Advokacija, Pasaulyje

Europa kyla dėl vaikų apsaugos internete: didesnė atsakomybė teks platformoms

13
Lie

Vaikų apsauga internete Europoje – naujame etape. Europos Komisijos (EK) suburta tarptautinė ekspertų grupė pristatė ataskaitą, kuri žymi reikšmingą požiūrio pokytį – raginama nuo individualios atsakomybės už vaikų saugumą pereiti prie didesnės platformų atsakomybės. Ataskaita paskelbta praėjus keletui dienų po to, kai EK pranešė preliminariai nustačiusi, kad „Meta“ galėjo pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą, nes „Facebook“ ir „Instagram“ naudoja „priklausomybę skatinantį dizainą“. Už tai „Metai“ gali grėsti bauda iki 6 proc. pasaulinės metinės apyvartos – apie 12 mlrd. JAV dolerių.

2026 m. liepos 13 d. pristatydama ekspertų ataskaitos „Child safety online. Protecting and empowering minors in digital world“ išvadas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė:

„Klausimas nėra apie tai, ar vaikai gali pasiekti socialinius tinklus. Klausimas yra – ar ir kada socialiniai tinklai gali pasiekti mūsų vaikus.“

Ši mintis atspindi pagrindinę ataskaitos kryptį – technologijų bendrovės turi prisiimti didesnę atsakomybę už tai, kaip jų kuriamos platformos veikia vaikų sveikatą, raidą ir gerovę.

Ką siūlo ekspertai?

Įvairių sričių ekspertai iš visos Europos, suburti vaikų saugumo internete ir galimo amžiaus ribojimo socialiniuose tinkluose klausimui aptarti, ragina daugiau atsakomybės už vaikų apsaugą internete perkelti technologijų bendrovėms. Pačios bendrovės raginamos atsisakyti priklausomybę skatinančių funkcijų, tokių kaip begalinis naujienų srautas (angl. Infinite scroll), automatinis vaizdo įrašų paleidimas, nuolatiniai pranešimai, emocinį įsitraukimą skatinantys apdovanojimų mechanizmai bei algoritmai, kurie išlaiko vartotoją prisijungusį.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtent toks dizainas gali didinti perteklinį naudojimąsi socialiniais tinklais, bloginti miego kokybę, silpninti dėmesio koncentraciją ir neigiamai veikti vaikų emocinę bei psichikos sveikatą.

Rekomendacijos sutampa su Europos Komisijos veiksmais prieš didžiąsias platformas

Ekspertų ataskaitos paskelbimas sutapo su vis intensyvesniais Europos Komisijos veiksmais reaguojant į galimus Skaitmeninių paslaugų akto (angl. Digital Service Act, DSA) pažeidimus.

Šiuo metu Komisija tiria, ar didžiosios interneto platformos tinkamai saugo nepilnamečius. Vienas ryškiausių pavyzdžių – vykstantis tyrimas dėl „Meta“ valdomų „Facebook“ ir „Instagram“ platformų.

Komisijos vertinimu, kai kurios šių platformų funkcijos gali skatinti priklausomybę primenantį naudojimąsi paslaugomis ir nepakankamai apsaugoti vaikus nuo rizikų jų psichikos sveikatai. Jei pažeidimai bus galutinai patvirtinti, bendrovei grėstų reikšmingos finansinės sankcijos.

Tai rodo, kad Europos Sąjunga vaikų apsaugą internete vis dažniau sieja ne tik su švietimu ar tėvų atsakomybe, bet ir su pačių technologijų bendrovių atsakomybe už jų kuriamų produktų poveikį.

Kuo ši žinia svarbi Lietuvai

Lietuvoje vis daugiau kalbama apie vaikų laiką prie ekranų, socialinių tinklų poveikį, probleminį naudojimąsi išmaniaisiais įrenginiais ir skaitmeninę gerovę. Tačiau viešose diskusijose dažnai daugiausia dėmesio skiriama tam, ką turėtų daryti tėvai, mokytojai ar patys vaikai.

Europos Komisijos ekspertų rekomendacijos siūlo platesnį požiūrį. Jose pabrėžiama, kad vaikų saugumas priklauso ne tik nuo individualių pasirinkimų, bet ir nuo to, kaip sukurtos pačios platformos. Tai reiškia, kad   atsakomybę už sprendimus, kurie gali skatinti perteklinį naudojimąsi, manipuliuoti dėmesiu ar didinti rizikas vaikų emocinei gerovei, turi prisiimti technologijų bendrovės.

Skaitmeninės etikos centro vertinimu, Europos Komisijos rekomendacijos svarbios tuo, kad jos perkelia diskusiją apie vaikų saugumą internete į platesnį lygmenį. Iki šiol didelė dalis atsakomybės dažnai būdavo priskiriama šeimoms – tėvų gebėjimui nustatyti taisykles, stebėti vaikų naudojimąsi technologijomis ir ugdyti kritinį mąstymą.

Tačiau vien individualių pastangų nepakanka, kai skaitmeninės platformos yra kuriamos taip, kad skatintų vartotojus kuo labiau įsitraukti. Ilgalaikis pokytis galimas tik tuomet, kai greta visuomenės švietimo, skaitmeninio raštingumo ir kritinio mąstymo ugdymo, vaikų ir šeimų atsparumo didinimo rasis ir pačių technologijų kūrėjų atsakomybė už saugesnę skaitmeninę aplinką.

Ką tai gali reikšti ateičiai?

Specialiosios ekspertų grupės ataskaita ir rekomendacijos – tai dar nėra privalomi teisės aktai. Vis dėlto jos laikomos svarbiu pagrindu tolesnei Europos Sąjungos politikai ir būsimiems sprendimams dėl vaikų apsaugos internete.

Kartu su jau įsigaliojusiu Skaitmeninių paslaugų aktu ši ataskaita siunčia aiškią žinutę: ateityje technologijų bendrovės turės ne tik šalinti neteisėtą turinį ar valdyti rizikas, bet ir įrodyti, kad jų kuriamos platformos yra saugios vaikams pagal savo dizainą (angl. Safe by design).

Tai gali būti vienu reikšmingiausių pokyčių Europos skaitmeninėje politikoje per pastarąjį dešimtmetį – nuo atsakomybės, tenkančios vartotojams, judama link didesnės atsakomybės tiems, kurie kuria ir valdo skaitmenines platformas.

Skaitmeninės etikos centras, 2026-07-13. Foto: Ursula von der Leyen ataskaitos pristatymo spaudos konferencijoje; © Europos Sąjunga, 2026, fotografė Jennifer Jacquemart.

Besidomintiems giliau