iš PIN priežasčių yra ta, kad struktūriniai prefrontalinio smegenų regiono pokyčiai sutrikdo gebėjimą teikti prioritetą kasdienėms (būtinoms išgyventi) veikloms, todėl gali tapti sunku nustatyti net ir nedidelius kasdienius tikslus, t. y. veikla internete tampa svarbesnė už kasdienes įprastas veiklas.

PIN, be kitų priklausomybės sutrikimų, veikia smegenų malonumo centrą. Priklausomybę sukeliantis elgesys skatina dopamino išsiskyrimą, kuris sukelia malonumo potyrį. Dopaminas yra neuromediatorius, reaguojantis į motyvaciją, malonumą ir nuotaiką. Laikui bėgant, norint sukelti tą patį malonų atsaką, užsiimti atitinkama veikla reikia daugiau, o tai yra vienas iš priklausomybės formavimosi veiksnių.

Yra žinoma, kad PIN yra susijęs su tam tikrų veiksnių deriniu. Ankstesnių tyrimų duomenimis, asmenų, susiduriančių su PIN, smegenyse yra randama pakitimų, panašių į tuos, kurie yra būdingi asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ir turintiems kompulsyvaus lošimo įprotį.

Pastebėta pakitimų prefrontalinėje smegenų srityje dėl pilkosios medžiagos tankio sumažėjimo, susijusioje su dėmesio kontrole, planavimu ir prioritetų nustatymu (K. Rorer, 2002). Šie pokyčiai paaiškina, kodėl asmenys, turintys priklausomybių, naudojasi internetu arba vartoja narkotikus vietoje kasdienių veiklų, tokių kaip valgymas arba miegas.

Asmenims, turintiems priklausomybės problemų, organizme sutrinka cheminių medžiagų (neurotransmiterių) pusiausvyra. Nustatyta, kad priklausomybę turinčių asmenų organizme dopamino ir serotonino kiekis yra mažesnis negu bendroje populiacijoje.

Šis trūkumas gali paaiškinti, kodėl asmenys, turintys priklausomybės problemų, vartoja narkotines medžiagas, kurios galimai didina dopamino ir serotonino kiekį smegenyse (Beard, 2005; Tereshchenko, 2019). Pastebėta, kad asmenų, patiriančių PIN, smegenų struktūra yra panaši į tų, kurie kenčia nuo cheminės priklausomybės, pvz., narkotikų arba alkoholio.

Įdomu tai, kad kai kurie tyrimai sieja PIN su fiziniu smegenų struktūros pasikeitimu, ypač veikiančiu pilkosios ir baltosios medžiagos kiekį priekinėje smegenų skiltyje, kaip minėta, susijusioje su dėmesiu, planavimu ir prioritetų nustatymu.

Dar 1998 m. psichologijos profesorė Kimberly Young išskyrė pagrindinius požymius, nusakančius PIN:

• Patiriama euforija arba gerovės jausmas naudojantis internetu,
• Negalėjimas nustoti naudotis internetu,
• Vis ilgėjantis laikas prie kompiuterio,
• Draugų ir šeimos neigimas,
• Patiriami tuštumos, depresiškumo jausmai bei irzlumas, kai nesinaudojama internetu;
• Melavimas draugams ir šeimai apie veiklas internete,
• Sunkumai darbe ar mokykloje.

Šie požymiai atskleidžia, kaip elgesys internete gali kelti problemų, apibūdina probleminį elgesį internete, kuris gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip žaidimas, lošimas, pirkimas, pornografijos ar kitų vaizdo įrašų žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas ir pan. (Young, 1998; Wu et al., 2015; Fineberg et al., 2018).

Individualūs veiksniai

Žmogaus veikla internete labai priklauso nuo jo asmeninių savybių. Dauguma žmonių, savo dienas leidžiančių internete, neturi jokių PIN požymių. Skirtingos asmenybės gali tapti priklausomos nuo skirtingos veiklos.

Asmenys, kurie yra drovūs, vieniši, depresiški, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys ir turi bendravimo sunkumų, turi didesnę PIN riziką, nes naudojimasis internetu ir socialiniais tinklais leidžia bendrauti išvengiant tiesioginio kontakto ir bendravimo akis į akį (Davis, Flett and Besser, 2002;  Janiūnienė, 2007; Chakraborty, 2015; Niemz, Griffiths, Banyard; 2005; Kim, Davis; 2009).

Anot mokslininkų Kim, LaRose ir Peng (2009), vieniši ir prislėgti asmenys pirmenybę teikia bendravimui internete dėl didesnės anonimiškumo galimybės ar mažės rizikos: bendraudami internete jie jaučiasi patogiau, laisviau, jausmus ir mintis išreikšti jiems lengviau nei realiame pasaulyje. Jie daugiau laiko ir dėmesio skiria internetinėms socialinėms sąveikoms, kai kuriems iš jų tampa labai sunku kontroliuoti jų interneto naudojimą, kuris tampa „kompulsyviu interneto naudojimu“ (Caplan, 2005).

Savo ruožtu, kompulsyvus naudojimas turi neigiamą poveikį gyvenime – pablogėja akademiniai pasiekimai, prarandamos studijos ar darbas, apleidžiami socialiniai įsipareigojimai (Kim, LaRose, ir Peng 2009).

Daugelis autorių patvirtino savikontrolės trūkumo įtaką PIN. Asmenys, turintys impulsų kontrolės sutrikimų ir priklausomybės problemų, turi didesnę riziką tapti probleminiais interneto naudotojais (Bandura, 1991; Davis, 2001; Caplan, 2010; Gámez-Guadix, Villa-George ir Calvete 2012 Beard & Wolf, 2001; Davis, Flett & Besser, 2002; Yellowlees ir Marks, 2007).

Pastebėta, kad didžiausią reikšmę atsirasti PIN turi jaunas amžius ir vyriška lytis (Bickham, 2021; Fam, 2018). Moksliniai tyrimai rodo, kad vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų naudojasi išmaniaisiais įrenginiais, suteikiančiais interneto prieigą, todėl sparčiai ilgėja ir laikas, kurį vaikai praleidžia virtualiame pasaulyje (Tran and Ciccarelli, 2012; Subrahmanyam et al., 2000; Hakala et al., 2006; Witt et al., 2011).

Vaikai, turintys daug žinių ir įgūdžių, kaip naudotis internetu bei gerai susipažinę su interneto atveriamomis galimybėmis – dar labiau pažeidžiami (Livingstone and Helsper, 2010; Lissak, 2018; Fischer-Grote et al., 2019). Pastebėta, kad intensyviausiai įsitraukiantys ir išmaniausi jauno amžiaus interneto naudotojai turi daugiau elgesio problemų, o jų kompulsyvumo įverčiai – irgi didžiausi (Pakalniškienė et al., 2020).

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad rizika susidurti su PIN yra 2–5 kartus didesnė vyrams nei moterims (Esen and Siyez, 2011; Dufour et al., 2016; Tomaszek, 2019). Manoma, kad tai nulemia asmenybės bruožų skirtumai (mažesnė savikontrolė, didesnis impulsyvumas ir aštrių pojūčių siekimas) (Fam, 2018; Paulus et al., 2018).

Neurotizmas, emocinis nepastovumas ir polinkis nerimauti, įvardijami kaip pagrindiniai bruožai, būdingi asmenims, patiriantiems PIN simptomus (Bickham, 2021). Yra duomenų apie galimą ryšį tarp impulsyvumo, agresijos, priešiškumo ir PIN (Bickham, 2021; Gervasi et al., 2017).

Nustatyta, kad socialiai neaktyvūs arba nepatenkinti savo „gyvu“ bendravimu asmenys, linkę dažniau ir ilgiau naudotis internetu. Neseniai atlikti tyrimai atskleidė, kad bet kokia turima negalia taip pat gali padidinti PIN riziką (Sharma et al., 2020).

Aplinkos veiksniai

Šeimos vaidmuo turi svarbią reikšmę PIN atsiradimui. Tyrimai rodo, kad žema savivertė ir paramos trūkumas šeimoje siejasi su PIN (Cheng, 2018; Chi, 2020). Pastebėta, kad tėvų dėmesys ir kontrolė veikia kaip prevencinė PIN priemonė (Bickham, 2021; Chandrima et al., 2020; Schneider et al., 2017). Tėvų kontrolė siekiant užkirsti kelią PIN, yra svarbi visose šalyse, nepriklausomai nuo kultūrinio konteksto.

Pastebėta, kad Lietuvoje taisyklės dėl naudojimosi internetu dažniausiai pradedamos taikyti tik tada, kai tėvai susirūpina dėl neigiamo interneto poveikio (Pakalniškienė et al., 2020). Tačiau tiesioginė jau įsitraukusių vaikų griežta kontrolė ir nuobaudų taikymas riziką, kad vaikai dar labiau įsitrauks į interneto veiklas, ne mažina, o didina. Tai pastebima ilgalaikėje perspektyvoje.

Todėl svarbiau yra kurti gerą santykį su vaiku ir jį įtraukti į kitokią, ne virtualią veiklą, ypač į fiziškai aktyvias veiklas. Yra žinoma, kad tėvų dalyvavimas ir priežiūra naudojantis internetu (užsiimant įvairiomis veiklomis internete) turi teigiamos įtakos siekiant užkirsti kelią PIN. Paauglių imtyje atliktas tyrimas parodė, kad PIN buvo susijęs su mažesniu tėvų dėmesiu ir dalyvavimu bei prastesniais tarpusavio santykiais (Bleakley et al., 2016).

Didelę reikšmę PIN turi šilti emociniai ryšiai su tėvais. Prasti tėvų ir vaikų santykiai, pvz., prievarta prieš vaikus ar jų nepriežiūra, taip pat nepilna šeima didina PIN riziką (Petruzelka et al., 2020). Nustatytas ryšys tarp gerų, emociškai šiltų santykių ir mažesnio kompulsyvaus naudojimosi internetu. Pastebėta, kad jeigu vaikas šeimoje jaučiasi priimtas, su juo bendraujama, tėvai geba jį išklausyti, PIN rizika mažėja (Pakalniškienė et al., 2020).

Svarbų vaidmenį atlieka ir finansinė šeimos situacija – kuo ji sunkesnė, tuo PIN rizika didesnė (Blachnio et al., 2019). PIN yra labiau paplitęs kaimo vietovėse ir tarp žemo socialinio ir ekonominio statuso asmenų. Mažas pajamas gaunantys (ir žemesnio išsilavinimo) tėvai, gyvenantys mažesniuose miesteliuose ar kaimo vietovėse paprastai turi mažiau laiko prižiūrėti savo vaikus, daugiau laiko praleidžia darbe (arba ieškant darbo), dėl ko kyla daugiau konfliktų šeimoje (Lee and McKenzie, 2015; Petruzelka et al., 2020).

Vaikus ir paauglius leisti laiką internete iš dalies skatina ir galimybė pabėgti nuo sunkaus gyvenimo šeimoje, virtualių draugysčių / bendravimo trauka arba laisvalaikio problemos – neturėjimas, ką veikti (Žibėnienė ir Brasienė, 2013; Bickham, 2021).

Interneto veiksniai

PIN atsiradimui svarbią reikšmę turi naudojimosi internetu paros laiko intervalas, naudojimosi tikslas ir trukmė (Toth et al., 2021; Cheng, 2018; Petruzelka, 2020). Egzistuoja stiprus ryšys tarp naudojimosi internetu ankstyvame amžiuje, paros laiko intervalo ir PIN rizikos (Nakayam et al., 2020).

Pastebėta, kad asmenys, praleidžiantys daugiau laiko internete nakties metu, turi didesnę PIN riziką (Kuss et al., 2014; Bickham, 2021). Tuo tarpu leidžiantys laiką internete tarp 12-15 val. ir 21-24 val., turi mažesnę riziką patirti PIN simptomus (Tenzin et al., 2019).

Labai svarbus ne tik interneto naudojimo kontekstas (kada, kaip, kokiu tikslu ar aplinkybėmis), bet ir turinys (kokia veikla užsiimama internete).

Interneto naudojimas mokymosi tikslais ar informacijos paieška siekiant gauti žinių – vienintelės veiklos, kurios visiškai nesusijusios su kompulsyviu interneto naudojimu ir emocinėmis bei elgesio problemomis (Johnson et al., 2007).

Interneto teikiamas atlygio jausmas, kuris yra tiesioginis ir nenuspėjamas, leidžia lengviau tapti priklausomam nuo šios veiklos nei nuo kitų, galinčių kitokį, labiau nuspėjamą ir ilgalaikį atlygį. Pavyzdžiui, prisijungimas prie socialinių tinklų paskyros suteikia nenuspėjamos ir potencialiai teigiamos informacijos, dėl kurios žmogus nekantrauja sugrįžti vėl.

Plačiau pasakoja dr. Vilma Liaugaudaitė (video)

Probleminį interneto naudojimą nagrinėjančių tyrimų duomenys apie jo paplitimą skiriasi. 2021 m. buvo paskelbti keli tyrimai, kurių duomenys buvo surinkti 2019 m., dar prieš pandemiją. Tyrimuose vertinami PIN paplitimo rodikliai visame pasaulyje ir jie reikšmingai skiriasi (stebimas didelis paplitimo reikšmių neatitikimas).

Čia kalbama apie pavienius atskirose šalyse atliktų tyrimų duomenis. Sisteminių meta-analizių rezultatai rodo tas pačias problemas, t. y. PIN paplitimo skirtumus tarp šalių, tačiau pateikiama informacija leidžia spręsti, kad net šešerių metų laikotarpiu PIN paplitimas išliko maždaug vienodas.   

• Pavyzdžiui, 2020 m. atlikta metaanalizė, nagrinėjusi duomenis, apimančius 700 000 asmenų iš 113 epidemiologinių tyrimų 31 šalyje, nustatė 7 proc. PIN paplitimą iki pandemijos (Pan, Chiu, & Lin, 2020). Analizė, atlikta 2014 m. (Cheng & Li, 2014), taip pat apimanti 31-os šalies duomenis (89 281 dalyvių), nustatė 6 proc. PIN paplitimą. 
• Be to, kita 2020 m. atlikta metaanalizė, kurioje analizuoti 1818 sveikatos priežiūros specialistų duomenys iki pandemijos, nurodo didesnį PIN paplitimą – 10 proc., o tai reiškia, kad tam tikros profesijos gali turėti didesnį pažeidžiamumą dėl PIN (Buneviciene & Bunevicius, 2020).
• Panašiai kaip ir iki COVID-19 pandemijos atliktų tyrimų, 2021 m. paskelbti PIN paplitimo įverčiai pandemijos metu labai skiriasi – svyruoja nuo 4 proc. iki 44 proc. (vertinant atskirų šalių duomenis) (Klavina et al.; Mohler-Kuo, Dzemaili, Foster, Werlen, & Walitza, 2021; Nakayama, Matsuzaki, Mihara, Kitayuguchi, & Higuchi, 2021; Oka et al., 2021; Romero-Rodríguez, Marín-Marín, Hinojo-Lucena, & Gómez-García, 2021; Sayeed et al., 2021; Toth et al., 2021; Tóth et al., 2021; Xia, Fan, Liu, & Ma, 2021; Zhao et al., 2021). 

Pandemijos metu stebimas didesnis PIN paplitimas Azijos ir Afrikos žemynų šalyse palyginus su Europa (Burkauskas, Gecaite-Stonciene, Demetrovics, Griffiths, & Király, 2022). Deja, išsamios meta-analizės apie PIN paplitimą COVID-19 pandemijos metu kol kas nėra, todėl sunku pateikti vienareikšmišką atsakymą apie PIN masto augimą dėl pandemijos.

Tačiau pandemija lėmė akivaizdžiai ilgesnį žmonių laiką internete per pastaruosius dvejus metus ir ji taip pat minima kaip pagrindinis veiksnys, prisidedantis prie daugelio psichikos sveikatos problemų (pvz., depresijos, nerimo, streso ir kt.) (Hampshire et al., 2021; Zhou, Liu, Xue, Yang, & Tang, 2020). 

Vaikams, paaugliams ir suaugusiems internetu teko naudotis intensyviau nei bet kada anksčiau. Tačiau didėjantis interneto naudojimas nebūtinai sukels problemų psichikos sveikatai ar reikšmingai didins PIN riziką.

Yra įrodymų, kad ne faktinis laikas, praleistas internete, o interneto naudojimo tikslas ir motyvacija yra svarbesni nustatant PIN poveikį psichologinei gerovei ir psichikos sutrikimų sunkumui (Coyne, Rogers, Zurcher, Stockdale, & Booth, 2020). Todėl PIN paplitimas gali būti tiesiogiai nesusijęs su laiku, praleistu internete, bet gali būti siejamas su PIN veiklos kontekstu, o tai ypač pasakytina apie žaidimų sutrikimus (Király, Tóth, Urbán, Demetrovics, & Maraz, 2017). 

Tačiau PIN gali būti susijęs su asmens siekiu išvengti akistatos su realiais pandemijos sukeltais iššūkiais (Mota et al., 2021). Tokiu atveju, psichikos sveikatos problemos (pvz., depresija, nerimas) gali turėti įtakos ryšiui tarp laiko, praleisto internete, ir PIN sunkumo. 

Be to, jei nerimo ar depresijos simptomai padidėja dėl pandemijos, jai pasibaigus, PIN paplitimo įverčiai gali vėl sumažėti. Tai ypač pasakytina apie paauglius, kurie yra pažeidžiama grupė vertinant PIN riziką, tačiau jie taip pat gali būti tie, kurie greičiausiai iš kitų amžiaus grupių adaptuosis prie pasikeitusios situacijos (Masten & Motti-Stefanidi, 2020).

PIN yra siejamas su padidinta gretutinių psichikos ligų rizika ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (toliau – DTHS), depresija, agresyvus elgesys, socialinis nerimas, autizmo spektro sutrikimai ir mintys apie savižudybę siejami tiek su PIN rizika, tiek su PIN pasekmėmis (pvz., žmogus, turintis psichikos sveikatos problemų, turi didesnę riziką patirti labiau išreikštą PIN, o patiriantys PIN – didesnę riziką psichikos sveikatos problemoms (Chun et al., 2020; Jeong et al., 2021; Murray et al., 2021; Richard, Fletcher, Boutin, Derevensky, & Temcheff, 2020; Teng, Pontes, Nie, Griffiths, & Guo, 2021).

Remiantis skerspjūvio tyrimais yra žinoma, kad PIN dažnai pasireiškia kartu su nerimu, depresija, DTHS, autizmu, taip pat piktnaudžiavimu psichotropinėmis medžiagomis, pvz., alkoholiu arba narkotikais (Cheng et al, 2018; Ozcan, Buzlu, 2005; Öztürk et al., 2007; Baroni, 2019; Kapus et al., 2021; Hinojo-Lucen et al., 2019; Ioannidis et al., 2019; Marchant et al., 2017).

PIN yra susijęs su nuotaikos ir nerimo sutrikimais, neigiamai veikiančiais asmens funkcionavimo galimybes ir gyvenimo kokybę (Kapus et al., 2021). 

PIN gali prisidėti prie vadinamųjų su internalizavimu susijusių sutrikimų, tokių kaip nerimas ar depresija.

Asmenys, patiriantys neigiamas emocijas, gali ieškoti pramoginės veiklos internete siekdami sumažinti stresą arba pabėgti nuo kankinančių išgyvenimų.

• Tuo pačiu metu socialinių tinklų turinys gali stiprinti įsitikinimus apie nesėkmes (internete žmonės pagražinti, viešina daugiausia pozityvų asmeninį turinį), dėl ko galiausiai atsiranda depresijos simptomų (El Asam, Samara, & Terry, 2019). 

Išimtinai nuotraukomis grįstos socialinės medijos naudojimas yra susijęs su negatyviais išvaizdos palyginimais.

• Vienas klasikinių pavyzdžių gali būti, kai motyvacija sportui didinama pasitelkiant iš pirmo žvilgsnio „nekaltą“ nuotraukomis grįstą socialinių medijų turinį, kur šalia tokių žinučių kaip „nėra skausmo, nėra rezultato“, matomi ištobulinti ir išpuoselėti kūnai (neretai naudojant įvairius filtrus ar skaitmeninį retušavimą).
• Visa tai gali kurti iškreiptą supratimą apie sportą (pvz., kad „tobulą kūno išvaizdą galima pasiekti tik per kančią“, o tuomet jau nieko tokio iškentėti badaujant ar perteklinai sportuojant), kas vėliau gali prisidėti prie valgymo sutrikimų ir susijusios psichopatologijos (Ioannidis & Chamberlain, 2021).

Tačiau PIN taip pat būdingas ir su impulsyvumu susijusioms būklėms, tokioms kaip DTHS ir kiti elgesio sutrikimai, tokiais atvejais impulsyvumas gali būti svarbiausias PIN formavimosi veiksnys (Chun et al., 2020; El Asam et al., 2019; Kim et al., 2021). Tai reiškia, kad ir gydant asmenį, vienas iš pirmųjų psichoterapinių taikinių mažinant PIN gali būti mokymas atsispirti impulsui (plačiau – skyriuje Prevencija). 

Kita vertus, į kitus veiksnius, pavyzdžiui, teigiamą motyvaciją (kai veikla internete naudojama kaip pastiprinimas ar pabėgimas nuo sunkumų) taip pat reikia atsižvelgti ją apribojant ir ieškant kitų pastiprinimo šaltinių, pvz.: tėvų leidimas naudotis internetu už gerai atliktą darbą ar jau suaugusio asmens „blogų“ emocijų įveika „pabėgant“ į skaitmeninį turinį. 

Tokiu atveju, tėvai gali kartu su vaiku atrasti, kas be interneto jam teikia džiaugsmą ir apdovanoja už gerai atliktą darbą. Suaugęs asmuo gali pats apsispręsti, ar ieškoti alternatyvų su psichikos sveikatos specialistu apie tai, kas padeda sumažinti kilusias „blogas“ emocijas.  

Žinoma, visa tai verta tikslinti ir aiškintis tik tada, jei PIN kelia rimtų problemų mokymosi, socialinėje ar asmeninėje veikloje arba – rūpinamasi PIN prevencija. Tokiu atveju, motyvacijos faktoriaus aiškinimasis gali padėti rasti paprastas elgesio strategijas (pvz., nustatomas tikslus laikas, kada naudojamasi internetu, vietoje to, kad internetu būtų apdovanojama už tinkamą elgesį; su suaugusiu asmeniu galima aptarti kitas alternatyvas, tokias kaip sportas, pasivaikščiojimas ar pan., kas gali padėti sumažinti patiriamas neigiamas emocijas), mažinant probleminę veiklą.

Plačiau gydymo ir prevencijos temos aptariamos skyriuose Prevencija ir Intervencijos vaikams  bei Intervencijos suaugusiems.  

PIN rizika gali atsirasti dėl jau egzistuojančių psichikos sveikatos problemų ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, tuo pačiu, besaikis interneto naudojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemų (Bickham, 2021).

PIN gali sukelti valgymo sutrikimus tiek dėl antsvorio (sėdimas gyvenimo būdas, greito maisto vartojimas, šviežio maisto ruošimo vengimas), tiek dėl netinkamos mitybos (klaidingas kūno įvaizdžio suvokimas dėl nuomonės formuotojų ar kitų žinomų žmonių įtakos) (Hinojo-Lucena et al., 2019). 

Be to, galimas ryšys tarp PIN ir padidėjusio simpatinio hiperaktyvumo, kuris gali būti hipertenzijos ir širdies ir kraujagyslių ligų pirmtakas.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, atskleistos PIN sąsajos su diabetu, raumenų ir kaulų skausmais dėl sėdimo gyvenimo būdo, laikysenos įpročių ir greito maisto vartojimo (Toth et al., 2021; Poskotinova et al., 2021).

Plačiau pasakoja dr. Vilma Liaugaudaitė (video)

Panašu, kad dėl priemonių, kurių buvo imtasi siekiant sustabdyti koronavirusinės ligos (COVID-19) plitimą 2019 m., visame pasaulyje ir Lietuvoje žmonės daugiau ir ilgiau naudojosi internetu (Burkauskas, Fineberg, et al., 2022). Taip nutiko todėl, kad teko dirbti ar mokytis iš namų dėl taikytų karantino ar fizinės izoliacijos apribojimų. 

Pandemijai paskatinus žmones dažniau naudotis internetu, ekspertai nerimavo dėl galimų PIN rizikų, iš kurių viena – išaugęs probleminio žaidimų, azartinių lošimų ir pornografijos naudojimo mastas (Gjoneska et al., 2022; King, Delfabbro, Billieux, & Potenza, 2020; Király et al., 2020; Mestre-Bach, Blycker, & Potenza, 2020). 

Buvo susirūpinta, kad problemiškai internetą naudojančių žmonių skaičius pandemijos metu gali labai išaugti, kaip ir žmonių, turinčių priklausomybę nuo narkotikų ar elgesio priklausomybių (Dores et al., 2021; Masaeli & Farhadi, 2021). Pirminiai tyrimai šį susirūpinimą patvirtina (Burkauskas, Gecaite-Stonciene, Demetrovics, Griffiths, & Király, 2022).

Pandemijos metu internetas suteikė daug įvairių galimybių, be kurių gyvenimas tuo metu būtų buvęs žymiai labiau apribotas, tačiau augantys PIN mastai galėjo reikšmingai prisidėti prie psichinės sveikatos pablogėjimo (Gecaite-Stonciene et al., 2021; Li et al., 2021). 

Be to, daugiau laiko leisti internete galėjo paskatinti ir su pinigų trūkumu (Nicola et al., 2020) bei vienatvės jausmu (Mucci, Mucci, & Diolaiuti, 2020) susijusios problemos, internetas tada galėjo būti naudojamas siekiant kovoti su neigiamais psichologiniais ir socialiniais pandemijos padariniais. Tiriant asmenis, kurie patiria PIN, ar dirbant su jais, būtina atsižvelgti į šiuos kontekstinius veiksnius.

1. Alavi, S. S., Jannatifard, F., Eslami, M., & Rezapour, H. (2011). Validity, reliability and factor analysis of compulsive internet use scale in students of Isfahan’s universities.
2. Baroni, S., Marazziti, D., Mucci, F., Diadema, E., Dell’Osso, L. Problematic Internet use in drug addicts under treatment in public rehab centers. World J. Psychiatry 2019, 9, 55–64.
3. Beard KW. Internet addiction: a review of current assessment techniques and potential assessment questions. Cyberpsychol Behav. 2005 Feb;8(1):7-14. doi: 10.1089/cpb.2005.8.7. PMID: 15738688.
4. Berson IR, Berson MJ. Challenging Online Behaviors of Youth. Social Science Computer Review. 2005;23(1):29-38.
5. Bickham, D.S. Current Research and Viewpoints on Internet Addiction in Adolescents. Curr. Pediatr. Rep. 2021, 9, 1–10. 
6. Błachnio A, Przepiórka A, Gorbaniuk O, Benvenuti M, Ciobanu AM, Senol-Dural E, et al. Cultural correlates of Internet addiction. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2019;22:258–63.
7. Bleakley, A., Ellithorpe, M., & Romer, D. (2016). The Role of Parents in Problematic Internet Use Among US Adolescents. Media and Communication, 4 (3), 24-34.
8. Burkauskas, J., Király, O., Demetrovics, Z., Podlipskyte, A., & Steibliene, V. (2020). Psychometric Properties of the Nine-Item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in a Lithuanian Sample of Students. Front Psychiatry, 11, 1279.
9. Chandrima, R.M., Kircaburun, K., Kabir, H., Riaz, B.K., Kuss, D.J. Griffiths, M.D., Mamun, M.A. Adolescent problematic internet use and parental mediation: A Bangladeshi structured interview study. Addict. Behav. Rep. 2020, 12, 100288. 
10. Chen L, Nath R. Understanding the underlying factors of Internet addiction across cultures: A comparison study. Electron Commer Res Appl. 2016;17:38–48.
11. Cheng, Y.S.; Tseng, P.T.; Lin, P.Y.; Chen, T.Y.; Stubbs, B.; Carvalho, A.F.; Wu, C.K.; Chen, Y.W.; Wu, M.K. Internet Addiction and Its Relationship With Suicidal Behaviors: A Meta-Analysis of Multinational Observational Studies. J. Clin. Psychiatry 2018, 79, 17r11761. 
12. Chi, X. Hong, X. Chen, X. Profiles and sociodemographic correlates of Internet addiction in early adolescents in southern China. Addict. Behav. 2020, 106, 106385.
13. Demetrovics, Z., Szeredi, B., & Rózsa, S. (2008). The three-factor model of Internet addiction: The development of the Problematic Internet Use Questionnaire. Behavior Research Methods, 40(2), 563-574. 
14. Dufour M, Brunelle N, Tremblay J, Leclerc D, Cousineau MM, Khazaal Y, Légaré AA, Rousseau M, Berbiche D. Gender Difference in Internet Use and Internet Problems among Quebec High School Students. Can J Psychiatry. 2016 Oct;61(10):663-8. doi: 10.1177/0706743716640755.
15. Durkee T., Kaess, M., Carli, V., Parzer, P, Wasserman, C., Floderus, B., Apter, A., Balazs, J., Barzilay S., Bobes, J., Brunner, R., Corcoran P., Cosman, D., Cotter, P., Despalins, R., Graber, N., Guillemin, F., Haring, C., Kahn JP., Mandelli, L., Marusic D., Mészáros G., Musa GJ., Postuvan, V., Resch, F., Saiz, PA., Sisask, M., Varnik, A., Sarchiapone, M., Hoven, CW., Wasserman, D. Prevalence of pathological internet use among adolescents in Europe: demographic and social factors. Addiction. 2012 Dec;107(12):2210-22. doi: 10.1111/j.1360-0443.2012.03946.x.
16. Esen, E., Siyez, D.M. (2011). An Investigation of Psycho-Social Variables in Predicting Internet Addiction Among Adolescents. Türk Psikolojik Danışma ve Rehberlik Dergisi 2011, 4 (36), 127-138.
17. Fam, J.Y. Prevalence of internet gaming disorder in adolescents: A meta-analysis across three decades. Scand. J. Psychol. 2018, 59, 524–531.
18. Ferrara P, Corsello G, Ianniello F, Sbordone A, Ehrich J, Giardino I, Pettoello-Mantovani M. Internet Addiction: Starting the Debate on Health and Well-Being of Children Overexposed to Digital Media. J Pediatr. 2017 Dec;191:280-281.e1. doi: 10.1016/j.jpeds.2017.09.054.
19. Fineberg, NA., Demetrovics Z., Stein DJ, et al. Manifesto for a European research network into Problematic Usage of the Internet. Eur Neuropsychopharmacol. 2018;28(11):1232-1246. doi:10.1016/j.euroneuro.2018.08.004
20. Fischer-Grote, L, Kothgassner OD, Felnhofer A. Risk factors for problematic smartphone use in children and adolescents: a review of existing literature. Neuropsychiatr. 2019 Dec;33 (4):179-190. doi: 10.1007/s40211-019-00319-8.
21. Gervasi, A.M.; La Marca, L.; Costanzo, A.; Pace, U.; Guglielmucci, F.; Schimmenti, A. Personality and internet gaming disorder: Asystematic review of recent literature. Curr. Addict. Rep. 2017, 4, 293–307.
22. Griffiths, M. (1999). Internet addiction: Fact or fiction? The psychologist.
23. Guertler, D., Broda, A., Bischof, A., Kastirke, N., Meerkerk, G.-J., John, U., . . . Rumpf, H.-J. (2014). Factor structure of the compulsive internet use scale. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 17(1), 46-51.
24. Hinojo-Lucena, F.J.; Aznar-Díaz, I.; Cáceres-Reche, M.P.; Trujillo-Torres, J.M.; Romero-Rodríguez, J.M. Problematic Internet Use as a Predictor of Eating Disorders in Students: A Systematic Review and Meta-Analysis Study. Nutrients 2019, 11, 2151. 
25. Ioannidis, K., Hook, R., Goudriaan, A.E., Vlies, S., Fineberg, N.A., Grant, J.E., Chamberlain, S.R. Cognitive deficits in problematic internet use: Meta-analysis of 40 studies. Br. J. Psychiatry 2019, 215, 639–646.
26. Johnson, G., Code J., Zaparyniuk, N. Proceedings of the World Conference on Educational Multimedia, Hypermedia & Telecommunications 2007. AACE; Norfolk, VA, USA: 2007. Online behavior and cognitive development; pp. 3279–3288.
27. Jokubaitė, R. Paauglių rizikingo elgesio internete veiksniai. Tiltai. 2014;1:1-12.
28. Jusienė, R., Laurinaitytė, I., & Pakalniškienė, V. (2020). The psychosocial factors of elementary school-aged children’s compulsive internet use as reported by children and parents. Psichologija, 61, 51-67.
29. Kaess, M., Durkee, T., Brunner, R., Carli, V., Parzer, P., Wasserman, C., Sarchiapone M., Hoven C., Apter, A., Balazs, J., Balint, M., Bobes, J., Cohen R., Cosman, D., Cotter P., Fischer, G., Floderus, B., Iosue, M., Haring, C., Kahn, JP., Musa, GJ., Nemes, B., Postuvan, V., Resch, F., Saiz, PA., Sisask, M., Snir, A., Varnik A., Ziberna J., Wasserman, D. Pathological Internet use among European adolescents: psychopathology and self-destructive behaviors. Eur Child Adolesc Psychiatry. 2014 Nov; 23(11):1093-102. doi: 10.1007/s00787-014-0562-7.
30. Kapus, K., Nyulas, R., Nemeskeri, Z., Zadori, I., Muity, G., Kiss, J., Feher, A., Fejes, E., Tibold, A., Feher, G. Prevalence and Risk Factors of Internet Addiction among Hungarian High School Students. Int J Environ Res Public Health. 2021 Jun 30;18(13):6989. doi: 10.3390/ijerph18136989. PMID: 34208800; PMCID: PMC8297371.
31. Khazaal, Y., Chatton, A., Horn, A., Achab, S., Thorens, G., Zullino, D., & Billieux, J. (2012). French validation of the compulsive internet use scale (CIUS). Psychiatric Quarterly, 83(4), 397-405.
32. Kim, S., Noh D. The current status of psychological intervention research for Internet addiction and Internet gaming disorder. Issues Ment Health Nurs. 2019;40:335–41.
33. Kokka, I., Mourikis, I., Nicolaides, NC., Darviri, C., Chrousos, GP., Kanaka-Gantenbein, C., Bacopoulou, F. Exploring the Effects of Problematic Internet Use on Adolescent Sleep: A Systematic Review. Int J Environ Res Public Health. 2021 Jan 18;18(2):760. doi: 10.3390/ijerph18020760.
34. Kroenke, K., Spitzer, R. L., & Williams, J. B. (2001). The PHQ-9: validity of a brief depression severity measure. J Gen Intern Med, 16(9), 606-613.
35. Kuss, D., Griffiths, M., Karila, L., Billieux, J. Internet addiction: A systematic review of epidemiological research for the last decade. Curr. Pharm. Des. 2014, 20, 4026–4052.
36. Laconi, S., Rodgers, R. F., & Chabrol, H. (2014). The measurement of Internet addiction: A critical review of existing scales and their psychometric properties. Computers in Human Behavior, 41, 190-202.
37. Laconi, S., Urbán, R., Kaliszewska-Czeremska, K., Kuss, D. J., Gnisci, A., Sergi, I., … & Király, O. (2019). Psychometric evaluation of the nine-item Problematic Internet Use Questionnaire (PIUQ-9) in nine European samples of internet users. Frontiers in psychiatry, 136.
38. Lee, C.-S.; McKenzie, K. Socioeconomic and geographic inequalities of internet addiction in Korean adolescents. Psychiatry Investig. 2015, 12, 559–562.
39. Lehenbauer-Baum, M.; Klaps, A.; Kovacovsky, Z.; Witzmann, K.; Zahlbruckner, R.; Stetina, B.U. Addiction and engagement: An explorative study toward classification criteria for internet gaming disorder. Cyberpsychol. Behav. Soc. Netw. 2015, 18, 343–349.
40. Lissak G. Adverse physiological and psychological effects of screen time on children and adolescents: Literature review and case study. Environ Res. 2018 Jul;164:149-157. doi: 10.1016/j.envres.2018.01.015.
41. Livingstone S., Helsper E. Balancing opportunities and risks in teenagers’ use of the internet: The role of online skills and internet self-efficacy. New Media Soc. 2010;12:309–329. doi: 10.1177/1461444809342697.
42. Lopez-Fernandez, O., Griffiths, M. D., Kuss, D. J., Dawes, C., Pontes, H. M., Justice, L., . . . Suryani, E. (2019). Cross-cultural validation of the compulsive internet use scale in four forms and eight languages. Cyberpsychology, Behavior, and Social Networking, 22(7), 451-464.
43. Marchant, A., Hawton, K., Stewart, A., Montgomery, P., Singaravelu, V., Lloyd, K., Purdy, N., Daine, K., John, A. A systematic review of the relationship between internet use, self-harm and suicidal behavior in young people: The good, the bad and the unknown. PLoS ONE 2017, 12, e0181722.
44. Meerkerk, G., Laluan, A., & van den Eijnden, R. (2003). Internetverslaving: hoax of serieuze bedreiging voorde geestelijke volksgezondheid? [Internet addiction: hoax or a serious threath to mental health]. Rotterdam: Instituut voor Onderzoek naar Leefwijzen &Verslaving (IVO).
45. Meerkerk, G.-J., Van Den Eijnden, R. J., Vermulst, A. A., & Garretsen, H. F. (2009). The compulsive internet use scale (CIUS): some psychometric properties. Cyberpsychology & behavior, 12(1), 1-6.
46. Milani, L., Osualdella, D., Di Blasio, P. Interpersonal relationships, coping strategies and problematic internet use in adolescence: an Italian study. Stud Health Technol Inform. 2009;144:69-71. 
47. Milasauskiene, E., Burkauskas, J., Podlipskyte, A., Király, O., Demetrovics, Z., Ambrasas, L., & Steibliene, V. (2021). Compulsive internet use scale: psychometric properties and associations with sleeping patterns, mental health, and well-being in Lithuanian medical students during the coronavirus disease 2019 pandemic. Front Psychol, 12.
48. Moon, SJ., Hwang, JS., Kim, JY., Shin, AL., Bae, SM., Kim, JW. Psychometric properties of the Internet Addiction Test: A systematic review and meta-analysis. Cyberpsychol Behav Soc Netw. 2018;21:473–84.
49. Nakayama, H., Ueno, F., Mihara, S., Kitayuguchi, T., Higuchi, S. Relationship between problematic Internet use and age at initial weekly Internet use. J. Behav. Addict. 2020, 9, 129–139.
50. Pakalniškienė, V., Jusienė, R., Sebre, SB., Chun-Li Wu, J., Laurinaitytė, I. Children’s Internet Use Profiles in Relation to Behavioral Problems in Lithuania, Latvia, and Taiwan. Int J Environ Res Public Health. 2020 Nov 16;17(22):8490. doi: 10.3390/ijerph17228490.
51. Paulus, F.W., Ohmann, S., Von Gontard, A., Popow, C. Internet gaming disorder in children and adolescents: A systematic review. Dev. Med. Child Neurol. 2018, 60, 645–659. 
52. Petruzelka, B., Vacek, J., Gavurova, B., Kubak, M., Gabrhelik, R., Rogalewicz, V., Bartak, M. Interaction of Socioeconomic Status with Risky Internet Use, Gambling and Substance Use in Adolescents from a Structurally Disadvantaged Region in Central Europe. Int. J. Environ. Res. Public Health 2020, 17, 4803.
53. Poskotinova, LV., Krivonogova, OV., Zaborsky, OS. Cardiovascular response to physical exercise and the risk of Internet addiction in 15-16-year-old adolescents. J Behav Addict. 2021 Apr 27;10(2):347-351. doi: 10.1556/2006.2021.00021.
54. Pranckeviciene, A., Saudargiene, A., Gecaite-Stonciene, J., Liaugaudaite, V., Griskova-Bulanova, I., Simkute, D., . . . Burkauskas, J. (2022). Validation of the patient health questionnaire-9 and the generalized anxiety disorder-7 in Lithuanian student sample. PLoS One, 17(1), e0263027.
55. Schneider, L.A., King, D.L., Delfabbro, P.H. Family factors in adolescent problematic Internet gaming: A systematic review. J. Behav. Addict. 2017, 6, 321–333.
56. Sharma, M.K., Leeshma, B., Prasad, K.; Hamza, M.A., Tadpatrikar, A., Thakur, P.C., Singh, P. Internet addiction as a comorbid condition among users with mild intellectual disability. Open J. Psychiatry Allied Sci. 2020, 11, 52.
57. Spitzer, R. L., Kroenke, K., Williams, J. B., & Lowe, B. (2006). A brief measure for assessing generalized anxiety disorder: the GAD-7. Arch Intern Med, 166(10), 1092-1097. doi:10.1001/archinte.166.10.1092.
58. Tereshchenko, S., Kasparov, E. Neurobiological Risk Factors for the Development of Internet Addiction in Adolescents. Behav Sci (Basel). 2019 Jun 14; 9(6):62. doi: 10.3390/bs9060062. PMID: 31207886; PMCID: PMC6616486.
59. Tomaszek, K., Muchacka-Cymerman. A. Sex Differences in the Relationship between Student School Burnout and Problematic Internet Use among Adolescents. Int. J. Environ. Res. Public Health 2019, 16, 4107.
60. Toth, G., Kapus, K., Hesszenberger, D., Pohl, M., Kosa, G., Kiss, J., Pusch, G., Fejes, E., Tibold, A., Feher, G. Internet addiction and burnout in a single hospital: Is there any association? Int. J. Environ. Res. Public Health 2021, 18, 615.
61. Umbrasienė, N., Narkauskaitė, L. Psichosocialiniai veiksniai, lemiantys vaikų rizikingą elgesį. Visuomenės sveikata. 2010; 3(50):25-29.
62. Wu CY., Lee MB, Liao SC., Chang LR. Risk Factors of Internet Addiction among Internet Users: An Online Questionnaire Survey. PLoS One. 2015 Oct 13; 10(10): e0137506. doi: 10.1371/journal.pone.0137506.
63. Yong, R. K. F., Inoue, A., & Kawakami, N. (2017). The validity and psychometric properties of the Japanese version of the Compulsive Internet Use Scale (CIUS). BMC psychiatry, 17(1), 1-12.
64. Yong, RKF., Inoue, A., Kawakami, N. The validity and psychometric properties of the Japanese version of the Compulsive Internet Use Scale (CIUS) BMC Psychiatry. 2017; 17:201.
65. Young, K. S. Internet addiction: Symptoms, evaluation, and treatment innovations in clinical practice. In L. VandeCreek, & T. L. Jackson (Eds.), Sarasota, FL: Professional Resource Press, 1999, Vol. 17.
66. Žibėnienė, G., Brasienė, D. Naudojimasis internetu, internetiniais socialiniais tinklais ir galimai patiriamos grėsmės: mokinių nuomonė. Socialinės technologijos, Mykolo Romerio universitetas, 2013, 3(1), p. 53–67. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2013~1494857616202/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content