Katerina Jarmolovičienė – teisininkė, sertifikuota asmens duomenų apsaugos ekspertė (CIPP/E), besispecializuojanti BDAR ir technologijų teisės klausimais, komercinės teisės, sutarčių derybų, viešųjų pirkimų, įmonių teisės ir vartotojų teisių apsaugos srityse, turinti patirties dirbant duomenų apsaugos pareigūne. Domėdamasi DI ir technologijų inovacijų klausimais yra baigusi LegalTech LL.M magistrantūros studijas.
Džiaugiamės šią simbolinę ,,Saugesnio interneto 2024" dieną pranešdami apie Katerinos Jarmolovičienės prisijungimą prie Skaitmeninės etikos centro ekspertų grupės! Šia proga specialiai parengtas straipsnis – teisininkės patarimai moksleiviams: kaip užtikrinti saugumą internete.
Skaitmeninės etikos centras
Šiemet Saugesnio interneto diena yra vasario 6-oji, ir visą savaitę vyksta įvairios su šia tema susijusios iniciatyvos. Šia proga, būdama specialistė asmens duomenų apsaugos ir technologijų teisės srityje, noriu pasidalinti esminiais patarimais, ką kiekvienas moksleivis turėtų žinoti apie saugumą internete.
1. Asmens duomenų apsauga. Svarbu suprasti, kad asmens duomenys tai ne tik mūsų vardas ir pavardė, bet ir visa kita informacija, kuri gali mus identifikuoti. Pavyzdžiui, interneto svetainės ir aplikacijos (programėlės) renka mūsų geolokacijos duomenis, kontaktinę informaciją, paieškų istoriją ir daugiau, kad galėtų mums pasiūlyti savo paslaugas. Bet ar tikrai norime, kad visa ši informacija būtų viešai prieinama? Verta pagalvoti, kokią informaciją norime dalintis ir su kuo, nes, kaip ir realiame gyvenime, ne visada norime būti visiškai atviri.
Programėlės gali panaudoti mūsų asmens duomenis įvairiais būdais. Pavyzdžiui, jos gali pritaikyti kalbos nustatymus pagal mūsų buvimo vietą, siūlyti optimalius maršrutus, prisiminti mūsų slaptažodžius ar kur mes sustojome žiūrėdami filmą. Tai padidina naudojimosi patogumą. Vis dėlto, tai taip pat leidžia naudoti mūsų informaciją pritaikant mums reklamas, dalijantis duomenimis su kitomis šalimis ar skatinant mus pirkti mokamas paslaugas.
Priežastis paprasta: socialiniai tinklai ir aplikacijos yra pelno siekiantys verslai. Pavyzdžiui, „Facebook“ uždirba iš vartotojo vidutiniškai apie 10 dolerių per ketvirtį, tad žinant, kad platforma turi daugiau nei 2 milijardus naudotojų visame pasaulyje, tampa aišku, jų pajamos yra milžiniškos. Tačiau kartais šie verslai pažeidžia duomenų tvarkymo taisykles, įskaitant ir vaikų duomenų tvarkymą, dėl ko gali būti skiriamos milžiniškos baudos. Yra nemažai pavyzdžių, kai didžiosios platformos, tokios kaip Instagram, TikTok, Fortnite, Epic Games kūrėjai susilaukė šimtamilijoninių baudų už tai, kad netinkamai tvarkė vaikų asmens duomenis. Tai primena, kad turime patys rūpintis savo asmens duomenų saugumo klausimais.
Kaip užtikrinti, kad mūsų duomenys būtų saugūs?
- Parsisiųskite ir sutikite su naudojimo sąlygomis bei slapukų politika tik iš tų programėlių, kurias laikote patikimomis. Jeigu esate iki 14 metų, įsidiekite programėles tik gavę tėvų ar globėjų sutikimą.
- Apribokite iki minimumo asmens duomenis, kuriuos atskleidžiate programėlėse ir socialinių tinklų paskyrose.
- Atmeskite bet kokias nežinomas užklausas ar spam pranešimus.
- Naudokite privatų, o ne viešą profilį socialiniuose tinkluose.
- Nenaudokite to paties slaptažodžio skirtingoms paskyroms ir reguliariai juos keiskite.
Svarbu prisiminti, kad visa informacija, kurią skelbiate internete, gali likti ten visam laikui.
Tai, kuo dalinatės, formuoja jūsų skaitmeninį pėdsaką. Pabandykite patys įvertinti, kaip atrodo jūsų skaitmeninis pėdsakas, naudodamiesi paieškos incognito režimu. Pagalvokite, kokį įspūdį susidarytų apie jus jums svarbūs žmonės, jei jie peržiūrėtų jūsų įrašus ar komentarus.
2. Neteisėtas ir žalingas turinys – tai, pavyzdžiui, patyčios, pornografija, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymas, smurtas, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdai. Susidūrus su tokiu turiniu internete, svarbu žinoti, kaip elgtis. Socialiniuose tinkluose apie tokį turinį reikia pranešti tinklo administratoriams. Visais atvejais galite kreiptis į karštąją liniją www.svarusinternetas.lt ir pranešti apie netinkamą turinį. Ir svarbu paminėti, kad tai galite padaryti visiškai anonimiškai.
3. Informacijos patikimumas. Nesitikėkite, kad visa, ką matote internete, yra tiesa. Socialiniuose tinkluose vis daugėja tikrovės neatitinkančio turinio, melagingų naujienų ir klaidinančių nuorodų. Be to, dirbtinis intelektas dar labiau palengvina apgaulių kūrimą, įskaitant turinį lietuvių kalba. Ypač svarbu kritiškai vertinti informaciją politinių pokyčių, pavyzdžiui, rinkimų metu, taip pat ir karo, stichinių nelaimių kontekste. Pasitelkite kelis patikimus šaltinius ir nesiremkite vienintele informacijos priemone; visada tikrinkite faktus per kelias nepriklausomas vietas.
Apibendrinant, svarbu pabrėžti, kad naršant internete gali kilti įvairių abejonių ar situacijų, kurios sukelia nerimą.
Jeigu susiduriate su kažkuo, kas jums atrodo neteisinga, pavojinga arba tiesiog sukėlė klausimų, ir nežinote, kaip tinkamai reaguoti, svarbu žinoti, kad nesate vieni. Visuomet turite galimybę kreiptis pagalbos į patikimus suaugusius – tai gali būti tėvai, mokytojai, mokyklos psichologai ar kiti suaugę asmenys, kuriais pasitikite. Nebijokite ieškoti pagalbos, nes būtent bendradarbiavimas ir pasitikėjimas padeda kurti saugesnę ir draugiškesnę interneto aplinką visiems. Tad veikdami kartu mes galime padaryti internetą vieta, kurioje kiekvienas jaustųsi saugiai ir užtikrintai.
© Katerina Jarmolovičienė, parengta specialiai Skaitmeninės etikos centrui, 2024-02-06.
Pranešti apie netinkamą turnį internete galite ir pasinaudodami nukreipimu Skaitmeninės etikos centro puslapyje:
Besidomintiems giliau:
- Kaip mus saugos ES dirbtinio intelekto aktas
- „Instagram“ – bauda dėl netinkamai tvarkomų paauglių duomenų (K. Jarmolovičienės str.)
- Pasaulio organizacijos vienijasi apibrėžti tarptautinį apsaugos nuo dezinformacijos standartą
Buvo naudinga? Tapkite Skaitmeninės etikos centro rėmėju, skirkite 1,2 proc.:
https://e-etika.lt/apie-mus/parama/