NŠA: Mokinių emocinei sveikatai – per 1000 švietimo pagalbos specialistų

Ilgiau nei metus gyvename pasikeitusioje realybėje, lydimoje dažno nerimo, nuolatinio buvimo vienoje aplinkoje, naujų įspūdžių, veiklų, susitikimų su draugais, artimaisiais trūkumo. Karantinas ypač stipriai veikia vaikų emocinę sveikatą bei žaloja socialinę brandą, santykius šeimose.

Ugdymo įstaigose dirbantys psichologai ir socialiniai pedagogai akcentuoja, jog mokiniai tapo uždaresni ir pasyvesni, dažnai jaučiasi pervargę, jaučia padidėjusį nerimą ir baimę. Be to,  skundžiasi bendravimo su bendraamžiais stoka, didėja jų priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų. Emocinį nuovargį patiria ir mokytojai.

„Vaikai nebenori kalbėti. Sunku pradėti diskusiją, mokytojai sako, kad klasėje būdavo paprasčiau. Akivaizdu, kad vaikai išgyvena nerimą ar net baimes, kurių negali įvardyti. Vaikams tapo įprasta būti užsidariusiems savo kiaute. Kita dalis vaikų labai pasyvūs: tik prisijungia ir klausosi“, – pasakoja Daiva Šabūnienė, Kauno Bernardo Brazdžionio mokyklos socialinė pedagogė.

Mokinius neramina ir koronavirusas, nes daug artimųjų serga arba jau persirgo. Kai kurie moksleiviai nesijungia į pirmas pamokas arba snūduriuoja, nes iki 3–4 nakties žaidžia kompiuterinius žaidimus, kurie sukuria priklausomybę.

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos psichologė Akvilija Kiburienė pasakoja, kad mokiniai pradėjo vis labiau bijoti mokslo metų pabaigos ir vengia tiesiogiai jungtis prie pamokos, kalbėtis su mokytoju. Be to, pablogėjo mokinių santykiai, jie atitolo nuo savo bendraklasių, pasiilgo gyvo santykio.

Emocinės problemos dažniau kamuoja ir mokytojus, kurie ne tik pervargo dirbdami nuotoliniu būdu, tačiau ir prarado ryšį su mokiniais, mat laiko kalbėtis užtenka tik apie ugdomąjį dalyką.

„Pastebiu, kad emocinis mokytojų, kurie labai sąžiningai dirba, pervargimas yra didžiulis. Anksčiau mokytojai labai retai kreipdavosi pagalbos, dabar kreipiasi dažniau, nes neištveria išaugusio krūvio ir nežinios, kaip viskas bus vėliau“, – pastebėjimais dalijasi Julija Kasperevič, Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos psichologė.

Su karantino iššūkiais susiduriantiems mokiniams, mokytojams, mokyklų bendruomenių nariams teikti pagalbą yra pasirengę per tūkstantį švietimo pagalbos specialistų, kurių kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi Nacionalinė švietimo agentūra. Matant didelį poreikį ir mokymų naudą, juos švietimo pagalbos specialistams numatoma tęsti.

Švietimo pagalbos specialistai, dirbantys su mokyklų bendruomenėmis, pateikia keletą patarimų, kaip mokytojams ir mokiniams susidoroti su karantino metu kylančiais iššūkiais:

  • LAIKYKITĖS DARBO IR POILSIO REŽIMO. Atskirkite valandas, kurios skirtos darbui, o kurios – poilsiui. Tik gerai pailsėję mes galime būti pasiruošę naujiems iššūkiams ir darbams.
  • NEBIJOKITE ATSITRAUKTI. Sudėtingai situacijai užsitęsus, svarbu nepervargti ir atskirti dalykus, kuriuos galime pakeisti, ir tuos, kurie nuo mūsų nepriklauso. Bandydamas spręsti pernelyg sudėtingus uždavinius, žmogus išeikvoja labai daug jėgų ir po to nebeįstengia įveikti pačių paprasčiausių. Pajutus nuovargį, vienas iš būdų sau padėti – atsitraukti ir užsiimti sau malonia veikla – tai suteiks palengvėjimo ir padės atgauti pusiausvyrą. Jeigu laiku nepastebėsime susikaupusio nuovargio, rizikuojame, jog netrukus nusivilsime savimi, savo darbu, prarasime gyvenimo skonį.
  • ATPAŽINKITE NERIMĄ. Nerimas yra normali ir sveika reakcija į iškilusias grėsmes, kuri skatina ieškoti būdų apsisaugoti, priimti tinkamiausius sprendimus. Jei nerimaujate, jaučiate įtampą, būtinai pasikalbėkite apie tai su artimaisiais, kolegomis ar žmogumi, kuriuo pasitikite.
  • ATPAŽINKITE IR PRIIMKITE KYLANČIUS JAUSMUS. Tai, jog turime atsisakyti savo pomėgių, negalime lankytis kine, koncerte, sporto rungtynėse ar kituose renginiuose, negalime aplankyti draugų, nepaprastai nuvilia, liūdina!
  • Tačiau nesistenkime uždrausti sau nusivilti, nuliūsti, supykti. Kai užklumpa sunkūs jausmai, reikia juos priimti ir nors trumpai su jais pabūti. Visi jausmai svarbūs ir reikalingi žmogui. Neignoruokime jų.
  • Kai leidžiame sau ramiai pabūti su savo liūdesiu ar kitu slegiančiu jausmu, netrukus tai praeina ir pasijuntame geriau. Neslopinkite nerimo, nuovargio, nusivylimo, liūdesio ar pykčio – leiskite sau šiuos jausmus pajausti. Tačiau taip pat svarbu juos suvokti ir įvardinti. Kai savo jausmą įvardiname, galime įvardinti ir priežastis, dėl ko taip jaučiamės. O matydami priežastis lengviau išeisime iš slegiančių jausmų gniaužtų. Jei turite vaikų arba dirbate mokytoju, kalbėkite su jais apie jausmus, padėkite jiems įvardinti savo jausmus ir kad jie nebijotų apie tai kalbėti.
  • KILUS STIPRIEMS JAUSMAMS KREIPKITĖS PAGALBOS. Jeigu kylantys jausmai yra labai stiprūs, o ypač jei tai užsitęsia, jeigu nerimas ar nusivylimas vis auga ir net nežinote su kuo pasikalbėti apie savo išgyvenimus, skambinkite į emocinės pagalbos liniją: tel. 1809.

Daugiau informacijos: NŠA Komunikacijos ir kontaktų skyrius, tel. 8 658 18061, el. p. ziniasklaidai@nsa.smm.lt.

Apie Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). NŠA dalyvauja įgyvendinant valstybinę ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo politiką. Prisideda užtikrinant švietimo kokybę, teikia informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo, ugdymo pagalbą. Vykdo švietimo stebėseną ir švietimo tyrimus, formuoja ugdymo turinį ir koordinuoja jo įgyvendinimą.

NŠA pranešimas spaudai, publikuota 2021-03-19, šaltinis: https://www.nsa.smm.lt/2021/03/19/20883/
Foto: Unsplash, Kat J