2025-07-11. Atnaujinta. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovė Aušra Brazinskaitė: „dėkojame Skaitmeninės etikos centrui už LNB Informacijos analitikos skyriaus parengtos apžvalgos mobiliųjų telefonų mokyklose tema išsamią analizę ir išryškintas spragas, į kurias būtinai atsižvelgsime; internete prieinamą minėtą leidinį papildysime“.
Neseniai pasirodžiusi M. Mažvydo bibliotekos apžvalga „Mobilieji telefonai Lietuvos ir užsienio mokyklose“ turėtų būti vertinama kritiškai. Tenka atkreipti visų, kurie norėtų šia apžvalga vadovautis kaip šaltiniu, dėmesį – nepaklyskite:
- Apžvalgoje padaryta faktinių klaidų, tendencingai pateikiamos informacijos. Klaidinančiai pateikiama informacija apie visuomenės nuomonę, apie telefonų draudimo politikas užsienio šalyse (Švedijoje, Danijoje).
- Menkas analitinis lygmuo. Nėra apibrėžtų apžvalgos kriterijų, trūksta kritinės analizės, išvados daromos apie dalykus, kurių moksliniai tyrimai nematavo arba rado priešingus rezultatus, nei teigiama apžvalgoje, pvz., skersinio pjūvio tyrimas nurodo įtaką (kai toks tyrimas gali rodyti situaciją tam tikru momentu laike, bet ne sąsajas).
- Dalis apžvalgos apibendrinimų padaryti dirbtinio intelekto įrankių (patikrinta), tačiau tai nenurodoma.
Apibendrinant: Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo bibliotekos Informacijos politikos ir analitikos departamento atliktoje apžvalgoje yra klaidinančios ir tendencingai pateikiamos informacijos, kas verčia abejoti šios apžvalgos nepriklausomumu.
APŽVALGOS VERTINIMAS DETALIAU
Svarbu kritiškai vertinti M. Mažvydo bibliotekos parengtą mobiliųjų telefonų Lietuvos ir užsienio mokyklose apžvalgą, kuri įvardijama kaip nepriklausoma. Joje yra ir realybės neatitinkančios, ir tendencingai pateikiamos informacijos, kas verčia abejoti šios apžvalgos nepriklausomumu. Tenka atkreipti visų, kurie norėtų apžvalga vadovautis kaip šaltiniu, dėmesį – nepaklyskite.
Nors šioje apžvalgoje mėginta išlaikyti pusiausvyrą suminint ir teigiamus, ir neigiamus išmaniųjų naudojimo mokyklose temos aspektus, tačiau atidžiau pasigilinus į pateikiamą informaciją, galima pastebėti, jog mokslinių tyrimų ir apklausų interpretacijos klaidina, o tam tikra naujausia informacija apie Europos šalyse taikomus draudimus, nutylima, kas skatina suabejoti apžvalgos nepriklausomumu.
Esame organizacija, neleidusi sprendimų priėmėjams ilgiau ignoruoti išmaniųjų ugdymo įstaigose problemos – 2025 m. vasario mėnesį paskelbėme iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“, subūrėme visuomenę (virš 200 organizacijų ir virš 4400 asmenų) ir pasiekėme, kad klausimą pagaliau imtų nagrinėti ir pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Seime būtų registruoti du švietimo įstatymo pakeitimo projektai.
Mes siūlome drausti išmaniuosius telefonus ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose nuo 1 iki 10 klasės pamokų ir pertraukų metu. Tačiau ŠMSM draudimų nenori. Buvome ir ŠMSM darbo grupėje, rengusioje minimas gaires arba kitaip – rekomendacijas mokykloms. Ne mes vieni darbo grupėje joms nepritarėme, teikėme komentarus dokumentui, sakydami, kad ir mokykloms, ir visuomenei reikia aiškumo, o ne rekomendacijų susitarti savarankiškai.
Taigi, apžvalgoje ne vieną kartą pakartotas sakinys „Daugiau aiškumo turėtų įnešti šiuo metu ŠMSM rengiamos rekomendacinio pobūdžio gairės“ paskatino panagrinėti šią apžvalgą atidžiai.
Tendencingai pateikiama informacija apie skirtingose šalyse taikomus draudimus
Apžvalgoje pateikiama informacija, pavyzdžiui, apie Švediją, nurodant, kad šioje šalyje „telefonai švietimo įstaigose nėra uždrausti – mokyklos turi teisę nusistatyti lanksčias tvarkas, kada galima jais naudotis, o dėl konkrečių aplinkybių sprendžia mokytojai. Tokie modeliai iliustruoja pasitikėjimu grįstą požiūrį“.
Sunku suprasti, kodėl apžvalgos kūrėjai nemini, kad Švedijos vyriausybė šiemet kovo mėnesį yra paskelbusi, kad draus telefonus mokyklose? Švedijos vyriausybė skelbia, kad per ilgas laikas prie ekrano lemia didelę jaunimo psichikos ir fizinės sveikatos krizę, todėl Švedijoje rengiamas naujas įstatymas, įpareigojantis mokyklas uždrausti prieigą prie skaitmeninių įrenginių. Viešai yra skelbiami algoritmai ir procesai, kaip tai bus daroma. Draudimas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Apžvalgoje apie kitą šalį taip pat rašoma: „Danijos mokyklose mobilieji telefonai nedraudžiami, tačiau 2024 metų vasario mėnesį šalies švietimo ir kokybės agentūra paskelbė rekomendacijas dėl subalansuoto ekrano naudojimo pagrindinėse mokyklose ir popamokinėse veiklose.“
Tačiau nutylimas faktas, kad ši šalis jau 2025 m. vasarį viešai paskelbė apie pokyčius skaitmenizacijos politikoje: pritarusi Gerovės komisijos rekomendacijoms drausti mobiliuosius telefonus mokyklose ir popamokinėse veiklose, Danijos Vyriausybė pradėjo rengti įstatymo pataisą. Gerovės komisija taip pat pabrėžė, kad vaikai iki 13 metų neturėtų turėti asmeninio išmaniojo telefono ar planšetės.
Be to, 2024 m. Danijos vyriausybė paskyrė 540 mln. kronų (apie 72 mln. eurų) investicijoms į knygas ir spausdintines mokymo priemones, siekdama „sumažinti ekranų ir skaitmeninių įrankių naudojimą mokyklose ir skatinti skaitymo džiaugsmą“.
Vasario, kovo mėnesio duomenys negalėjo būti nežinomi apžvalgos rengėjams, nes jie mini naudojęsi šaltiniais iki 2025 05 06.
Mokslinių tyrimų ir apklausų interpretacijos – klaidina
Apžvalgoje rašoma: „Vis dėlto jų (išmaniųjų) poveikis mokymosi kokybei, elgesiui klasėje ir emocinei mokinių gerovei vertinamas nevienareikšmiškai“. Šis teiginys pagrindžiamas nuoroda į VU universiteto mokslininkų, vadovaujamų profesorės Romos Jusienės, atliktą tyrimo ataskaitą.
Tačiau poveikio elgesiui klasėje šie mokslininkai savo tyrimuose niekada NEVERTINO, o poveikis mokymuisi ir emocinei mokinių gerovei – YRA KAIP TIK VIENAREIKŠMIS (cituojame prof. dr. Romą Jusienę, plačiau apie tyrimus).
Ir daugiau teiginių kelia pagrįstų abejonių, pvz., apie saugumą ir ryšio poreikį: „Visiškas draudimas naudoti telefonus gali lemti nesaugumo jausmą bei sukelti ar pagilinti konfliktus tarp tėvų ir mokyklos“ – rašoma apžvalgoje. Tačiau pasak prof. dr. Romos Jusienės, YRA PRIEŠINGAI nei rašoma apžvalgoje – naudojimasis telefonais ir neskatinimas pasitikėti mokytojais ir mokyklos administracija gali sukelti ir pagilinti konfliktus. Be to, tokiu būdu neugdomas saugumo jausmas ir ypač socialinio ryšio (su mokytojais, bendraamžiais) gebėjimai.
Tokios įžvalgos gali klaidinti apžvalgos skaitytojus vertinant situacijos esmę.
Anglijos tyrimas, kuris minimas tendencingai: vienas jo išvadas apžvalgos rengėjams cituoti norisi, kitų – ne
„Grupės tyrėjų 2025 m. publikuotos studijos išvadose teigiama, kad 30-yje Anglijos vidurinių mokyklų, iš kurių 20 taikė griežtus mobiliųjų telefonų naudojimo apribojimus, atlikto stebėjimo metu reikšmingų mokinių psichologinės gerovės, pasiekimų ar elgesio skirtumų nenustatyta, nes bendras dienos telefono ir socialinių tinklų naudojimo laikas išlieka panašus“ – rašoma M. Mažvydo bibliotekos apžvalgoje.
Tačiau neatkreipiamas dėmesys į to paties tyrimo išvadą, kad mokiniai, dažniau besinaudojantys telefonais, gali pastebėti neigiamą poveikį savo gerovei ir mokymosi rezultatams.
Buvo ir daugiau klausimų dėl šio Anglijoje atlikto tyrimo: jame nematuojamas pokytis, o tik lyginamos mokyklos, kuriose ribojamas ir neribojamas telefonų naudojimas, taigi tiesiog iš to teigti, kad draudimai neduoda pokyčio – neteisinga. Taip teigti galima būtų tuomet, kai prieš draudimą būtų pamatuota paauglių savijauta ir rezultatai, tada įvesti ribojimai ir po metų – pamatuota vėl.
Ir visai nėra kreipiamas dėmesys į šias taip pat to paties tyrimo išvadas:
- „Išmaniųjų telefonų ir socialinės žiniasklaidos priemonių naudojimo laiko padidėjimas buvo susijęs su destruktyvaus elgesio klasėje padidėjimu visais matuojamais laikotarpiais“ (4 lentelė, 5 lentelė),
- (…) laikas taip pat buvo susijęs su prastesniais kalbos (nacionalinės) ir matematikos pasiekimais beveik visais matuojamais laikotarpiais (4 lentelė, 5 lentelė).
Klaidinama visuomenės nuomonės tyrimu
Apžvalgoje pristatoma LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi (1015 Lietuvos gyventojai), visuomenės nuomonės apklausa – ji parodė, kad 67 proc. suaugusių respondentų pritaria tam, kad Lietuvos mokyklose 1–10 klasėse mokiniams būtų uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais.
Ši apklausa pristatoma manipuliatyviai. Daroma įžvalga: „jaunesnioji visuomenės dalis yra labiau linkusi nepritarti mobiliųjų telefonų ribojimui mokyklose“(…). Tačiau niekur neminima, nors LRT straipsnyje aiškiai nurodyta, kad jaunesniosios visuomenės dalies nuomonė čia buvo surinkta papildomai, apklausus viso labo 109 moksleivius ir tai jau nėra reprezentatyvi apklausa, tačiau akivaizdu, kad apžvalgos rengėjai nemato kliūčių daryti apibendrinančias įžvalgas ir taikyti jas visai Lietuvos populiacijai: „Apklausos duomenimis, tik apie trečdalis aukštesniųjų klasių moksleivių palaiko telefonų ribojimus“.
Daromos išvados prieštarauja skaičiams
Toliau įsibėgėjama – nors viešasis diskursas aiškiai rodo, kad du trečdaliai visuomenės kaip tik pritaria draudimui, apžvalgos rengėjai daro kitokią išvadą: „Diskurso analizė atskleidė, kad dalis visuomenės pritartų griežtiems išmaniųjų įrenginių ribojimams mokyklose, tačiau vyrauja nuosaikesnis požiūris, kad reikia ieškoti kompleksinių, labiau subalansuotų sprendimų (…)“.
Tokie teiginiai kelia rimtų abejonių ir dėl faktinio pagrįstumo, ir dėl loginio nuoseklumo. O pateikimo būdas ir netinkami apibendrinimai – klaidina visuomenę.
Kodėl nepakanka rekomendacijų
Apžvalgoje vardijami argumentai prieš draudimus, kurie kalba apie subalansuotus, lankstesnius ir savireguliacija paremtus sprendimus atspindi dabartinę situaciją – bet taip jau yra, dabar: mokyklos turi tvarkas arba jų neturi, joms palikta susitarti su bendruomenėmis dėl taisyklių, jose siekiama ugdyti mokinių atsakomybę naudojant technologijas ir stiprinti jų savireguliacijos gebėjimus – tai tikrai ir dabar yra.
Argumentai prieš draudimus atliepia ŠMSM poziciją – leiskime mokykloms susitarti. Tarsi iki šiol jos to daryti negalėjo.
Su tuo, kaip dabar yra, mes turime situaciją, kai kas aštuntas moksleivis pasižymi didele priklausomybės rizika, ir beveik pusė moksleivių socialiniais tinklais naudojasi problemiškai (PSO, HBSC tyrimas), užsimenama ir bibliotekos apžvalgoje. Taigi, to, kaip yra dabar – tokių priemonių – akivaizdu, kad nepakanka.
Skaitmeninės etikos centras: Milžiniška savanoriškai dirbančių ekspertų grupė
Mūsų šalyje yra didžiulis būrys specialistų, mokslininkų, kurie jau ilgus metus tyrinėja ir vertina, kaip vaikai ir paaugliai naudojasi technologijomis bei dirba su netinkamo technologijų ir interneto naudojimo pasekmėmis, skelbia tyrimų išvadas – svarbu tinkamai jas skaityti, cituoti (apžvalgose ar bet kur kitur) ir vadovautis.
Iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“ remiantys argumentai buvo atrinkti skirtingų specialistų ir organizacijų, sutarta dėl konkretaus apibrėžimo, dėl vaikų amžiaus imties, aplinkybių, atsižvelgta į užsienio šalių patirtis, tyrimus kitur ir Lietuvoje. Atlieptos abejonės, dažniausiai kylantiems klausimams.
Visgi bibliotekos apžvalgoje ši iniciatyva paminėta kaip vienos organizacijos idėja.
Raginame šios temos apžvalgų rengėjus, taip pat ir sprendimų priėmėjus, ypač ŠMSM atstovus, suteikti atitinkamą svorį ir iniciatyvos rengėjų argumentams ir pasirašiusioms, ir palaikiusioms organizacijoms. Tai yra SAVANORIŠKAI dėl iniciatyvos tikslo dirbanti didžiulė ekspertų grupė – naudokitės įžvalgomis, patarimais.
© Skaitmeninės etikos centras
2025-06-04
- ŠMSM rekomenduos mokykloms susitarti savarankiškai – to nepakanka, našta palikta mokykloms
- ŠMSM: „Draudimų nenorime”
- NKSC jungiasi prie iniciatyvos dėl telefonų draudimo mokyklose
- Seimas pritaria įstatymo pataisos pateikimui!
- TV3 – apie įregistruotą Švietimo įstatymo pataisą
- Registruota Švietimo įstatymo pataisa dėl asmeninių išmaniųjų mokyklose nenaudojimo
- Lietuvos psichologai: turime pripažinti asmeninių išmaniųjų mokyklose problemą ir ją spręsti šalies mastu
- Dr. Dainius Pūras apie telefonus mokyklose: nueita per toli, priemonių imtis būtina
Visa NUOLAT atnaujinama informacija apie inciatyvą dėl telefonų mokyklose – čia.
PRENUMERUOTI Skaitmeninės etikos centro naujienas