Katerina Jarmolovičienė, Skaitmeninės etikos centro ekspertė, atsako į DELFI Plius redaktorės Agnės Keizikienės klausimus.
– Pradėkime nuo neseniai matytos informacijos internete – žinomi (ir ne tik) žmonės rugsėjo 2 dieną didžiuodamiesi kėlė nuotraukas su savo vaikais prie įvairių mokyklų stendų, kur matosi mokyklos pavadinimas. Kiek saugu dalintis tokia informacija viešai?
Klausimas atspindi vis didėjantį susirūpinimą dėl vaikų privatumo, saugumo ir ribų, kiek tėvai turėtų dalintis informacija skaitmeniniame amžiuje.
Pagal civilinį kodeksą, tėvai ar globėjai nusprendžia – atstovauja nepilnamečius vaikus spręsdami – kas yra tinkama dalintis. Svarbu, kad šie sprendimai būtų priimami apsvarstant visas aplinkybes: teisines, technologines ir psichologines.
Iš teisinės pusės, vaiko nuotraukų ir informacijos apie jo ugdymo įstaigą dalinimąsi reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas – BDAR. Mokslo metų pradžios nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose gali būti laikomas asmens duomenų tvarkymu buitinei veiklai, kaip tai numatyta BDAR 2 straipsnio 2 dalies (c) punkte. Tai reiškia, kad BDAR netaikomas, kai asmens duomenys tvarkomi asmeniniais tikslais, nekomercinėje veikloje.
Tačiau, kai nuotraukos pasiekia tūkstančius sekėjų, o ypač jei tėvai turi komercinius santykius su mokykla ar ją reklamuoja, kyla klausimas, ar tai vis dar gali būti laikoma asmenine veikla. Jei ne, tuomet asmuo, besidalinantis tokia informacija, tampa duomenų valdytoju ir turi laikytis BDAR reikalavimų, įskaitant teisinių pagrindų duomenų tvarkymui turėjimą. Net fizinis asmuo gali būti laikomas duomenų valdytoju pagal BDAR, ir jam gali būti taikomos sankcijos už BDAR reikalavimų nesilaikymą.
Kitas svarbus teisinis aspektas yra tas, kad duomenų subjekto teisės pagal BDAR galioja visiems, nepriklausomai nuo amžiaus. Vaikai taip pat turi teisę kreiptis į duomenų apsaugos priežiūros institucijas dėl savo teisių užtikrinimo ar net bylinėtis dėl patirtos žalos. Europoje jau buvo atvejų*, kai suaugę vaikai reikalavo pašalinti jų vaikystės nuotraukas, kurias be jų sutikimo socialiniuose tinkluose viešino tėvai ar seneliai, pažeidžiant BDAR nuostatas. Tai rodo, kad kartais tėvų sprendimai gali pažeisti vaikų teises ir atskleidžia svarbius kultūrinius pokyčius, kai vis daugiau dėmesio skiriama sutikimo ir asmeninių ribų svarbai. Ši situacija atskleidžia, kaip svarbu, kad tėvai ir vaikai kalbėtųsi apie asmens duomenų apsaugą ir privatumą bei būtinybę ugdyti sąmoningumą šiais klausimais.
– Kokias galimas grėsmes tai kelia vaiko saugumui?
Technologinė pažanga kelia daug neaiškumų dėl ateities piktnaudžiavimo galimybių. Šiuo metu negalime tiksliai žinoti, kaip technologijos ir turinys jose bus naudojamas ateityje, tačiau jau šiandien viešai prieinami duomenys, tokie kaip nuotraukos, vaizdo ar balso įrašai, gali būti renkami ir analizuojami su dirbtinio intelekto (AI) pagalba, o blogiausiu atveju – laikomi tolimesniam panaudojimui, netgi nusikalstamais tikslais. Tai kelia rimtas grėsmes vaiko saugumui, todėl itin svarbu atsargiai elgtis su bet kokios asmeninės informacijos viešinimu.
– Kaip dėl paties vaiko atvaizdo naudojimo? Ar jį saugu kelti į socialinius tinklus, ar geriau vis tik vaiko nuotraukų nedėti? Ar dėti taip, kad nesimatytų jo veido?
– Kokios dar informacijos nerekomenduotumėte kelti apie savo vaiką socialiniuose tinkluose?
Pagal BDAR, kai kurie duomenys laikomi jautriais (specialiųjų kategorijų duomenimis), pavyzdžiui, sveikatos duomenys. Jei vaiko nuotraukose matomi, pvz., tam tikros sveikatos būklės ar negalios požymiai, tokių duomenų tvarkymui reikalinga ypatinga apsauga. Taip pat atsargiai reikia elgtis su duomenimis, kurie nėra laikomi jautriais, bet gali padėti lengviau nustatyti vaiko tapatybę. Pavyzdžiui, tai gali būti vardas, pavardė, gimimo data, mokyklos pavadinimas ar adresas, namų adresas ar kiti kontaktiniai duomenys, geografinė vieta (pvz., nuotraukos su vietos žymėjimais), vaizdo ar net balso įrašai. Pagal tokią informaciją, ypač kai ji nuolat atnaujinama, gali būti įmanoma identifikuoti konkretų vaiką. Tad tokios informacijos tikrai nerekomenduojama skelbti socialiniuose tinkluose, nes ji gali būti panaudota netinkamais tikslais.
– Jei drauguose yra tik išties gerai pažįstami žmonės, gal galima ta asmenine informacija dalintis? Ar vis tik yra rizika, kad kažkokiu būdu ją pamatys ir taip vadinami tretieji asmenys?
Yra įvairių informacijos dalinimosi kanalų: pokalbių programėlės, socialiniai tinklai, uždaros paskyros ir grupės. Šių kanalų paslaugų tiekėjai privalo aiškiai nurodyti, kaip tvarkomi asmens duomenys. O tėvai, savo ruožtu, turėtų ne tik patys susipažinti su platformų sąlygomis, bet ir mokyti vaikus atkreipti dėmesį į svarbiausius sąlygų punktus, pavyzdžiui, kokie duomenys renkami, kam jie gali būti perduodami ir kokius ribojimus galima nustatyti. Turėkime mintyje, kad pasidalijus asmenine informacija socialiniuose tinkluose negalime turėti 100 proc. garantijų, kad ji nepateks ten, kur nepageidautumėte.
– Jūsų manymu, ar žinomi žmonės turėtų būti dar atsargesni nei tie, kurie nepatenka į žiniasklaidos akiratį?
Tam tikra prasme jie yra labiau pažeidžiami: informacija apie juos skaitmeninėje erdvėje sklinda greičiau, jų vaikai taip pat yra labiau pastebimi.
– Kaip jūs patartumėte saugiai dalinti ir pasidžiaugti savo vaikais ir jų pasiekimais socialinėje erdvėje?
Saugiausia dalintis tarpusavyje, gyvai 😊 Bet jei labai norisi, tikrai galima tai daryti taip, nei kad per daug savo informacijos viešai atskleistume, nei kad vaikas dėl to nepatogiai jaustųsi dabar ar kada nors ateityje.
Komentarą parengė Skaitmeninės etikos centro ekspertė Katerina Jarmolovičienė, teisininkė, lektorė, LegalTech LL.M., AIGP, tarptautinės privatumo profesionalų asociacijos (IAPP) sertifikuota duomenų apsaugos ekspertė (Certified Information Privacy Professional/Europe (CIPP/E)).
DELRI straipsnis (registruotiems vartotojams): https://www.delfi.lt/seima/idomu/nekartokite-tinklarastininku-ir-kitu-zvaigzdziu-klaidos-perspeja-kokia-informacija-nesidalinti-soc-tinkluose-120050220