Įvairių problemų, susijusių su interneto ir skaitmeninių technologijų naudojimu, patiria kone kiekviena šeima. Technologijoms vis sparčiau kraustantis į mūsų gyvenimą, sąvoką „probleminis interneto naudojimas“ girdėsime vis dažniau. Apie tai pirmajame tokio tipo „podcast“ kalbėjosi du mokslininkai – dr. Julius Burkauskas, psichologas, psichoterapeutas ir dr. Davis Mpavaenda (Hertfordšyro universitetas, Jungtinė Karalystė). Abu jie yra „Europos probleminio interneto naudojimo tinklo“ COST, vienijančio pasaulio mokslininkus, tyrinėjančius ir probleminį interneto naudojimą, atstovai.
Kaip apibrėžtumėte probleminį interneto naudojimą (PIN)?
Ši sąvoka apima platų interneto naudojimo sutrikimų spektrą, ar tai būtų žaidimai, pornografijos žiūrėjimas, ar interneto naršymas. Šiam elgesiui suteikiamas prioritetas, nukenčia kitos gyvenimo sritys, žmogui tampa sudėtinga šį elgesį kontroliuoti ir jis tęsiasi nepaisant neigiamų jo pasekmių, tarkime, lošiama, nors nebeliko pinigų šeimai, arba dėl porngrafijos žiūrėjimo rytais vėluojama į darbą. Pacientas gali papasakoti, kad įsitraukimas į tokį elgesį blogai veikia jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, studentai, moksleiviai kalba apie poveikį jų pasiekimams. Tokias problemas patiriant ilgesnį laiką, tarkime, 12 mėnesių, galime kalbėti apie priklausomybę.
Koks yra PIN modelis žiūrint per priklausomybės prizmę?
Probleminis interneto naudojimas yra elgesio priklausomybių forma, kai žmogus elgesio nebekontroliuoja, trokšta jį kartoti, nors apleidžiamos kitos gyvenimo sritys. Ilgainiui tam, kad pasiektų tą patį savijautos efektą, elgesį kartoti turi vis dažniau, atsilaikyti itin sunku. Šiuo atžvilgiu PIN iš dalies modeliuojamas kaip priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, tokių kaip tabakas, alkoholis ar narkotikai. Kitas pavyzdys – priklausomybė nuo lošimų, kuri yra viena iš pirmųjų elgesio priklausomybių.
Kodėl svarbu tyrinėti probleminio interneto naudojimo sritį?
Dirbu su šeimomis ir gydant obsesinius kompulsinius sutrikimus girdžiu skundus, kad vaikai arba mylimieji įsitraukę į tokį elgesį ir negali tam atsispirti, negali sustoti. Stebiu augantį visos visuomenės ir nacionalinių sveikatos institucijų susirūpinimą dėl PIN įtakos ir kainos, kurią visuomenė ar šalis turi sumokėti. Tai augantis fenomenas, darantis įtaką vaikams ir jaunimui, ypač tam tikrais jų vystymosi etapais. Ir netgi visa tai pasakius, turime konstatuoti, kad mes vis dar iki galo nesuprantame PIN poveikio visuomenės sveikatai, todėl yra itin svarbu tirti šią sritį siekiant geriau suprasti sutrikimų prigimtį, dažnį, paplitimą, poveikį vaikams, jų sveikatai ir fizinei savijautai, nes 8 valandas per dieną sėdint ir žaidžiant žaidimus, daromas tiesioginis poveikis sveikatai.
Kokie PIN gydymo būdai taikomi šiuo metu?
Tai labai plati ir įdomi sritis. Būtų beprasmiška kalbėti apie supratimo, kaip PIN veikia žmones, šeimas, visą visuomenę, svarbą, jei nekeltume diskusijų apie būdus, padedančius pagerinti kenčiančių nuo PIN savijautą.
Tačiau šiuo metu neturime visuotinai patvirtinto PIN gydymo. Ir visgi, tai nereiškia, kad netiriamos įvairios psichologinės intervencijos galimybės, pvz., stebimas kognityvinės elgesio terapijos poveikis gydant PIN. Yra tam tikri PIN ir obsesinių kompulsinių sutrikimų panašumai, tai ir gydant PIN galima „pasiskolinti“ kitose srityje taikomus metodus. Atitinkamai galima kalbėti ir apie farmakologinę intervenciją.
Panašu, kad daug klausimų dar turės būti atsakyta kalbant apie faktus, susijusius su intervencijomis. COST tinkle mes einame geru keliu, atlikdami tyrimus būtent šiose srityse.
Visas pokalbio įrašas yra čia.
Dr. Davis Mpavaenda pernai (2019 m.) lankėsi Lietuvoje, Palangoje vykusioje konferencijoje „Neuromokslų aktualijos: naujosios elgesio priklausomybės“.