Kauno dienos interviu su Rasa Jauniškiene, Skaitmeninės etikos centro vadove. Žurnalistė taip pat kalbino ŠMSM ir SAM atstovus dėl išmaniųjų įrenginių poveikio ir reguliavimo mokyklose. Apie rizikas ir atsakomybes – atvirai: valdžia pasiūlymų neteikia, sprendimai dėl mobiliųjų telefonų mokyklose palikti pačioms ugdymo įstaigoms.
Žemiau ištraukos iš R. Jauniškienės pasisakymo.
Skaitmeninės etikos centro vadovė mano, kad žmonės per mažai žino apie išmaniųjų įrenginių daromą žalą. Dėl noro kalbėti ir padėti ir buvo įkurtas šis centras. Nevyriausybinės organizacijos kuriasi, kai problemų neišsprendžia institucijos, šalies sprendimų priėmėjai. R. Jauniškienė pabrėžia, kad centro nebereikėtų, jei problema būtų išspręsta:
„Tėvams esame tarsi langas, kur vienoje vietoje pateikiami patarimai, ką ir kaip galime daryti, kad technologijos mūsų nežalotų. Pradėti galima nuo labai paprastų įpročių peržiūrėjimo, nuo tinkamo pavyzdžio vaikams. Tarkime, jei man skambina žurnalistė Diana, o aš su šeima vakarieniauju, galiu pasakyti: oi, atsiprašau, man skambina žurnalistė ir atsiliepti į skambutį. Tačiau galiu pasakyti, kad matau, kas man skambina ir perskambinsiu, nes dabar su jumis vakarieniauju. Tai bus kitokia žinutė prie stalo sėdintiems vaikams.“
Apklausiant vyresnius paauglius, jau patyrusius svaiginančią išmaniųjų telefonų vilionę, kokį patarimą galėtų duoti mažesniems už save, kad jų patirtys internete būtų geros, buvo galima nustebti.
„Jie siūlo atidėti kiek įmanoma ilgiau laiką su telefonu, sako, kad nieko neprarasi, rekomenduoja paprašyti tėvų, kad padėtų riboti laiką telefone, ragina nesijungti prie tam tikrų programėlių, nes jos suės tavo laiką ir neduos jokios naudos“, – jaunimą gyrė R. Jauniškienė.
Moters ketvirtokas sūnus naudojasi mygtukiniu telefonu. Ko gero, mokykloje dėdamas jį į dėžutę šalia išmaniųjų, jaučiasi nejaukiai, tačiau mamos, vyresniųjų brolių palaikymas padeda išgyventi pralaimėjimą brangiausio telefono konkurse.
„Daugelis mato grėsmių, bet kas iš sprendimų priėmėjų garsiai apie jas kalba? Dabar yra tokia laukinių vakarų situacija, kai kitoje sveikatos saugotojų pusėje stovi verslas, siūlantis nebrangiai ar už dyką papildomų gigabaitų, reklamuojantis įrenginius, kuriuose labai patogu skaityti naktį, o reklamose siūloma nekreipti dėmesio į pasakymus, kad sugadinsi akis ar tapsi priklausomas nuo interneto, nes juk „tu valdai internetą“, – verslo atsakomybės stoką pabrėžė centro vadovė.
Skaitmeninės etikos centras domėjosi mokyklomis, kurios būtų viešai paskelbusios, kad turi mobiliųjų telefonų naudojimosi taisykles ar tvarką. Tokių mokyklų rado, bet nedaug. Vėliau, pristatant drauge su Paramos vaikams centro psichologais parengtas gaires, kaip tokią tvarką mokykloje įsidiegti, iš daugiau nei 500 švietimo srities specialistų sužinojo, kad didesnė jų dalis tokios tvarkos mokyklose neturi.
„Labai reikia lyderystės šiuo klausimu – kad būtų prisiimama atsakomybė dėl neigiamo technologijų ir skaitmenizacijos poveikio, būtų pažadinti sprendimų priėmėjai. Suprantu, kad yra daug svarbių spręstinų klausimų šalyje, bet tie, kurie rūpinasi švietimu, galėtų atsižvelgti į pasaulines rekomendacijas. UNESCO kreipėsi į pasaulio mokyklas kviesdama uždrausti išmaniuosius įrenginius klasėse, siekiant mažinti skaitmeninę blašką, gerinti pasiekimus, kalbėti apie perdozavimo rizikas naudojantis internetu“, – teigė R. Jauniškienė.
(…) Kiekvieno mūsų gyvenime technologijų atsirado tiek, kad ne visada valgome tik geruosius šio medžio vaisius. Anot R. Jauniškienės, jų centras Prancūziją stebi kaip puikų pavyzdį: „Prezidentas E. Macronas pabrėžia, kaip stipriai neigiamai moksleivius veikia skaitmeninė blaška ir kaip svarbu sugrąžinti juos prie bendravimo, knygų, stiprinti pasiekimus. Švedijos švietimo ministrė Lina Axelsson Kihlblom yra sakiusi, kad negalime leisti mokytojams gaišti laiko diskusijoje – leisti ar drausti telefonus, turi būti priimti vienareikšmiai ir labai aiškūs sprendimai. Amerikos prezidentas Joe Baidenas taip pat kalbėjo apie tai, 2023 m. kovą kongresui davė užduotį ir pabrėžė, kad yra nacionalinė paauglių psichikos sveikatos krizė. Turime reaguoti. Socialiniai tinklai kuriami taip, kad keltų priklausomybę.“
Visą žurnalistės Dianos Krapavickaitės parengtą straipsnį skaitykite čia: https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/skaitmenine-pertrauka-lietuva-dar-nepasirengusi-1193850
BESIDOMINTIEMS GILIAU:
Skaitmeninės etikos centro pasiūlymai politikams
Lietuvoje atliekamų poveikio vaikų sveikatai ilgalaikių tyrimų rezultatai ir rekomendacijos
Ar netampu priklausomas nuo interneto? Rizikos nustatymo klausimynai