Advokacija

Švietimo ministrė užsikimšo ausis ir kartoja realybės neatitinkančią informaciją

17
Spa

2025-10-17. Skaitmeninės etikos centras atkreipia dėmesį į viešus Švietimo, mokslo ir sporto ministrės (ŠMSM) Ramintos Popovienės pasisakymus, kurie neatitinka realios situacijos dėl asmeninių išmaniųjų įrenginių reguliavimo mokyklose.

Ministrės pateikta informacija gali klaidinti ir visuomenę, ir sprendimų priėmėjus. Radijo laidoje ministrė skamba gražiai: „turime tartis, įsiklausyti, o įstatymas bus“. Gali atrodyti, kad pagaliau išmaniųjų ugdymo įstaigose klausimas sprendžiamas nacionaliniu lygiu ir ledai pajudės. Tačiau realybė kita: atsakomybė permesta mokykloms. Laidoje ministrė mini ir realios situacijos neatitinkančią informaciją apie kitas šalis – Švediją, Daniją, Nyderlandus, esą į jų praktiką įsigilino ir ten draudimų nėra, tik rekomendacijos. Kaip yra iš tiesų?

Įstatymas be stuburo ir rekomendacijos, kurios nieko neįpareigoja

Ministrė interviu LRT radijuje mini įstatymo projektą, kuris įpareigotų ugdymo įstaigas turėti tvarkas dėl išmaniųjų įrenginių. Tikrai svarbu tokią tvarką turėti, tačiau kiekviena mokykla dėl jos turės susitarti savarankiškai.Tai reiškia, kad visos šalies mastu vieningos praktikos nebus – vienose mokyklose telefonai gali būti leidžiami, kitose – gal draudžiami, o trečiose – ribojami iš dalies. Auginantieji ne po vieną vaiką ir leidžiantieji juos į skirtingas mokyklas patirs skirtingų tvarkų pasekmes. Juk švietimo sistema – vieninga šalyje, tai tarsi eismo taisyklės. Įsivaizduokime, jei kiekviena savivaldybė turėtų savas.

Ministerijos pozicija – susitarkite patys – verčia kiekvieną mokyklą atskirai eikvoti resursus ieškant sprendimų, kartais atsimušant į nerimastingų ir nuolat su vaiku susisiekti galimybę turėti norinčių ar dažniau telefono saugojimo, o ne vaiko apsaugos internete klausimus keliančių tėvų argumentais, kartais su mokinių – „o ką man reikės daryti, jeigu „langas“ arba tualete užstrigs užraktas ir neturėsiu telefono“.

Rekomendacijos, kurias ministrė mini, nėra įpareigojantis reguliacinis dokumentas. Jame mokykloms rekomenduojama susitarti, pavyzdžiui, dėl stebėsenos priemonių, kad išmanieji būtų naudojami pagal tvarką, dėl informavimo apie pasekmes ir dėl įspėjamųjų priemonių taikymo mokiniams, kai nesilaikoma tvarkos. Kaip susitarti, ir kokios tos priemonės galėtų būti – to šiose rekomendacijose to nėra.

Ir štai tokias rekomendacijas, pasak ministrės, „mokyklos gali pasiimti, pasitvirtinti ir naudoti, nieko nedarant“.

Ekspertų balsas – ignoruojamas

ŠMSM ignoruoja didžiulio būrio ekspertų, pasisakiusių pradėjus iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą“ apie draudimo nacionalinių mastu būtinybę, kaip ir faktą, kad daliai mokyklų iki šiol kone dešimtmetį nebuvo pavykę su savo bendruomenėmis susitarti. Gal dėl to, kad nuomonės dėl išmaniųjų labai skyrėsi, gal ne visi mokyklų bendruomenių nariai turi pakankamai žinių apie ekranų žalą vaikams ir paaugliams. Tad kartais nusprendžia tie, kurių nuomonė mokyklai svarbesnė – dėl įtakos, finansavimo, patogumo arba tiesiog tie, kurie kalba garsiau.

Stebina laidoje iškraipyta ir nutylėta užsienio praktika

Radijo eteryje iš ministrės lūpų nuskambėję teiginiai apie užsienio šalių praktiką – netikslūs, pavyzdžiui, sakoma – Nyderlanduose yra tik rekomendacijos, tačiau jos aiškiai rekomenduoja – „drausti“ ir tai yra vyriausybės pozicija.

Ministrė teigia, kad Švedijoje, Danijoje taip pat nėra draudimų naudotis telefonais mokyklose, tik rekomendacijos. Tai neatitinka tikrovės.

Švedijos vyriausybė skelbė, kad per ilgas laikas prie ekrano lemia didelę jaunimo psichikos ir fizinės sveikatos krizę, todėl Švedijoje rengiamas naujas įstatymas, įpareigojantis mokyklas uždrausti prieigą prie skaitmeninių įrenginių. Viešai yra skelbiami algoritmai ir procesai, kaip tai bus daroma. Draudimas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Deklaruojama, kad Švedijos mokyklų telefonų draudimas yra daugiau nei vien tik ekrano laikas; jis atspindi augantį pasaulinį susirūpinimą dėl to, kaip technologijos veikia vaikystę.

Danija jau 2025 m. vasarį viešai paskelbė apie pokyčius skaitmenizacijos politikoje: pritarusi vyriausybinės Gerovės komisijos rekomendacijoms drausti mobiliuosius telefonus mokyklose ir popamokinėse veiklose, Danijos Vyriausybė pradėjo rengti įstatymo pataisą. Gerovės komisija taip pat pabrėžė, kad vaikai iki 13 metų neturėtų turėti asmeninio išmaniojo telefono ar planšetės.

Ministrė radijo laidoje mini draudimo įstatymo neturinčią Estiją, tačiau Latviją – kuri draudimo įstatymą turi – nutyli. Prancūzija ne tik turi draudimą, bet šiemet jį dar sugiežtino.

Tyrimai rodo, kad draudimai veikia

„Draudimais mes nepasiekiame teigiamų rezultatų“, teigia radijo laidoje ministrė. Pasak jos, draudimas sukeltų kitų teisinių nesutarimų (…) dar daugiau negatyvių reiškinių“. Galime tik spėlioti, kokių negatyvių reiškinių ministrė nesiryždama drausti asmeninių išmaniųjų mėgina išvengti ir kodėl ji nesiremia tyrimais, tarp jų – tų pačių Nyderlandų, rodančiais, kad išmaniųjų draudimas teigiamų rezultatų visgi duoda – didžioji dauguma (75 proc.) apklaustų vidurinių mokyklų teigė, kad vaikams tapo lengviau susikaupti, o 28 proc. teigė, kad rezultatai pagerėjo.

Seimo nariai – metas veikti

Raginome Seimo narius ir dar kartą raginame: svarstyti anksčiau pateikimo stadiją praėjusius švietimo įstatymo projektus, numatančius išmaniųjų reguliavimą nacionaliniu mastu – surengiant aktyvią parlamentinę diskusiją ir neatsižvelgti į ŠMSM siūlymą tuos įstatymo projektus pamiršti ir tvirtinti būtent ŠMSM pateiktąjį.

Klausimas pernelyg svarbus ir per ilgai nespręstas, susijęs su dideliu skaičiumi vaikų ir šeimų, jis nusipelno  dėmesingos parlamentinės diskusijos.

Pranešimas žiniasklaidai, 2025-10-17
Skaitmeninės etikos centras

Besimintiems giliau

NUOLAT NAUJINAMA: apie iniciatyvą „Iš telefonų – į mokyklą!“