2023-07-19. Atnaujinta. Gautas laiškas iš ŠMS ministerijos, siunčia Ginvilė Jekentienė, Ugdymo departamento Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dėkoja už Skaitmeninės etikos centro pateiktas pastabas ir siūlymus dėl ikimokyklinio ugdymo programos gairių projekto. Siekiant bendro sutarimo, kad Gairių projektas atlieptų visų pusių sutarimą, Nacionalinė švietimo agentūra š. m. liepos 31 d. organizuoja susitikimą pateiktoms pastaboms aptarti, kuriame dalyvaus ir ministerijos atstovai.
2023-07-17. Atnaujinta. Gautas atsakymas – Nacionalinė švietimo agentūra kviečia į susitikimą komentarų projektui pateikusius ekspertus.
2023-07-11. Nacionalinei švietimo agentūrai paviešinus Ikimokyklinio ugdymo programos gairių projektą ir kvietimą teikti pastabas, drauge su ekspertų grupe, kuriai ypač rūpi vaikų psichikos ir fizinė sveikata, 2023 m. liepos 7 d. atliepėme nerimą ir klausimus keliančius apsektus (pateiktų komentarų dokumentas).
Projektą laikome sveikintina iniciatyva, tačiau ypač atkreipiame dėmesį, jog gairėse esama ryškaus neatitikimo tarp vaiko raidos galimybių ir ugdytinų gebėjimų.
Tarp peržiūrėtinų ir koreguotinų aspektų pirmiausia pabrėžtina, jog dokumente apibrėžiami lūkesčiai vaikams iki 6 metų turėtų būti atidžiai dar kartą peržiūrėti, nes:
- Keliami nepagrįstai dideli reikalavimai ne pagal raidos tarpsnius;
- Dabartiniai teiginiai orientuojasi į vyresnius nei ikimokyklinio amžiaus vaikus arba tinka paaugliui ar net suaugusiajam (pvz., rašoma, kad siektinas „problemų sprendimas – gebėjimas atpažinti, įžvelgti ir įvardyti problemą; gebėjimas ieškoti problemos sprendimo būdų ir juos įgyvendinti; gebėjimas stebėti ir apmąstyti sprendimo pasekmes“ (18.16. punktas) – tai specifiška formaliajam intelektui, susiformuojančiam vėliau nei ikimokykliniais metais).
3-6 metų amžiaus vaikams svarbu neužkrauti reikalavimų, tokių kaip pasirūpinti savimi ir kitais (ką reiktų pradėti daryti būnant 10-11 metų), lanksčiai mąstyti (to šio amžiaus vaikai ne tik negeba, bet ir neturi gebėti) ar sėkmingai mokytis – jie turi gebėti smalsauti, žaisti ir pažinti.
Tai svarbūs aspektai, kuriuos būtina aptarti su vaiko raidos psichologais, kad vėliau nereiktų spręsti sisteminių neadekvačių lūkesčių sukeltų padarinių vaikų psichikos sveikatai.
Atradome netinkamo pasiekimų ir vertinimo aspektų:
- Rašoma: „su vaikais reflektuojama apie veiklos procesą ir rezultatus, sėkmes ir nesėkmes, vaikai mokosi patys įsivertinti savo ugdymosi patirtis ir pasiekimus“. Abejotina ne tik vaikų savirefleksijos apraiška tokiame ankstyvame amžiuje, bet ir sėkmės akcentavimas, palikus nuošaly faktą, kad ankstyvame amžiuje svarbiausia patirti savo pastangų, o ne normatyvinės sėkmės vertę. Kad ikimokyklinukas reflektuos savo patirtį yra daug kur atsikartojantis ir abejonių keliantis lūkestis dokumente.
Atradome vietų, kur, manome, kad atsakomybė perkeliama vaikui, vietoje to, kad būtų pabrėžiama suaugusiojo atsakomybė:
- Abejotini teiginiai dėl vaikų inicijuojamų pasitarimų ir susirinkimų, taisyklių kūrimo, derybų dėl to, miegoti ar ne ir pan. Kuriamos taisyklės, balsavimai, panašūs demokratijos elementai randa vietą šio amžiaus vaikų žaidimuose, bet tikrame pasaulyje vadovauja suaugusieji.
- Panašiai perteklinis, apkraunantis ir galimai nerimą keliantis siūlymas mažiems vaikams „organizuoti labdaros akcijas” ir pan. Organizuoti gali suaugęs, o vaikus įtraukti jiems priimtina ir suprantama apimtimi.
Pervertinamas skaitmeninis turinys:
- Nerimą kelia gairių projekte pateikiami teiginiai dėl skaitmeninio turinio ir veiklų su skaitmeninėmis technologijomis 3-6 metų vaikams. Lietuvoje atlikti moksliniai ilgalaikio ekranų poveikio vaikų fizinei ir psichikos sveikatai tyrimai, patvirtinantys pasaulines tendencijas ir situaciją, rodo, kad tik nuo 5 metų amžiaus vaikai gali turėti tam tikros naudos mokydamiesi veiklų su kompiuteriu (ir ne planšete ar išmaniuoju, pastarieji įrenginiai naudą teikti gali dar vėliau). 4 metų amžiaus vaikams naudos dar nėra, ir vienareikšmiškai to negalime siūlyti mažyliams nuo 3 metų.
- Gairėse itin daug dėmesio skiriama skaitmeninių veiklų integracijai, kai turėtume akcentuoti ir prevencijos priemones žalai mažinti dėl pernelyg didelio technologijų naudojimo. Šiais klausimais 2022 m. lapkritį yra paskelbtos ir viešai prieinamos mokslinio tyrimo, kurį finansavo Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, rekomendacijos ir prevencijos bei žalos mažinimo priemonės (rengimo partneriai yra Lietuvos pediatrų draugija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras).
- Gairėse nėra užsimenama apie laiko vaikams ribojimo svarbą naudojant skaitmenines technologijas, siekiant užtikrinti vaiko fizinę bei psichikos sveikatą.
- Nėra kalbama ir apie suaugusiųjų pavyzdžio svarbą naudojantis išmaniosiomis technologijomis – vaikai juk mokosi iš savo aplinkos.
Tikimės, kad darbo grupė, rengusi gairių projektą, turės galimybių atsižvelgti į keliamus klausimus bei komentarus.
Dokumentą pasirašė:
Skaitmeninės etikos centras
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centras
VšĮ Vaiko psichologijos centras
Prof. dr. Roma Jusienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto direktorė,
Skaitmeninės etikos centro ekspertė
Doc. dr. Dalia Nasvytienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Vaiko raidos ir
psichoedukacinių tyrimų centro vadovė
Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė, Vaiko psichologijos centro vadovė, Vilniaus universiteto Filosofijos
fakulteto Psichologijos instituto asistentė
Dr. Lauryna Rakickienė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto asistentė
Rasa Jauniškienė, Skaitmeninės etikos centro vadovė
Skaitmeninės etikos centro paskyra Facebook – sekite, jei aktualu.
Buvo naudinga? Tapkite Skaitmeninės etikos centro rėmėju:
https://e-etika.lt/apie-mus/parama/
Naujausi paskelbimai: