Vasarodami, atostogų metu, esame linkę dažniau būti gryname ore, gamtoje, tačiau daugiau laisvo laiko moksleiviams gali reikšti ir dar daugiau interneto – pokalbių, žaidimų, naršymo… Greta – ir grėsmės, susijusios su saugumu, privatumu, patyčiomis, seksualizuotu ar melagingu turiniu. Siūlome su vaikais aptarti keletą skaitmeninio pasaulio temų, apie kurias kalbėti bus lengviau, kai peržvelgsite šiuos patarimus.
Štai keletas temų, kurias aptarti geriau anksčiau nei vėliau ir su kuriomis jūsų vaikas neabejotinai susiduria. Kalbėtis reguliariai ir trumpai – geriau, nei mėginti viską pasakyti vienu ypu. Trumpi pasikalbėjimai veikiant ką nors drauge, pvz., einant į parduotuvę ar namų ruošos metu, vaikui leis nesijausti spaudžiamam išlaikyti akių kontaktą arba atsakyti greitai.
Žaidimai. Drauge su vaiku peržvelkite jo mėgstamų vaizdo žaidimų amžiaus reitingus, kuriuos reguliuoja PEGI (Pan European Game Information). Ši video žaidimų reitingavimo sistema, apimanti 38 Europos šalis, įskaitant Lietuvą, nurodo, kokio amžiaus turi būti žmogus, norintis legaliai įsigyti žaidimą. Be to, PEGI siūlo žaidimo turinio aprašymus ir paaiškina, kodėl žaidimui priskirtas toks reitingas.
Tėvams itin naudinga interneto turinio stebėjimo svetainė „Common sense media“ taip pat pateikia žaidimų reitingus ir apžvalgas. Čia galima rasti žaidimų vertinimus tam tikrais aspektais – kiek žaidime naudojama necenzūrinės kalbos, seksualizuotų elementų, žiaurumo, vartotojiškumo ir t. t.
Socialiniai tinklai. Kuriant paskyras socialiniuose tinkluose, svarbu nurodyti teisingą vaiko amžių, mat 13–18 metų vartotojams platformų administracijos dažnai taiko papildomas apsaugas, kurios būna susijusios su galimybėmis kitiems žiūrėti vaiko profilį, kviestis į draugus ir t. t.
Įsitikinkite, kad ir jūs, ir vaikas žinote, kaip naudotis kiekvienos platformos saugumo įrankiais, kaip blokuoti ar pranešti apie netinkamą turinį. Vasara – puikus laikas „išvalyti” savo paskyras – ištrinti nebeaktualius įrašus ir patikrinti paskyros privatumo nustatymus.
Patyčios. Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką reiškia internete turėtų draugų ir sekėjų. Ar jie tikri draugai? Kiek jais galima pasitikėti? Žinokite, kad vaikas gali imti puoselėti romantiškus santykius internete. Pasikalbėkite su juo apie tai, kuo dalintis yra saugu ir kuo galima pasitikėti. Paraginkite vaiką internete elgtis maloniai ir galvoti apie savo žodžių ir veiksmų pasekmes. Aptarkite, kas yra patyčios (įskaudinimas tyčia, keletą kartų) ir kaip žmonės gali tyčiotis internete. Padrąsinkite vaiką kreiptis į jus pamačius ar patyrus patyčias. Pasakykite vaikui, kad jei jis dėl kokių nors priežasčių negalės pasikalbėti su jumis, tegu pasikalba su kitu patikimu suaugusiuoju ar drąsiai kreipiasi į tokias organizacijas kaip „Vaikų linija“.
Sekstingas – tai keitimasis seksualaus turinio žinutėmis, video ar apnuoginto kūno nuotraukomis internete. Padėkite jaunam žmogui suprasti skaitmeninio intymumo etiką ir rizikas, su kuriomis jis gali susidurti, siųsdamas tokio pobūdžio atvaizdus. Pasidalinimas bet kokiu turiniu, priklausančiu kitam asmeniui nepaklausus jo leidimo (o ypač kalbant apie intymias nuotraukas) gali ne tik užgauti kitų žmonių jausmus, bet ir sugriauti santykius. Tad prieš persiunčiant kažką, kas priklauso kitam, būtina atsiklausti leidimo.
Pornografija. Kiekvienoje šeimoje vertybės gali skirtis, tačiau galite pasidalinti savo mintimis. Pasidomėkite: „Kokio amžiaus didžioji dauguma tavo draugų pamatė pornografiją pirmą kartą? Ar tokiame amžiuje tai galėjo juos šokiruoti?“ arba „Kaip manai, ar tavo draugai gali iš pornografijos žiūrėjimo pasimokyti, kaip mylėtis?“
Gali būti, kad vaikas tiesiog domisi lytiškumu ir tokie klausimai gali padėti kalbėtis apie amžiui tinkamą turinį internete ir apie tai, kaip neigiamai pornografija gali paveikti sveikus santykius: „Labai lengva priprasti vaizdus matyti seksualius visur. Tai sukuria klaidinantį įvaizdį, kaip moterys ir vyrai elgiasi ar turi elgtis. Tai nepanašu į tikrą seksą“ arba „Aš galiu suprasti, kodėl žmonės žiūri pornografiją, bet manau, jog svarbu suprasti, kad realybės tai neatitinka“.
Reklamos ir influenceriai. Naudodamiesi internetu vaikai pamato daug reklamos žinučių ir pardavimo pasiūlymų, o socialiniai tinklai garsių nuomonės formuotojų (influencerių) remiamą ar reklaminį turinį dažnai pateikia kaip tikrą ir nešališką. Vaikai nesąmoningai tampa reklamų, kurias kuria jų mėgstamos asmenybės, vartotojais. Paaiškinkite vaikams reklaminių įrašų esmę ir pamokykite atskirti reklaminį turinį internete. #ad, #spon ir #Sponsored yra svarbūs užsakomojo turinio ženklai.
Kritinis mąstymas. Aptarkite, kaip vaikas nusprendžia, kad informacija internete yra patikima. „Ką gali padaryti, kad surastum internete patikimą informaciją? Ką darytum, jei pamatytum ką nors dalinantis melaginga informacija internete? Kaip manai, kas tau gali padėti, jei pamatai internete ką nors negero ar nepatikimo?” Paraginkite visuomet kreiptis į jus ar kitą patikimą suaugusįjį.
Jei prireiktų pagalbos
Jeigu su vaiku reguliariai aptariate jo gyvenimą skaitmeninėje erdvėje ir drauge paliekate jam tam tikrą privatumo lygį, kuris tenkina ir jus, labiau tikėtina, kad nutikus sunkumams, vaikas kreipsis į jus. Patikinkite jį, kad niekada nėra per vėlu ieškoti pagalbos, nepriklausomai nuo to, ką jis yra padaręs ar kiek ilgai tai besitęsia. Svarbu, kad jaunuolis žinotų, kur dar gali sulaukti paramos, ar tai būtų patikimas mokytojas, ar pagalbos linija – „Jaunimo linija“, „Vaikų linija“.
Geros ir saugios vasaros!